Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-14 · Byla Nr. ATP-458-193/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-08-29Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
ATP-458-193/2013
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00614-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-458-193/2013
Proceso Nr. 4-15-3-00614-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėja Edita JusevičienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), ir kito asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – transporto priemonės savininko A. R. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. areštu 20 parų su transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; pagal ATPK 123 str. 5 d. 90 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – areštas 20 parų su transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.49 val., Biržuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,09 ‰ (lengvas) girtumas), būdamas baustu metų laikotarpyje pagal ATPK 129 str., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (nebuvo įgijęs) ir nepateikė automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą nutarimą pakeisti – skirti jam baudą arba viešuosius darbus ir nekonfiskuoti automobilio. Jis cituoja skundžiamą nutarimą ir teigia, kad teismas neįvertino jo jauno amžiaus ir to, kad jis mokosi. Teigia, kad automobilio savininkas buvo neblaivus, o prie jų automobilio priėję jaunuoliai ėmė konfliktuoti, grasinti jiems, todėl vengdamas konflikto atomazgos jis sėdo už automobilio vairo neblaivus ir pradėjo važiuoti. Taip jis pasielgė gelbėdamas ne tik savo, bet ir draugo sveikatą, o galbūt ir gyvybę. Policijos pareigūnams jis bandė išaiškinti, kad juos užpuolė kiti asmenys, tačiau policijos pareigūnai į tokį jo paaiškinimą nereagavo ir surašė tik formalius tarnybinius pranešimus.

Kitas asmuo, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas – transporto priemonės savininkas A. R. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto pažeidimo padarymo aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teigia, kad Pažeidėjas jo transporto priemonę užvaldė ir vairavo neteisėtai, prieš jo valią, be jo žinios, todėl automobilis negali būti konfiskuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą ir teigia, kad ATPK 130² str. nenumato galimybės grąžinti transporto priemonę savininkui. Tokios pačios rūšies pažeidimą Pažeidėjas įvykdo ne pirmą kartą, jam paskirtų baudų nesumoka, išvadų nedaro. Todėl Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniuose skunduose neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, pažeidimo įrodytumas ir jo kvalifikavimas, tačiau iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo paskirtos pagrindinės nuobaudos – arešto – griežtumu ir papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, užtraukia <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu <...>. Įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs, kad yra visi Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo požymiai, kurių nei Pažeidėjas, nei transporto priemonės savininkas neginčija, šiuo atveju apylinkės teismas ATPK 130² str. sankcijos numatytose ribose galėjo Pažeidėjui skirti tik pagrindinę nuobaudą – administracinį areštą ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Skirti švelnesnę pagrindinę nuobaudą ir neskirti papildomos nuobaudos – nekonfiskuoti automobilio nagrinėjamu atveju apylinkės teismas galėjo tik taikydamas Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali <...> visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama (neskiriama) tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Dėl pagrindinės nuobaudos – administracinio arešto

Skirdamas Pažeidėjui pagrindinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 str., reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus. Jis įvertinto Pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, nedirba, mokosi), atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (jo padarymo aplinkybes, Pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pažeidėjas padarė itin grubų, pavojingą visuomenei teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šį pažeidimą Pažeidėjas padarė tyčia, nes nustatytas girtumo laipsnis negalėjo kelti jokių abejonių Pažeidėjui, kad jis yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės negali. Pažeidėjas transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, kuomet eismo sąlygos yra prastesnės dėl riboto matomumo. Be to, kaip seka iš Pažeidėjo ir transporto priemonės savininko paaiškinimų apylinkės teisme, jis dar vežė ir keleivį – transporto priemonės savininką (17, 19–20 b.l.). Tai rodo ypatingai neatsakingą asmens požiūrį į eismo ir jo dalyvių saugumą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iki paskutinio pažeidimo padarymo Pažeidėjas administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas 3 kartus, iš jų 1 kartą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir visus kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti). Visus šiuos, pakankamai grubius pažeidimus Pažeidėjas padarė pakankamai trumpu laikotarpiu – nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. Byloje nėra duomenų apie už 2012 m. lapkričio 30 d. padarytą pažeidimą jam paskirtos nuobaudos – 4400 litų dydžio baudos – įvykdymą (sumokėjimą) (12–13 b.l.). Taipogi, Pažeidėjas yra bedarbis ir neturi oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio.

Visos šios aplinkybės Pažeidėją iš esmės charakterizuoja tik kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę ir rodo, kad jis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nedaro, jis nesitaiso ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus, o jo daromi pažeidimai vis sunkėja. Tai nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės nėra ypatingos ar išimtinės ir leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 130² str. sankcijos ribose. Tokiu būdu taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę už apylinkės teismo paskirtą minimalią pagrindinę nuobaudą nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti Pažeidėjui paskyrus pagrindinę nuobaudą – administracinį areštą, kurio trukmė atitinka minimalią ATPK 130² str. sankcijoje numatytą tokios rūšies nuobaudą. Šiuo metu manyti, kad paskyrus Pažeidėjui švelnesnę už sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai, nėra jokio pagrindo.

Dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo

Šioje byloje skirdamas nuobaudą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad Pažeidėjas nėra automobilio savininkas ir automobiliu jis pasinaudojo be jo savininko žinios. Čia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, jog įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo ar transporto priemonės savininko suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 130² str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininko teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu transporto priemonė būtų užvaldyta neteisėtai. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko teises. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o transporto priemonės savininkas būtų ėmęsis kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pvz., būtų pranešęs teisėsaugos institucijoms apie tai, kad Pažeidėjas vairuoja jo automobilį prieš jo valią, būtų aiškiai išreiškęs kokiais nors aktyviais savo veiksmais nesutikimą, kad Pažeidėjas vairuotų transporto priemonę ar pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas nevykdė šios teisės normos reikalavimo. Įvertinus tai, o taip pat ir tai, kad pagal Pažeidėjo ir transporto priemonė savininko paaiškinimus, pažeidimo padarymo metu transporto priemonės savininkas buvo automobilyje, laikytina, kad Pažeidėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo neabejotinai apie tai žinant transporto priemonės savininkui ir jam savo neveikimu pritariant tokiam Pažeidėjo elgesiui, t. y. teisėtai, todėl transporto priemonės savininkui tenka daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo rizika. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš Pažeidėjo atlyginti žalą, susijusią su turto netekimu.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad automobilį vairavo todėl, kad gelbėjo savo ir kartu su juo buvusio transporto priemonės savininko sveikatą ar gyvybę. Tačiau šį skundo teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Netrukus po padaryto pažeidimo Pažeidėjas policijos pareigūnams nenurodė apie jokį užpuolimą. Jis tik iš esmės pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (5 b.l.). Savo tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas taip pat nieko nepaminėjo apie kokį nors užpuolimą (6 b.l.). Savo paaiškinime transporto priemonės savininkas taipogi nenurodė, kad betarpiškai prieš pažeidimo padarymą juos kas nors būtų užpuolęs (17 b.l.). Apie užpuolimą nei Pažeidėjas, nei transporto priemonės savininkas nepasakojo ir apylinkės teisme (19–20, 21–22 b.l.). Pažymėtina, kad apylinkės teisme pats Pažeidėjas nurodė visai kitokį transporto priemonės vairavimo tikslą – norą nuvažiuoti iki namų (21 b.l.). Taigi, byloje nesant jokių duomenų apie Pažeidėjo ir transporto priemonės savininko užpuolimą, Pažeidėjo apeliacinio skundo teiginys apie tai laikytinas nepagrįstu ir vertintinas kaip Pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija, siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl tikėti ir remtis tokiu teiginiu nėra jokio pagrindo.

Taigi, šiuo atveju visos faktinės bylos aplinkybės nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės nėra ypatingos ar išimtinės ir leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 130² str. sankcijos ribose. Tokiu būdu taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – taip pat nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunduose nurodytos esminės įtakos atsakomybės individualizavimui turinčios aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos ir skirdamas pagrindinę bei papildomą nuobaudas teismas jas įvertino tinkamai. Naujų tokių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui ir kurių šis teismas nebūtų įvertinęs, apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjas nenurodė. Visi byloje esantys duomenys nerodo mažesnio padaryto pažeidimo bei paties Pažeidėjo asmenybės pavojingumo, todėl apylinkės teismo paskirta pagrindinė ir papildoma nuobaudos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisingos, jos atitinka Pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti jas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą ir I. M. bei A. R. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys