Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams E. V., R. L., R. L., A. V., D. V., A. K., A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – R. V., notarė J. V., AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, pakeitęs Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, be kita ko, priteisė ieškovui D. K. iš atsakovų R. L. ir R. L. 120 482,76 Lt sumą.

Atsakovai R. L. ir R. L. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo priteistos 120 482,76 Lt sumos sumokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai nurodė, kad dėl turtinės padėties šiuo metu negali iš karto sumokėti visos priteistos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies – priteistos 120 482,76 Lt sumos įvykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui.

Teismas nustatė, kad atsakovai šiuo metu vidutiniškai per mėnesį gauna 10 000 Lt pajamų, iš kurių 2 850 Lt yra darbo užmokestis, o 7 000 Lt – su darbo santykiais nesusijusios išmokos; yra UAB „Linkara“ savininkai, jiems nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai su statiniais, trys transporto priemonės. Įvertinęs tai, kad atsakovų gaunamos pajamos yra nepakankamos iš karto sumokėti visą priteistą 120 482,76 Lt sumą bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad vienas atsakovams priklausantis žemės sklypas su statiniais yra įkeistas bankui, o kitas žemės sklypas yra areštuotas teismo nutartimi, teismas sprendė, jog yra pagrindas teigti, kad atsakovų disponavimas paminėtu nekilnojamuoju turtu ir galimybė atsiskaityti su ieškovu šį turtą realizavus faktiškai negali būti įgyvendinta. Teismas pažymėjo, kad trečiojo nekilnojamojo turto objekto realizavimas ir tokiu būdu galimas ieškovo finansinių reikalavimų patenkinimas iš esmės taip pat yra apsunkintas, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso penkiems fiziniams asmenims, o atsakovui R. L. tenkanti šio turto nuosavybės dalis vertine išraiška yra akivaizdžiai nepakankama 120 482,76 Lt dydžio įsipareigojimui įvykdyti. Atsižvelgus į atsakovo vardu registruotų transporto priemonių eksploatacijos laiką (transporto priemonės yra 1988 m. ir 2003 m. gamybos), teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad šį turtą pardavus atsirastų objektyvios galimybės sumokėti ieškovui priteistą sumą. Įvertinęs ieškovo ir atsakovų finansinę padėtį (atsakovo mėnesio pajamos apie 5 000 Lt), teismas sprendė, kad ji yra panaši ir nėra aiškios šalių turtinės disproporcijos. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis neleidžia jiems įvykdyti teismo sprendimo ir sumokėti 120 482,76 Lt sumą dėl objektyvių priežasčių, teismas sprendė, jog egzistuoja CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Siekdamas įgyvendinti abiejų šalių lygiateisiškumo principą, teismas atsakovų prašymą patenkino iš dalies ir išdėstė teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo. Tuo atveju, jei apeliacinis teismas nematytų pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovas prašo pakeisti skundžiamą nutartį, papildomai nurodant, kad atsakovai turi mokėti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pasak apelianto, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas galimas dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl itin sunkios įpareigoto asmens padėties arba dėl kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Nei atsakovai teikdami prašymą, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių ypatingai svarbių aplinkybių. Tuo tarpu atsakovų finansinė padėtis ne tik nebuvo sunki, ji buvo netgi itin gera. Pasak ieškovo, teismo motyvas, kad atsakovų gaunamos pajamos yra nepakankamos iš karto sumokėti priteistą 120 482,76 Lt sumą, nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Be to, teismas kaip vieną iš pagrindų išdėstyti teismo sprendimą nurodė, kad žemės sklypas yra areštuotas teismo nutartimi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis yra areštuotas būtent ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Be to, skundžiama nutartis neteisėta ir dėl to, kad teismas neįvykdė pareigos motyvuoti teismo sprendimo vykdymo išimtinumą. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir suteikė akivaizdų pranašumą atsakovams. Apelianto turtinės padėtis yra blogesnė nei atsakovų. Be to, skundžiama nutartimi teismas iš esmės suteikė beprocentę paskolą atsakovams. Todėl, tuo atveju, jei apeliacinis teismas nepanaikintų skundžiamos nutarties, atsakovai nuo priteistos sumos turėtų mokėti 5 proc. dydžio palūkanas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. L. ir R. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas, įgyvendindamas šalių lygiateisiškumo principą, atsakovų prašymą tenkino iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą atidėjo 12, o ne 24 mėnesių laikotarpiui. Pažymi, kad atsakovai neturi jokios galimybės gera valia įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovui 120 482,76 Lt sumą, nes nekilnojamasis turtas yra arba įkeistas, arba areštuotas, užtikrinant ieškovui priteistos sumos sumokėjimą. Apelianto prašymas priteisti palūkanas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties rezoliucinės dalies pakeitimas, o įstatymas nesuteikia teisės keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi pagal įstatymą pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abiejų atsakovų gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 10 000 Lt, o apelianto – apie 5 000 Lt, abi šalys turi finansinių įsipareigojimų bankams. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši. Byloje nustatyta, kad iš atsakovų 120 482,76 Lt suma buvo priteista tik Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Pagal byloje pateiktus dokumentus apie atsakovų finansinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovai iš karto negali sumokėti 120 482,76 Lt sumos ir apeliantas šios aplinkybės neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant panašiai šalių finansinei padėčiai, nustačius, kad atsakovai neturi objektyvių galimybių sumokėti visos priteistos sumos iš karto, priteistos skolos išdėstymas per 12 mėnesių laikotarpį reikšmingai nepažeis apelianto interesų, o atsakovams bus suteikta galimybė sumokėti priteistą skolą be priverstinio vykdymo. Be to, esant tokiai situacijai, kai atsakovai neturi realių galimybių sumokėti visą priteistą sumą iš karto, abejotina, ar atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir išieškant iš atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, apeliantas atgautų priteistą sumą greičiau nei per terminą, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, šalių interesų pusiausvyrą ir suteikė akivaizdų pranašumą atsakovams, kadangi būtent atsižvelgdamas į apelianto interesus ir siekdamas nepažeisti jo interesų, teismas sprendimo vykdymą išdėstė 12, o ne 24 mėnesiams, kaip prašė atsakovai.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad įmokos mokamos kas ketvirtį po 30 120,69 Lt pradedant mokėjimus nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvienų metų ketvirčio paskutinę darbo dieną. Pagal teismo nustatytą mokėjimo tvarką, pirmoji įmoka turi būti atlikta ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. Kartu išaiškintina, kad atsakovams nesilaikant mokėjimo grafiko, sprendimo vykdymo išdėstymo sąlygos gali būti keičiamos.

Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m, birželio 19 d. nutartimi palūkanos nuo priteistos 120 482,76 Lt sumos nebuvo priteistos; sprendžiant procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą savarankiški reikalavimai nenagrinėjami, todėl apelianto prašymas pakeisti skundžiamą nutartį nurodant, kad atsakovai turi mokėti 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, atmetamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.