Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1429 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2003 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5 punktą, 8 punktą ir 13 punktą, 17 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę 17 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinio tesimo 2003 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo padaryta nusikalstame veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkto, 8 punkto ir 13 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą ir 9 punktą, paskiriant A. J. 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, ir nuteistajam paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2001 m. vasario 26 d., bausmės pabaiga – 2016 m. vasario 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 5 mėnesiai ir 15 dienų.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad paskutinius dvejus bausmės atlikimo metus pastebima A. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, padarė išvadą, jog tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1429 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. J., konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma, vis tik, neleidžia daryti išvados, kad A. J., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nei bausmės tikslai, o priešingai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugsėjo 3 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 86 balai, o pagal įvertinimą ji net artima aukštai, dėl ko, šiuo atveju, turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis 39 drausmines nuobaudas pataisos namuose gavo per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, ir ateityje nei nusikalsti, nei kitų pažeidimų neketina daryti bei pasižada, kad tai paskutinis jo teistumas, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, su darbu susijusios problemos, alkoholio vartojimas, specialybės neturėjimas, finansiniai sunkumai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nors šiuo metu įvertinti pirmojo kriminogeninio veiksnio realumą praktiškai neįmanoma, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis pataisos namuose neišreiškė pageidavimo mokytis, įgyti specialybę. Nors jis yra dirbęs VĮ „Mūsų amatai“ metalo liejimo ceche bei būtyje tvarkiniu, tačiau šiuo metu nedirba dėl darbo vietų trūkumo. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. būtų bandęs pakartotinai įsidarbinti ar bent jau būtų bandęs įgyti specialybę, kuri suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti tiek pataisos namuose, tiek išėjus į laisvę, juolab, kad laisvėje jis taip pat turi menką darbinę patirtį. O tai tik patvirtina socialinio tyrimo išvados rengėjų prielaidas, kad tikėtina maža perspektyva efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakankamai atsainus požiūris į specialybės įgijimą ir siekį įsidarbinti pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Be to, socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad, nors iš tiesų nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas drausmine tvarka net 39 kartus, tame tarpe ir už tokių pažeidimų padarymą, kaip psichotropinių medžiagų vartojimas, grasinimas susidoroti ir priešinimasis pareigūnams jėga, neatsižymėjimas linkusių pabėgti sąraše. Jis taip pat du kartus buvo įtrauktas ir į linkusių žalotis, užpulti bei nusižudyti sąrašą, dėl ko jam buvo sustiprinta individuali priežiūra. Pastebėtina ir tai, kad A. J. iki šiol laikosi nuteistųjų subkultūros taisyklių. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu, net ir atsižvelgiant į tai, kad jo neatliktos bausmės laikas yra pakankamai nedidelis (šiek tiek daugiau nei trys mėnesiai), nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.