Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2016-11-02, apie 17.15 val., Vilniuje, Jogailos g. 16, vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „Lexus RX 405H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. A. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

A. A. teisme parodė, kad lapkričio mėnesio pradžioje, vakare tarp 17-19 val. išėjo iš darbo. Aikštelėje įsėdo į automobilį. Šis buvo pastatytas taip, kad išvažiuoti reikėjo atbulomis. Išvažiuodama atbulomis pradėjo daryti manevrą. Prieš jos mašiną stovėjo moteris, kuri rūkė. Ši rūkydama kilstelėjo ranką rodydama kažkokį gestą. Ji į tai reagavo kaip į kažkokį įspėjimą, sustojo, atsidarė dureles ir paklausė, kas yra. Moteris pasakė žiūrėti, kur važiuoja. Kadangi buvo įspėta, ji išlipo iš automobilio pažiūrėti, ar gale nėra kokio parkingo kuolelio, rakinamų vietų. Nieko tokio nebuvo. Moteris stovėjo dešiniau, šiai buvo matomos kitos mašinos dešinėje. Dėl to ji nuėjo pasižiūrėti, ar nekliudė automobilių dešinėje. Erdvės manevrui pakako, todėl apsižiūrėjau ji įlipo į automobilį, padarė manevrą ir išvažiavo. Smūgio ar garso nepajuto, nematė. Kadangi eismo įvykio nebuvo, ji išvažiavo. Ji pamenu, kad jai buvo mašinos iš visų pusių. Negali pasakyti, koks automobilis buvo už jos. Gale automobilio neapžiūrėjo, nes buvo didelis tarpas tarp automobilių, daug vietos, daug erdvės. Ji automobilių neapžiūrinėjo, nes parkavimo sistemos jokio garso neskleidė. Savo mašinos taip pat neapžiūrėjo.

Nukentėjusioji A. S. teisme parodė, kad ėjo iš darbo apie 21 val., buvo tamsu. Priėjusi prie mašinos įsėdo ir išvažiavo. Atvykusi namo nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė ir su mašina vėl išvažiavo. Lijo lietus. Atvyko iki kolegijos, uždarė mašiną. Eidama sugalvojo apžiūrėti mašiną. Grįždama pamatė raštelį. Tai buvo prie valytuvų prilipusi servetėlė. Rašiklis buvo neišsiliejęs. Ištraukusi perskaitė raštelį ir paskambino liudininkei. Ši papasakojo, kad į jos automobilį atsitrenkė kita mašina. Liudininkė girdėjo dūžį. Išlipusi mergaitė apžiūrėjo savo mašiną ir išvažiavo. Liudininkė pasakė, kad mergaitę įspėjo, kad viską užfiksavo, bet mergaitė nereagavo. Ji paskambino į policiją, kuri nurodė atvykti iki policijos komisariatą. Ten atvyko ir Kelių policija. Patikrino mašiną. Raštelyje buvo parašyta, kad yra liudininkė, kad į jos mašiną atsitrenkė „Toyota Auris“, nurodyti valstybiniai numeriai, telefono numeris. Jos automobiliui buvo šiek tiek įlenktas sparnas ir durelės. Žalos dydį nustatinėjo policininkė A.. Jie taip pat skambino į draudimą. Ten pažiūrėjo, patikrino. nustatė apgadinimo mastą, apie 350-400 eurų. Automobilis dar neremontuotas.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad iš VPK gavo pranešimą apie 1 policijos komisariate esantį nukentėjusį dėl po eismo įvykio vairuotoją. Atvykus į vietą vairuotoja paaiškino, kad jai buvo apgadintas automobilis, ir buvo užkištas lapelis. Vairuotoja jiems pateikė lapelį. Jie surinko medžiagą. Jis paskambino liudininkei, kurios kontaktas buvo paliktas. Ši teigė, kad matė įvykį. Tuo metu jos apsiklausti negalėjo. Ant vairuotojos pateikto raštelio buvo liudininko kontaktai. Šiuo atveju didelių apgadinimų automobiliui jis nepamena. Fotoaparatų jie neturi. Tą kartą buvo neįmanoma nufotografuoti, nes neturėjo techninių priemonių.

Liudytoja A. Š. teisme parodė, kad dėl įvykį mergaitė buvo įtariama padariusi administracinį nusižengimą. Ši tamsiu paros metu judėjo atbula ir kliudė stovintį automobilį. Tyrimo metu sustačius automobilius, sulyginus apgadinimus, buvo galima teigti, kad eismo įvykis buvo. Ant pažeidėjos automobilio buvo nežymus įbraukimas ant galinio bamperio, o nukentėjusiosios automobiliui apgadinta kairė pusė, vairuotojo durelės ir sparnas. Apgadinimų aukštis atitiko. Ji įvykio vietoje nebuvo. Ji kalbėjo su nukentėjusiąja ir apie bordiūrą įvykio vietoje sužinojo iš vairuotojos žodžių. Ši teigė, kad bordiūras nedidelis. Jai liudininkė parašė savo paaiškinimą kompiuteriu ir atsiuntė skenuotą variantą elektroniniu paštu.

Liudytoja G. S. teisme parodė, kad matė, kaip automobilis bandydamas išvažiuoti įvažiavo į kitą automobilį. Buvo garsas. Automobilis apsisuko, pavažiavo 10-15 metrų pačiame kieme, sustojo. Vairuotoja išlipo iš automobilio, šį apžiūrinėjo. Ji tuo metu ėjo pro šalį ir pasakė, kad vairuotoja įvažiavo į kitą automobilį. Ji įsidėmėjo automobilio numerį. Grįždama atgal automobilio nebematė, todėl ant lapelio užrašė telefono numerį, nurodė save kaip liudininkę. Lapelį užkišo už lango. Vienas automobilis buvo baltos spalvos visureigis, o kitas automobilis, kuris sukiojosi, buvo nedidelis, pilkos spalvos. Viskas įvyko kieme lapkričio 2-3 d., apie 17 val. Jos atstumas iki automobilių susidūrimo vietos įvykio metu buvo apie 7 žingsniai, 5-6 metrai. Buvo atsitrenkimo garsas. Šį ji girdėjo pakankamai gerai. Stovintis automobilis sujudėjo. Ji jokių gestų nerodė. Kai mergina išlipo, šiai pasakė nejuokauti, nes įvažiavo į kitą mašiną ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Dar pasakė, kad jeigu mergina pasišalins iš eismo įvykio vietos, gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Ji kažkodėl tuo buvo įsitikinus. Mergina kažką sumurmėjo, kad nesišalina.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-03 12.30 val. gautas pranešimas iš VPK OVS nuvykti į 1PK dėl eismo įvykio. Atvykus į 1 PK automobilio Lexus vairuotoja nurodė, kad už valytuvo pastebėjo užkištą lapelį, kuriame nurodyta, kad liudytoja matė eismo įvykį, nurodė savo telefoną. Paskambinus minėtu telefonu liudytoja pareiškė, kad 2016-11-02, apie 17.15 val. Jogailos g. 16 matė, kaip automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį Lexus, po susidūrimo Toyota pavažiavo į priekį ir sustojo, iš automobilio išlipo jauna mergina, apžiūrėjo savo automobilį, liudytoja su ja pabendravo, mergina sėdo į automobilį ir išvažiavo, liudytoja parašė raštelį (b. l. 3).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų matyti automobiliui „Lexus RX 450H“ užfiksuotas apgadinimas: priekinės kairės pusės durys. Automobilis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 4-5).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti užfiksuoti automobilių apgadinimai. „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės bamperis 0.64 – 0,65 m aukštyje. „Lexus RX 405H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės sparnas 0,64 – 0,64 m aukštyje, įlenktos priekinės kairės pusės durelės 0,64 – 0,65 m aukštyje ir 0,65 – 0,73 m aukštyje. Apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b. l. 13-16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. A. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tuo sukeldama eismo įvykį. Tokią tiesą be pačios A. A. dalinių parodymų patvirtina tarpusavyje neprieštaraujantys nukentėjusiosios A. S., liudytojų A. A. ir G. S. parodymai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole, fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų sutampantis pobūdis ir lokalizacija.

Nukentėjusioji A. S. teisme parodė, kad ant automobilio rado raštelį, paskambino liudininkei ir sužinojo, kad į jos automobilį atsitrenkė kita mašina. Ant automobilio pastebėjo įlenktą sparną ir durelės, pagal pareigūnų nurodymą nuvyko į policijos komisariatą. Liudytojas A. A. parodė, kad atvykus į policijos komisariatą rado vairuotoją, kuri paaiškino, kad šiai buvo apgadintas automobilis, kad rado užkištą lapelį. Paskambinus liudininkei, ši teigė, kad matė įvykį. Didelių apgadinimų automobiliui liudytojas neįsidėmėjo. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad tiesiogiai matė įvykį, kaip automobilis bandydamas išvažiuoti įvažiavo į kitą automobilį. Apie tai ji pasakė merginai, kuri išlipo iš automobilio. Liudytoja nurodė, kad įvykio vietoje vienas automobilis buvo baltos spalvos visureigis, o kitas automobilis, kuris sukiojosi, buvo nedidelis, pilkos spalvos. Būtent šiuos automobilius sugretinusi ir apžiūrėjusi teisme apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad apgadinimų aukštis atitiko, todėl buvo akivaizdus įvykęs šių automobilių kontaktas ir kilęs eismo įvykis. Transporto priemonių apgadinimų tarpusavyje atitinkantis aukštis nurodytas ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole, kuriame užfiksuotas „Toyota Auris“ (A. A. vairuoto automobilio) apgadintas galinis dešinės pusės bamperis 0.64 – 0,65 m aukštyje, bei „Lexus RX 405H“ (nukentėjusiosios palikto stovėti automobilio) apgadintas kairės pusės sparnas 0,64 – 0,64 m aukštyje, įlenktos priekinės kairės pusės durelės 0,64 – 0,65 m aukštyje, taip pat ir 0,65 – 0,73 m aukštyje. Visa tai neabejotinai patvirtina, kad A. A. sukėlė eismo įvykį, nes vairuodama automobilį atsitrenkė į stovinčią kitą transporto priemonę, šią apgadino, tuo padarydama žalą svetimam turtui.

Kelių eismo taisyklių 222 p. punktas numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo A. A. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdama. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu), be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Vertindamas A. A. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Bylos nagrinėjimo metu teisme A. A. teigė, kad automobilių nepajuto, garso negirdėjo, apie įvykį neinformavo policijos dėl to, jog nemanė, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, tokie A. A. paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių, tokius pažeidėjos parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Liudytoja G. S. teismui nurodė, kad išlipusiai iš automobilio A. A. pasakė, kad vairuotoja įvažiavo į kitą automobilį, kad ši nejuokautų ir nesišalintų iš eismo įvykio vietos. Dar pasakė, kad jeigu mergina pasišalins iš eismo įvykio vietos, gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Analogiškai minėta liudytoja nurodė ir pateiktame tyrimo metu paaiškinime, kuriame teigė, kad praeidama pro šalį vairuotojai pasakė, kad ši įvažiavo į kitą automobilį, kad turėtų apie tai pranešti policijai, jei nežino automobilio savininko. Padaryti stovinčiam automobiliui „Lexus“ apgadinimai, jų lokalizacija, pobūdis ir mastas patvirtina aiškų, žymų ir pakankamai stiprų transporto priemonių kontaktą. Vėlgi, remiantis liudytojos G. S. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, ji būdama 5-6 metrų atstumu iki automobilių susidūrimo vietos įvykio aiškiai girdėjo atsitrenkimo garsą, o stovintis automobilis net sujudėjo. Šių duomenų visuma verčia teismą pripažinti, kad apie eismo įvykį A. A. buvo informuota ne tik objektyviais įvykio požymiais, bet ir aiškiai liudytojos išsakytais teiginiais, dėl ko akivaizdu, kad A. A. suprato kilusį eismo įvykio faktą. Vertinant pačios pažeidėjos parodymus, automobilių kontaktą A. A. turėjo padėti suprasti ir mašinoje įrengta auto-parkavimo sistema. Būdama vairuotoja A. A. privalėjo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 222 p., tačiau to tyčia nepadarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai niekam nepranešus, nepalikus jokių jos tapatybę leidžiančių identifikuoti požymių. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad tokiais veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą įvykio metu (iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

A. A. eismo įvykį sukėlė vairuodama automobilį dėl to, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 9 p., prieš pradėdama važiuoti vairuotoja nepakankamai įsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl neatsargumo kliudė stovintį automobilį neplikdama saugaus atstumo, taip sukeldama grėsmę kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 101 p.). Tokiu būdu ji padarė pažeidimą, atitinkantį įvykio metu (iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 punktu A. A. veiką dėl pasišalinimo įvertinus nukentėjusiosios nurodytą žalos dydį automobiliui būtina perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis ne tik numato švelnesnę baudos sankciją, bet ir galimybę, bet ne būtinybę pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą.

Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties, nustačius A. A. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jos veiką vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu būtina perkvalifikuoti pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį. Kartu įvertinus neteisėtų veiksmų ir neveikimo turinį, padarytų apgadinimų mastą ir pobūdį teismas pripažįsta, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

A. A. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. A. nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę. A. A. padarė pažeidimus eismo saugumo srityje, anksčiau nebausta administracine tvarka, kaltės nepripažino ir reikalingų išvadų dėl neteisėtų veiksmų nepadarė. Pažeidėja mokosi ir dirba, tuo įrodo savo socialinį vertingumą, pažeidimus padarė neturėdama ilgo vairavimo stažo. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijus teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo A. A. skiria pinigines baudas, atitinkančias sankcijų vidurkį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426str. 7 d. spręsdamas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teismas atsižvelgia į pažeidėjos amžių, vairavimo stažą, praeityje neturėtų nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl ko pripažįsta, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsniu, Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

A. A. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d., skirti 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą.

A. A. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d., skirti 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus A. A. skirti galutinę 730 (septynių šimtų trisdešimties) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.