- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-2052-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00021-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- D. T.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. T. (D. T.) gynėjo advokato Roberto Skėrio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–ame sektoriuje 2015-09-14 priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendį kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., skirta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2017-09-25.
Žemesnės instancijos teismas
2015-09-14 Komisijos nutarimu Nr. 95-444 nutarta taikyti D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 (dvejų) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, konstatavęs, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. T. gynėjas advokatas Robertas Skėrys skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-13nutartį ir taikyti D. T. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai dėl nusikaltimo sunkumo, pobūdžio ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bei teisingumo principo įgyvendinimo pagal formuojamą teismų praktiką nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendimą grindė tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Teigia, kad nuteistasis atliko pakankamą paskirtos bausmės dalį, kas sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės, todėl buvo pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarką, tačiau nuobaudos negalioja, be to, jis buvo ir skatintas, kas rodo jo norą pasitaisyti, koreguoti elgesį. Apelianto teigimu, nepagrįstai teismas didelę reikšmę teikė padaryto nusikaltimo sunkumui, kas neturi būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesio analizei, neatsižvelgė į pataisos namų administracijos nuomonė, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis 7 kartus buvo skatintas, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, jo žema nusikalstamo elgesio rizika -19 balų, kas rodo nuteistojo elgesio koregavimą teigiama linkme. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra pažyma, kad bus įdarbintas, kas taip pat laikytina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. T. gynėjo advokato Roberto Skėrio skundas tenkintinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Šiuo atveju Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus D. T. lygtiniam paleidimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią BVK 157 str. 2 ir 3 d. nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudarė formalų pagrindą Komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame išdėstyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą.
Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad D. T. vykdė ir tebevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (29 balai) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – D. T. teistumui išnykus laikomas anksčiau neteistu, stengėsi sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas drausmine nuobauda, tačiau nuobaudos jau nebegalioja, jis 7 kartus skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dėl gero elgesio viena iš nuobaudų panaikinta prie terminą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminalinės subkultūros tradicijų laikymųsi, jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. D. T. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, suvokia asocialios grupės įtaką jo nusikalstamam elgesiui, gerai atpažįsta vietas ir veiklas, kurių jam reikia vengti, nesivadovauja kriminalinės nuteistųjų subkultūros tradicijomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, reiškia norą būti visuomenės dalimi. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo privalomose integracijos programose. Komisija taip pat įvertino nuteistojo pataisos įstaigoje įgytą specialybę, mokymąsi vidurinėje mokykloje, jo šiuo metu teigiamą požiūrį į darbą ir realias galimybes įsidarbinti po lygtinio paleidimo (turi konkretų darbo pasiūlymą). Taip pat buvo įvertinta ir Probacijos tarnybos išvada, kad gyvenamoji vieta, kur nuteistasis gyventų paleistas lygtinai, būtų tinkama intensyvios priežiūros sąlygų taikymui. Būtent teigiamos nuteistojo nuostatos į darbą ir intensyvios priežiūros taikymą, taip pat geros gyvenimo sąlygos laisvėje, visapusiška artimųjų parama bei šiuo metu pastebimos teigiamos nuteistojo nuostatos į darbą yra įvardijami kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai.
Apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl D. T. lygtinio paleidimo iš esmės yra formalus, priimtas neanalizuojant ir nevertinant nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai charakterizuojančių duomenų, nepagrįstai akcentuojant nusikaltimo sunkumą bei likusią neatliktos bausmės dalį. Tuo tarpu Komisija nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei apylinkės teismas, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti skundžiamoje nutartyje akcentuojamus riziką didinančius veiksnius.
Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad D. T. per daugiau kaip šešerius laisvės atėmimo metus pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal „OASys“ – 29 balai). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo D. T. gynėjo advokato Roberto Skėrio skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo D. T. (D. T.) gynėjo advokato Roberto Skėrio skundo naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–ame sektoriuje 2015-09-14 priimtą nutarimą Nr. 95-444 dėl nuteistojo D. T. (D. T.), gim. (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.