Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, teistas: 1983-11-21 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK146 str. 3 d., 1987-10-20 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 1996-03-13 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR. BK 271 str. 2 d., 1997-01-08 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 1999-03-10 Šiaulių r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., 2002-08-13 Šiaulių apygardos teismo pagal LR. BK. 272 str. 3 d. 6 m. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. 2003-07-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 272 str. 3 d. į 180 str. 2 d. ir paskirta 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Paleistas 2004-08-31 lygtinai nuo 1 m. 1 mėn. 24 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. V. B. nužudė kitą žmogų, t. y. jis 2010 m. sausio 14 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, V. S. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., asmeninio konflikto metu tyčia sudavė V. S. V. metaline juosta apie du smūgius į galvą, padarydamas daugybinius kaukolės skliauto ir pamato lūžius kairėje pusėje, kraujo išlają virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, muštines žaizdas kaklo kairėje pusėje, kairiame momenyje, kairės ausies kaušelyje ko pasekoje dėl daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sumušimo V. S. V. 2010m. vasario 10 d. 4 val. l5 min. ligoninėje mirė, ir taip nužudė V. S. V..

K. V. V. B. dėl V. S. V. nužudymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno pas savo pusbrolį V. S. V., adresu (duomenys neskelbtini). 2010-01-14 d. nuo ryto V. S. V. pradėjo gerti su A. K.. Jam grįžus, atėjo A. K., kuris davė pinigų alui. A. K. išėjus, jis, A. K. ir V. S. V. gėrė degtinę. Gėrė virtuvėje. V. S. V. vis klausinėjo, kur yra I. V.. V. S. V. jį pradėjo vadinti „gaidžiu“ ir kitais negražiais žodžiais. Susipyko jie dėl moters. Nukentėjęs V. S. V. griebė peilį, bet jis iš jo peilį atėmė. Po to V. S. V. išėjo į virtuvę, o jis liko sėdėti kambaryje. Staiga jis pajuto smūgį į nugarą, po to V. S. V. trenkė jam kumščiu į veidą. Jis supyko, kad V. S. V. jam sudavė, ir pats nepastebėjo, kaip jo rankose atsirado metalinis strypas. Strypas iki tol buvo padėtas virtuvėje prie krosnies. Jis V. S. V. pastūmė ir paėmęs strypą sudavė nukentėjusiajam į galvą, kiek kartų sudavė, jis nepamena. Po to nuėjo pas kaimynę A. B., kad ši paskambintų greitajai pagalbai. Jis su V. S. V. dažnai gerdavo, o išgėręs nukentėjusysis būdavo agresyvus.

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis V. V. B. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis nužudė V. S. V. (20–27 b. l., 2 t.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V.V. B. visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. D. parodė, kad V. S. V. buvo jos tėvas. Kadangi ji gyvena Airijoje, tėvas gyveno Radviliškyje kartu su V. V. B.. Jis yra tėvo pusbrolis. Nusikaltimo aplinkybių ji nežino. Tėvą ji palaidojo. Prašo priteisti 300000 Lt. neturtinės žalos ir laidojimo išlaidų priteisti tokią sumą, kuri yra pagrįsta dokumentais ir dar prašo priteisti 550 Lt už duobės iškasimą, giedotojams sumokėtus300 Lt, už šarvojimo salę sumokėtus 600 Lt.

Liudytoja D. S. parodė, kad V. V. B. yra jos kaimynas. Jis gyveno pas V. S. V.. V. V. B. ir V. S. V. dažnai girtaudavo. 2010-01-14 vakare jai vaikai pasakė, kad pas V. S. V. atvyko greitosios pagalbos automobilis. Ji nuėjo pasižiūrėti. Matė V. V. B. stovintį prie sienos, o V. S. V. gulėjo lovoje. Matėsi sužalota jo galva.

Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio aplinkybės jai nežinomos. Jai žinoma, kad I. D. rūpinosi laidotuvėmis. Ji samdė giedotojus, duobkasius.

Iš atpažinimo protokolo matyti, kad liudytojas A. J. atpažino nuotrauką asmens, kuris buvo atėjęs ir prašė iškviesti greitąją pagalbą ir nurodė V. V. B. nuotrauką (110–112 b. l., 1 t.).

Liudytojas N. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad šalia jų namo, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškio mieste, gyveno V. S. V.. Pas jį gyveno senyvas žmogus, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Girdėdavo, kad jį vadino „budulajumi“ . Būdamas kieme, jis dažnai matydavo, kaip V. S. V. su „budulajumi“ pykdavosi, šūkaudavo kieme, vienas kito neįleisdavo į namus. Kai prisigerdavo, tai ir mušdavosi. 2010 metų sausio mėn., dienos neprisimena, vakare, jau buvo tamsu, į namus atėjo „budulajus“. Namuose buvo jo mama A. B., devynerių metų brolis B., A. K. bei vyriškis, vardu A. „Budulajaus“ veidas buvo kruvinas, tiksliau, buvo kruvinas smakras. Jis kažką kalbėjo apie greitąją. Ką tiksliai, negirdėjo, nes pats išėjo. Vėliau mama jam pasakė, kad V.S. V. yra miręs (134 b. l., 1 t.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Radviliškio m. Ant sofos, patalynės, kilimo, sienos, durų, grindų stebimos dėmės, panašios į kraują. Metalinė juosta rasta kambaryje po stalu (20–34 b. l., 1 t.).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pagalbą pas V. S. V., adresu (duomenys neskelbtini), kvietė A. K.. Joje nurodyta, kad gulėjusiam lovoje žmogui diagnozuoti daugybiniai galvos sužalojimai, koma. (198 b. l., 1 t.).

Iš mirties įrašo 2010-02-11 d. Nr. 49 matyti, kad V. S. V. mirtis įvyko 2010-02-10 d. (76 b. l. , 1 t.).

Iš specialisto išvados NR. T-A 88/10(04) matyti, kad V. S. V. kraujyje rasta 3,29 promilės etilo alkoholio (51 b. l., 1 t.).

Iš specialisto išvadų Nr. M92/10(04) ir Nr. M92/10(04) matyti, kad V. S. V. mirtis įvyko dėl daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sumušimo. V. S. V. padaryti sužalojimai: daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai kairėje pusėje, kraujo išląja virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, kairiajame momenyje, kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti pateikta 47 cm ilgio 5 cm. pločio ir 0,7 cm storio metaline juosta (66–73 b. l., 1 t.).

Iš specialisto išvadų Nr.G 72/10(04) ir Nr.KG25-72/10(04) matyti, kad V. V. B. padaryti sužalojimai – nežymus sveikatos sutrikdymas – ne mažiau 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais vienu metu, t. y. 2010-01-14, suduodant smūgius į jo veidą ir nugarą (93, 96 b. l., 2 t. ).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė V. S. V..

Spręsdamas kaltinamojo V. V. B. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, išsamiai ir detaliai atskleidžiant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei savo parodymus patvirtinant parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kaltinamasis V. V. B. parodė, kad konflikto metu jis metaline juosta sudavė kelis kartus į galvą. Toks kaltinamojo nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas sutampa su V. S. V. sužalojimo mechanizmu bei sužalojimų lokalizacija, nurodytais teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje teigiama, kad V. S. V. mirtis įvyko dėl daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei galvos smegenų sumušimo kurie, tikėtina, padaryti pateikta 47 cm ilgio 5 cm. pločio ir 0,7 cm storio metaline juosta.

Kaltinamojo V. V. B. parodymus apie V. S. V. sužalojimo būdą, vietą ir nusikaltimo įrankį patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad (duomenys neskelbtini), kambaryje ant sofos, pagalvės, grindų, sienos ir durų rastos į kraują panašios dėmės, kambaryje rasta metalinė juosta. Šių byloje nustatytų aplinkybių sutapimas su kaltinamojo parodymuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent kaltinamasis mirtinai sužalojo V. S. V., kadangi tik tiesiogiai dalyvavęs nusikaltime asmuo gali nuosekliai ir tiksliai atpasakoti įvykio eigą. Liudytojų D. S., N. B. parodymai iš dalies patvirtina kaltinamojo V. V. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis V. V. B. padarė V. S. V. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko nukentėjusysis mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir V. S. V. mirties.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės – nevienkartinis smūgiavimas metaline 47 cm ilgio 5 cm. pločio ir 0,7 cm storio juosta nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suvokė, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nužudė V. S. V. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvardyta kito žmogaus nužudymu bei teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamojo V. V. B. nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su V. S. V. kilęs jo pyktis.

Kaltinamasis V. V. B. nurodė, kad jis nužudė V. S. V., kadangi konflikto metu nukentėjusysis sudavė jam į veidą ir į nugarą ir puolė peiliu, kurį jis atėmė. Kaltinamojo sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie kaltinamojo sužalojimą. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ne mažiau 3 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais vienu metu – 2010 – 01 - 14, suduodant smūgius į veidą ir nugarą. Tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis V. V. B. buvo būtinosios ginties būklėje ar peržengė būtinosios ginties ribas. Paties kaltinamojo teigimu, V. S. V. sudavus ir puolus peiliu, jis iš nukentėjusiojo atėmė peilį ir jį pastūmė. Nukentėjusysis nuo jo pastūmimo atsisėdo, o jis tuo tarpu iš virtuvės atsinešęs metalinę juostą, ja sudavė nukentėjusiajam į galvą. Pastaroji aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turėjo galimybę pasitraukti. To neneigia ir pats kaltinamasis.

Aptartos byloje nustatytos įvykio aplinkybės rodo, jog, parvertus nukentėjusįjį V. S. V. ant sofos ir atėmus peilį, nebebuvo pavojingo kėsinimosi į kaltinamąjį ir sėdinčio nukentėjusiojo veiksmai nebekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo kaltinamajam V. V. B., neadekvačiai sureagavusiam į susidariusią situaciją, taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 str. dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.

Kaltinamasis V. V. B. paaiškino, kad jis smūgiavo metaline juosta nukentėjusiajam supykęs už tai, kad , kai pastarasis jį sužalojo ir įžeidinėjo. Tačiau kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus taip pat nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.). Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis V. V. B. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi po sužalojimo, jo paties teigimu, jis nuėjo į virtuvę, kur pasiėmė metalinę juostą, ir tik sugrįžęs pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris tuo metu sėdėjo ir, savaime suprantama, neatliko jokių neteisėtų ar smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis atliko minėtus pasiruošimo veiksmus, rodo, jog kaltinamasis nebuvo praradęs savitvardos ir sugebėjimo kontroliuoti savo veiksmus, ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamasis V. V. B., smūgiuodamas metaline juosta į galvą, nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos, tuo labiau, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju dažnai girtaudavo ir konfliktuodavo. Tai buvo eilinio girtavimo ir konflikto pasekmė.

Tačiau įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas pripažįsta, jog dėl neteisėtų prieš kaltinamąjį nukreiptų nukentėjusiojo V. S. V. veiksmų – smurto vartojimo – įvykio metu buvo pakitusi intelektualinė bei valinė kaltinamojo būsena ir dėl to buvo susilpnėjusi jo veiksmų kontrolė. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir tai, kad netinkamas nukentėjusiojo poelgis įvykio metu nebuvo vienkartinis. Byloje apklaustų liudytojų bei paties kaltinamojo teigimu, V. S. V. nuolat konfliktuodavo su V. V. B..

Todėl šią aplinkybę – didelį kaltinamojo susijaudinimą, nulemtą V. S. V. veiksmų, – teismas pripažįsta kaltinamojo V. V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 10 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimas Nr. 23, 1 d., 13 p.).

Kaltinamasis V. V. B. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojęs V. S. V. atskleidė visas padaryto nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo V. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veikąir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo V. V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, ir paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikospadarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaip matyti iš teismo psichiatro specialisto išvados, V. V. B. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (91 b. l., 2 t.).

Esant tokioms išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis V. V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenos, todėl turi būti baudžiamas už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V. B. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, jo atsakomybę dvi lengvinančias bei sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis V. V. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs nebepataisomas pasekmes, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vertindamas kaltinamojo V. V. B. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad nusikalstamą V. V. B. elgesį nulėmė ir neteisėtas nukentėjusiojo V. S. V. elgesys įvykio metu, kas pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Ši bylos aplinkybė nepašalina V. V. B. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, rodo, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekiami neskiriant jam labai griežtos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad mažesnės laisvės atėmimo bausmės, nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskyrimas kaltinamajam V. V. B. už jo nusikalstamos veikos padarymą neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Remiantis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė priteisti iš kaltinamojo V. V. B. 6000 Lt. turtinės žalos ir 300000 Lt neturtinės žalos. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patikslino civilinį ieškinį ir prašė priteisti tokią laidojimo išlaidų sumą, kokia yra pateisinta dokumentais, taip pat prašo priteisti 550 Lt, sumokėtus už duobės iškasimą, giedotojams sumokėtus 300 Lt ir 600 Lt už šarvojimo salę bei 300000 Lt neturtinės žalos.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų dėl civilinio ieškinio, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė laidotuvėms išleido 3279,34 Lt. ir 550 Lt sumokėjo duobkasiams, 300 Lt giedotojams ir 600 Lt už šarvojimo salę, t. y. iš viso išleido velionio laidojimui 4729,34 Lt.

Teismo nuomone, nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. D. civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų yra pagrįstas, realus ir priimtinas, tačiau iš ieškinio pašalinama 143, 44 Lt suma, išleista alkoholinių gėrimų pirkimui. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš kaltinamojo 4585,90 Lt laidojimo išlaidų

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. D. prašo iš kaltinamojo priteisti 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija, satisfakcija ir socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą atlyginti tokią žalą, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.

Vertindamas nukentėjusiajai I. D. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji neteko tėvo, su kuriuo ji pastoviai ir artimai bendravo. Nors nukentėjusioji negyveno kartu su tėvu, tačiau palaikė artimus ryšius. Todėl, teismo nuomone, kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl tėvo netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamojo turtinę padėtį: V. V. B. yra pensinio amžiaus, nekilnojamojo turto neturi.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 19194,92 Lt už V. S. V. suteiktas VŠĮ Radviliškio ligoninėje paslaugas (81–82 b. l., 1 t.). Šis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Daiktiniai įrodymai – metalinė juosta, pagalvės užvalkalas, butelis ir nuorūka – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

V. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ( dėl V. S. V. nužudymo ) ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., V. V. B. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010 m. rugsėjo 14 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę V. V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš V. V. B.: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. 4585,90 Lt laidojimo išlaidų ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 19194,92 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktinius įrodymus – metalinę juostą, pagalvės užvalkalą, butelį ir nuorūką –nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. V. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.