Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Privataus kaltinimo byla Nr. 1A-50-210/2009

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.8.1.;2.9.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. Š. ir nukentėjusiosios V. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-24 nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 140 str. 1 d. 5 MGL (šešių šimtų dvidešimt penkių Lt) dydžio bauda, ją sumokant per (1) vienerius metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš G. Š. nukentėjusiajai V. J. 1000 (vienas tūkstantis) Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteista už tai, kad ji 2006 m. birželio 18 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), virš metalinės – tinklinės tvoros sugriebdama abiem rankom V. J. dešinę ranką virš riešo ir patraukdama žemyn, tyčia padarė nukentėjusiajai V. J. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. J. nuteistosios G. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji 2006 m. birželio 18 d. apie 13val. (duomenys neskelbtini) grėblio kotu smogė G. Š. į dešinę akį ir sudavė į dešinę ranką, padarydama G. Š. sužalojimus: akies tinklainės plyšimą ir atšoką, dešinio dilbio sužalojimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atmesti, nukentėjusioji prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, nukentėjusiosios V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-24 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas 2008-11-24 priėmė nuosprendį, konstatuoja:

G. Š. ir V. J. yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) dviejų kaimyninių sklypų savininkės. Jų nesutarimai ir konfliktai iš esmės kyla turimų sklypų ribų. Konfliktai tęsiasi nuo 2003 metų, taigi iš esmės tarp šalių yra kilę turtinio pobūdžio ginčai, kurie palaipsniui peraugo į rimtesnio pobūdžio konfliktus, kurių sprendimui reikalingas tik abiejų pusių geranoriškumas, supratimas, pagarba ir tolerancija. Kolegija pažymi ir tai, kad šalys pasirinko netinkamą konflikto sprendimo ir turtinio pobūdžio reikalų sureguliavimo būdą, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad 2006-06-18 apie 13 val. V. J. atvykus į savo sodo sklypą, tarp jos ir G. Š. kilo konfliktas dėl sklypų ribų. Tokias faktines aplinkybes byloje nurodė pačios konflikto dalyvės ir liudytojai A. J., B. B., A. R., S. Ž., girdėję ir iš dalies matę konfliktą. Bylos aplinkybės, kurias išsamiai ištyrė ir aprašė pirmosios instancijos teismas, patvirtina teismo išvadas, kad V. J. nuteistosios G. Š. buvo sužalota būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nustatė teismas, todėl vertinti jas kitaip, kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Fizinis konflikto dalyvių kontaktas įvyko nuteistosios G. Š. iniciatyva ir veiksmais, traukiant nukentėjusiosios ranką per vielinę, gana aukštą tvorą, kas tiesiogiai ir sukėlė nustatytus sužalojimus V. J.. Pastarosios veiksmai iš esmės buvo tik gynybinio pobūdžio, siekiant išsilaisvinti nuo kaltinamosios, todėl teigti, kad ji tyčia siekė sužaloti G. Š., ar, kad sužalojo ją dėl nusikalstamo neatsargumo, pagrindo nėra. Byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji panaudojo savo veiksmams grėblį, kad juo sužalojo G. Š. akį. Tokius apeliantės G. Š. teiginius paneigė ir pati nukentėjusioji, ir byloje apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino G. Š. parodymus, kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius kitiems įrodymams, todėl pagrįstai jais nesirėmė, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Štai ir teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t. b. l. 118-119) nurodyta, kad G. Š. akies regos pakitimai, tinklainės atitrūkimas ir kt. yra susiję su jos amžiumi, bet ne su galimai patirta trauma. Taigi visuma bylos įrodymų paneigia nuteistosios G. Š. apeliacinio skundo teiginius, kuriais ji ginčija savo kaltę ir kuriais kaltina tyčinio nusikaltimo padarymu V. J.. Todėl jos apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuteistosios G. Š. skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė jai paskirtos 5 MGL dydžio baudos sumą, t. y. 625 Lt, o ne 650 Lt, atmestinas. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. Š. buvo pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamą veiką, padarytą 2006-06-18, iš ko seka, jog minėtos veikos padarymo metu dar negaliojo 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo buvo padidintas MGL dydis nuo 125 Lt iki 130 Lt, taigi minimalus pragyvenimo lygis buvo 125 Lt, iš ko išplaukia, jog 5 MGL yra 625 Lt.

Teismas paskirdamas nuteistajai bausmę įvertino bylos ir įvykio faktines aplinkybes, nuteistosios amžių, sveikatos būklę, jos gaunamų pajamų dydį, kuris yra iš esmės tik minimalus pragyvenimui, todėl skirti jai griežtesnę bausmę pagrindo nėra. Bausmė paskirta teisinga ir proporcingai jos padarytai veikai. Teismas paskirdamas nuteistajai bausmę – baudą, nurodė jos išraišką minimaliais gyvenimo lygiais ir pinigine išraiška, todėl vykdant bausmę privaloma vadovautis šia nurodyta pinigine išraiška.

Grįžtant prie kaltintojos ir nukentėjusiosios V. J. apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė tik simbolinę bausmę, teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Bauda – įstatymo leidėjo apibūdinama, kaip piniginė bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti atitinkamą teismo nurodytą piniginę sumą sumokėti į valstybės pajamas. Baudos dydis yra apspręstas įstatymo leidėjo ir numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje. Teismas paskirdamas bausmę – baudą nuteistajai G. Š. įstatymą taikė teisingai, jo nepažeidė, todėl teigti, kad bausmė paskirta tik simboliškai ir ja nebus pasiekta tikslų, keliamų bausmei, negalima. Dar kartą įvertinus nuteistosios padarytos veikos faktines aplinkybes, padarinius, kurie kilo dėl jos neteisėtų veiksmų, nuteistosios asmenybę, jos amžių ir kitas reikšmingas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė yra ir teisinga ir proporcinga tai veikai už kurią nuteista G. Š.. Taigi griežtinti jai paskirtąją bausmę pagrindo nėra.

Apeliantė, prašydama griežtinti nuteistajai bausmę, prašo nuteisti ją ir už kitą nusikalstamą veiką, kuria ji pati, kaip nukentėjusioji ir privati kaltintoja paduotu skundu nekaltino, dėl šio naujo kaltinimo kaltinamoji nebuvo atiduota teismui, todėl išplėsti kaltinimo ribas tokia tvarka draudžia baudžiamojo proceso įstatymas, nes tuo būtų suvaržytos kaltinamosios teisės gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kartu kolegija pažymi, kad G. Š. pareikšti pirminiai kaltinimai V. J. iš dalies buvo pagrįsti, nes pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ji to paties konflikto su V. J. metu nukentėjo nuo V. J. veiksmų, tik teismas pagrįstai nustatė, jog šioje situacijoje V. J. veiksmai prieš G. Š. buvo gynybinio pobūdžio. Tačiau tai jau teisės aiškinimo ir taikymo dalykas, todėl negalima teigti, kad priešpriešiniu skundu nuteistoji G. Š. siekė melagingai pranešti apie nebūtą nusikalstamą veiką. Bylos aplinkybės liudija, kad ji buvo įsitikinusi, jog ir prieš ją buvo padaryta nusikalstama veika, todėl paduodama skundą tokiu būdu ji ir gynėsi nuo jai reiškiamų kaltinimų. Grįžtant prie bylos faktų ir pasikartojant, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J. veika formaliai atitinka Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo padaryta tik ginantis nuo jau pradėto kėsinimosi o būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo, todėl procesas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji V. J., skundu prašo priteisti iš nuteistosios G. Š. visas jos turėtas proceso išlaidas, tai yra už advokato paslaugas sumokėtą sumą pinigų. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatui už paslaugas, apeliantė sumokėjo 7840,27 Lt (b. l. 78; 112; 116; 122; 186).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiosios turėtų jos pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistosios) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jos ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiosios turtinę padėtį ir kt.

Iš byloje esančių dokumentų galima spręsti, kad už teisinę pagalbą – atstovavimą bei dokumentų surašymą, nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje advokatui nukentėjusioji sumokėjo: 2008-01-10 – 2278,85 Lt, 2008-05-26 – 814,86 Lt, 2008-07-18 – 2057,52 Lt, 2008-09-17 – 896,35 Lt, 2008-11-04 – 977,83 Lt.

Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (7840,27 Lt) advokatui už nukentėjusiosios atstovavimą ir dokumentų surašymą privataus kaltinimo byloje, kurioje nukentėjusioji V. J. apkaltino nuteistąją nesunkaus nusikaltimo padarymu, yra nepagrįstai didelė ir neproporcinga toms teisinėms paslaugoms bei jų sudėtingumui, kurios buvo suteiktos nukentėjusiajai. Kolegija, atsižvelgusi į kaltinamosios padarytos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, privataus kaltinimo bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pan., daro išvadą, kad V. J. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatui neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijų.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl apeliantės prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, kurias tokiomis pripažino pirmosios instancijos teismas, išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 69 (Žin., 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 1370) numatytą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį, kuris šioje byloje sudaro 400 Lt (800 Lt (MMA) x 0,5 (numatyto koeficiento)) ir apima 10 valandų privataus kaltinimo bylose, atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos); apeliacinio skundo parengimas – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos).

Taigi, kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes, nuteistosios turtinę padėtį, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į V. J. sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti teismo išlaidos yra aiškiai per didelės, tačiau ir pirmosios instancijos teismo iš G. Š. priteista proceso išlaidų suma V. J. yra nepakankama. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, ši suma padidintina iki 2000 Lt, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusioji taip pat prašo išspręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti 5000 Lt moralinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., įvertinusi bylos aplinkybes, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių sveikatos sutrikimų, atsižvelgusi į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė nors ir tyčios forma, tačiau asmeninio konflikto metu, kilusio tarp kaimynių, taip pat, siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinusi žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jos asmenines savybes (yra senyvo amžiaus, pensininkė) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios dvasiniai, moraliniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas bei pažeminimas pirmosios instancijos teismo įvertinti 800 Lt suma visiškai teisėtai ir pagrįstai, dėl ko neturtinės žalos dydis nėra didintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-24 nuosprendį pakeisti:

priteisti iš G. Š. V. J. priteistą proceso išlaidų už advokato paslaugas sumą padidinti iki 2000 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.