- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- T-19-397/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nuteistajam M. G. (M. G.) (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjai advokatei Eglei Rybelienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų direktoriaus Regimanto Kavaliausko (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 1996 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu M. G. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 112 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, vadovaujantis BK 42 straipsniu, 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 1991 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta mirties bausmė. 1999 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeistas 1996 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis: mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, atliekant ją kalėjime. 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo M. G. nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas 1996 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 112 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 138 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 9 punkto, iš 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 63 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1992 m. birželio 2 d. Bausmės pabaiga - iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
Institucijos teikimu prašoma, M. G. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, jog nuteistasis 2021 m. vasario 19 d. į Marijampolės pataisos namus atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Nuteistasis paskirtoje kameroje adaptavosi lengvai sugebėjo prisitaikyti prie esamų sąlygų laisvės atėmimo vietoje, pakankamai lengvai ir greitai perprato tarpusavio tarp nuteistųjų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bendravimo ypatumus bei vidaus tvarkos taisykles. Nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, darbštus, ramus asmuo, kuris laikosi asmens higienos ir švaros kameroje. Teikime pažymima, jog nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją, bet įkalinimo įstaigoje darbu nėra aprūpintas. Yra dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką skatintas 19 kartų, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus baustas 29 kartus (nuobaudos negalioja), laisvės atėmimo bausmės metu, kai nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus, bet už tai nebuvo skirta nuobauda 8 kartus. Pagal pateiktą Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. pažymą teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų bei šiuo metu vykdomų patvarkymų dėl nuteistojo nėra gauta. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra priklausomas nuo kitų asmenų finansinės paramos, pinigus atsiunčia įvairūs asmenys. Nuteistasis, esant dabartinei situacijai, neturėtų kur gyventi laisvėje. Teikime atkreipiamas dėmesys, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, nustatyti 88 balai, tai yra vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kaip kriminogeninis veiksnys nurodytas - nuteistojo darbinė patirtis. Nuteistasis turi menką oficialią darbo patirtį, bausmės atlikimo metu Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje dirbęs trumpą laiką. Nuteistojo turimi lėšų tvarkymo įgūdžiai ir pajamų gavimas kelia abejonių ir tai galima laikyti tai kriminogeniniu veiksniu, kuris koreliuojasi su prieš tai minėtu kriminogeniniu veiksniu. Esant darbo patirties ir įgūdžių stokos kriminogeninio veiksnio koreliacijai su lėšų tvarkymo ir pajamų gavimo kriminogeniniu veiksniu, tikėtina, kad nuteistasis gali įvykdyti nusikaltimą turtinėms teisėms ir nuosavybei. Teikime pažymima ir tai, jog 1996 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodoma, kad dėl tyčinio nužudymo nuteistasis kaltu neprisipažino, tyčia žudyti nenorėjo, dėl grupinio išžaginimo kaltu neprisipažino, dėl apysunkio kūno sužalojimo prisipažino dalinai. 2003 m. gruodžio 2 d. Apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau mano, kad nepagrįstai yra nuteistas dėl nužudymo iš savanaudiškų paskatų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja bei pataisos namų atstovas teikimą prašė tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė teikimą atmesti.
Marijampolės pataisos namų direktoriaus Regimanto Kavaliausko teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. G. anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Šiuo metu bausmę atlieka už septynias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. M. G. asmens byloje esanti teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys Nr. 832 patvirtina, jog nuteistajam yra nustatyta vidutinė (88 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per paskutinius tris vertinimus nepakito ir išliko vidutinė. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: statinis – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai – darbinė patirtis ir įgūdžiai; problemos susijusios su lėšų paskirstymo ir valdymo įgūdžiais; veikla skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; agresyvumas; savitvardos problemos; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; empatijos stoka; nuostatos; emocinė gerovė. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam dėl tokio asmens paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus M. G. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu – už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus M. G. net 29 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat 8 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, tačiau nuobaudos nebuvo skirtos. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio M. G. nedaro, prisitaikyti prie bendrųjų taisyklių ir jų laikytis jis negeba net ir pataisos namuose, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra įtikinanti.
Teikimą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, jog M. G. savo kaltės dėl įvykdytų labai sunkių smurtinių nusikaltimų nepripažino. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme. Toks nuteistojo požiūris leidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę.
Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nuteistasis yra dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, kad per bausmės atlikimo laiką skatintas 19 kartų, kad tęsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Marijampolės pataisos namuose vykdo socialinės reabilitacijos planą. Šių duomenų visumoje įvertinus aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam M. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad M. G. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Marijampolės pataisos namų teikimo dėl nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus Regimanto Kavaliausko teikimo dėl nuteistajam M. G. (M. G.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.