Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą- (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per pirmus du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą laiką be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per pirmus du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą laiką be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme per mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per pirmus du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą laiką be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta ir apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi subendrinta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, t. y. per 2 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 valandų. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskirta BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta pareiga – gydytis priklausomybės ligas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta pasiųsti vykdyti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui;

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto, bausmė atlikta;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 30 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs, 2022 m. kovo 25 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 14.41 val. šaligatviu, esančiu greta Savanorių pr., kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)g. link (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtuką, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 57 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ir kelti pavojaus, kliudė ir parbloškė pėsčiąją D. Č., kuri patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

BK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis J. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 97–105), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 9–96), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 8), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 4), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau nenusikalsti, be to, turi šeimą, žmona laukiasi kūdikio, jis dirba, kaip nurodė pats, nevartoja alkoholio, kas rodo, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti netinkamą savo gyvenimo būdą, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismo manymu, bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai D. Č. padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis J. A. šią nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymo priėmimo, paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu, jas visiškai sudedant, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 3054,51 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98–125). Ieškinyje nurodė, kad dėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. įvykio metu patirtų sužalojimų D. Č. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. spalio 29 d. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu D. Č. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (1 t., b. l. 101–109). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriaus sprendimais buvo nuspręsta skirti D. Č. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. spalio 29 d. (1 t., b. l. 110–121). VSDFV Kauno skyriuje D. Č. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo paskaičiuota 3054,51 Eur dydžio ligos išmoka, atlikus išskaitas išmokėta 2413,05 Eur suma (1 t., b. l. 122). Kaltinamasis padarytą turtinę žalą pripažįsta. Kadangi žala atsirado dėl kaltų kaltinamojo veiksmų, jis laikytinas tinkamu civiliniu atsakovu byloje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji D. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 898,51 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66–68). Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos 736,95 Eur (iki traumos jos vidutinis atlyginimas - 1050 Eur, nedarbinga buvo 3 mėnesius, ligos išmoką sudarė 2413,05 Eur). Vaistams pirkti išleista 100 eurų. Pirkti vaistai: ibuprofenas 400 mg, ketonalis, paracetamolis, kurie nėra kompensuojami. Du mėnesius nurodytus vaistus vartojo kasdien. Iki šiol dėl potrauminių galvos skausmų kasdien vartoja tik ibuprofeną. Taip pat ji patyrė gydymo išlaidas (mokama neurologo konsultacija, rentgeno nuotrauka) - 37,06 Eur, slaugos priemonės (kompresinė kojinė) – 24,50 Eur. Nukentėjusios turėtas išlaidas pagrindžia Kauno miesto poliklinikos sąskaita faktūra, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, ambulatorinio pasilankymo aprašymas, atsakymas į siuntimą, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, pažyma apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 69–81). Nors nukentėjusioji nepridėjo vaistinės čekių, iš kurių matytųsi pirkti vaistai, tačiau pagal jos sužalojimo pobūdį akivaizdu, kad jai reikėjo nuskausminamųjų vaistų ilgą laiką, todėl jos nurodytos 100 eurų išlaidos vaistams per kelis mėnesius laikytinos realiomis ir protingomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios D. Č. civilinis ieškinys dėl 898,51 Eur turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų reiškia 10000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai turi būti atlyginta mažiausiai 8000 eurų neturtinė žala. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu ji patyrė ir iki šiol jaučia skausmą, jai labai skauda galvą, dėl ko didelėmis dozėmis vartojo vaistus. Medikų nuomone, galvos skausmas tęsis ir toliau. Sumušto kairės kojos, lūžusio kairės kojos mažojo piršto skausmas tęsėsi apie mėnesį. Dėl traumos ji patyrė ilgalaikius nepatogumus. Ji laikėsi gydymosi režimo, kadangi gyvena viena, turėjo prašytis pagalbos. Jos mama, brolis, draugai rūpinosi maitinimu, buitiniais reikalais. Ji turi negalią, ji nekalba, todėl bet koks pagalbos prašymas saistomas su papildomais nepatogumais. Anksčiau ji gyveno aktyvų gyvenimą, bet dabar bet koks didesnis fizinis krūvis paaštrina galvos skausmus. Dėl įvykio ji patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, susijusius su sveikatos problemomis. Iki šios galvos traumos ji buvo patyrusi dvi sunkias galvos traumas, po antros galvos traumos apkurto ir tapo neįgali. Po paskutinės traumos bijojo sunkesnių pasekmių. Po traumos padažnėjo pusiausvyros praradimai, atsirado baimės jausmas. Ji nesaugiai jaučiasi gatvėje, bojo paspirtukų. Užsiimdama bet kokia veikla turi galvoti, ar tai neiššauks galvos skausmų. Traumos pasekmės yra ilgalaikės, neišgydomos, kas pakeitė jos gyvenimo kokybę.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-118/2013, 2K-331-976/2018). Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai D. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau kaltinamojo veika nėra tyčinė, veika ir jos sukelta žala padaryta dėl neatsargumo. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Be to, nukentėjusioji iki šiol jaučia traumos pasekmes, galvos skausmą, turi vartoti vaistus.

Sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę bei turtinę padėtį: jis 6 kartus teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, dėl ko turi įsiskolinimų, tačiau šiuo metu nurodė keičiantis savo gyvenimo būdą, dirba, turi šeimą, žmona laukiasi kūdikio, kas rodo, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, neatsargius kaltininko veiksmus, taip pat ir į kitas iš kaltinamojo priteisiamas turtinės žalos sumas šioje byloje, darytina išvada, kad nukentėjusiosios D. Č. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo J. A. priteistina 6000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams.

Dėl procesų išlaidų ir kiti kausimai

Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. APD-2022-12968 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 233,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija taikoma, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po įstatymo Nr. XIII-3180 įsigaliojimo, t. y. po 2020 m. liepos 15 dienos. Iki tol galiojusi BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į šiuo nuosprendžiu iš jo priteisiamas sumas civiliniams ieškovams bei į tai, kad jis turi šeimą, žmona laukiasi kūdikio, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. A. finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 233,33 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteisiamos (BPK 103–106 straipsniai).

Kaltinamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 58), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi prieš šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, jas visiškai sudedant, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir skirti 1 (vienus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. A. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai D. Č. padarytą turtinę žalą (898,51 Eur).

Į bausmės laiką įskaityti J. A. atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. baudžiamąjį įsakymą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. A. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisti 3054,51 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus 51 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš J. A. nukentėjusiajai D. Č. 898,51 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 51 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. A. nukentėjusiajai D. Č. 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. A. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.