Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-24147-1107/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2YT-24147-1107/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15054-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Lukauskaitė
Pareiškėjas
K. A.
Suinteresuotas asmuo
D. V. L., Ž. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24147-1107/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15054-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjui K. A.,suinteresuotiems asmenims D. V. L. ir Ž. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – D. V. L. ir Ž. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po jo sutuoktinės, O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo ir O. A. santuoka sudaryta 1957 m. spalio 11 d. Santuokos metu jiems gimė du vaikai – dukra D. V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus D. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)). D. A. turėjo vieną dukrą – Ž. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su sutuoktine O. A. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė O. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties, per įstatyme numatytą terminą, pareiškėjas nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Manė, kad jei turtas registruotas jo vardu, tai jam jis ir priklauso, ir kreiptis niekur nereikia. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios O. A. palikimą neužvesta. Po palikėjos O. A. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis pareiškėjas K. A., pradėjęs jį valdyti. Jis aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu sutuoktinės turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, kai kuriuos saugo iki šiol, sutvarkė mirusiosios drabužius bei kitus daiktus. Pareiškėjas mokėjo mokesčius už garažą, jį tvarkė ir prižiūrėjo (suremontavo stogą). Pareiškėjas su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti su tikslu susitvarkyti paveldėjimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, jas patvirtino ir prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. V. L. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 30) ir teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo pareiškimu, neprieštaravo, jog būtų nustatytas juridinis faktas, teismui patvirtino, kad palikimą po O. A. mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo Ž. A. atsiliepime (b. l. 32) ir teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo reikalavimu, teismui patvirtino, jog pareiškėjas tvarkė palikėjos turtą kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Kaip matyti iš elektroninėje byloje pateiktų dokumentų – asmens tapatybės kortelės (b. l. 5), santuokos liudijimo (b. l. 6), mirties liudijimo (b. l. 11), Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 12) – nustatyta, jog pareiškėjas ir O. A. 1957 m. spalio 11 d. buvo sudarę santuoką. Santuokoje jiems gimė du vaikai, t. y. dukra D. V. A. (dabartinė pavardė L.) (b. l. 7, 8, 9) ir sūnus D. A., miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjo sūnus D. A. turėjo dukrą Ž. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Pareiškėjai savo gyvenamąją vietą deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jie faktiškai ir gyveno. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinė O. A. mirė. Mirus O. A., paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 13). VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pareiškėjo ir palikėjos santuokos metu (b. l. 14, 15-18).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės O. A. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Byloje teismo ištirti įrodymai bei išklausyti suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės O. A. mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes pareiškėjas rūpinosi jos likusio turto – garažo priežiūra, sutvarkė sutuoktinės asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, drabužius, elgdamasis su jais kaip šio turto savininkas, savo nuožiūra, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikėjos mirties. Mirusiosios O. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – D. V. L. ir Ž. A. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po savo sutuoktinės O. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nenustatyta duomenų, kad po O. A. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas K. A. po savo sutuoktinės O. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,16 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl tenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistinos 9,16 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei pareiškėjas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti po mirties likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,16 Eur (devynis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė