Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 160 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 5 d. 13.40 val. UAB „K.“ priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis patiekalų už 10,20 eurų pirkimas. Pinigus priėmė kavinėje dirbanti barmenė - padavėja L. V., tačiau elektroniniu kasos aparatu gautų pajamų neapskaitė, kvito su grąža neišdavė. Patikrinimo metu nustatyta, jog kavinėje nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 11.00 val. pradėjo dirbti L. V. (priiminėjo užsakymus ir aptarnavo klientus), o nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 09.00 val. – G. S. (tvarkėsi virtuvėje). Bendrovės direktorė susitarė su jomis dėl darbo funkcijų, atlygintinumo, pavaldumo darbdaviui ir paklusimo jo nustatytai darbo organizavimo tvarkai, tačiau tai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įforminta rašytine darbo sutartimi. L. I., leidusi L. V. ir G. S. dirbti nelegalų darbą, pažeidė LR DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį. Taip pat nustatyta, kad iki patikrinimo kavinėje 2017 m. gruodžio 4-5 d. buvo prekiaujama be kasos aparato, pažeidžiant LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr.1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 p. Šiais savo veiksmais L. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 160 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. I. paaiškino, jog tai buvo pirma darbo diena, atvežė aparatą iš VMI po registravimo apie 15 valandą, o patikrinimas atliktas apie 14 valandą. Visus pardavimus apskaičiavo. Kasos aparatas tuo laiku buvo VMI, vyko perrašymas kitai įmonei. Tvarką žinojo. Visas parduotas prekes ir kainas surašė ant popieriaus. Prašymą, kad įformintų darbo sutartį pateikė per vėlai. Darbuotojai atėjo gruodžio 4 d. Veiklą pradėjo vykdyti gruodžio 5 d. Pripažįsta, kad tuo metu nebuvo aparato. Pradėjo dirbti ir visų formalumų nesutvarkė. Kitą įmonę uždarė lapkričio mėnesį, nes tai įmonei iškėlė bankroto bylą, iš šios įmonės ir perrašė kasos aparatą. Apie savo pačios įdarbinimą Sodrai pranešė gruodžio 2 dieną.

Teismo posėdyje VMI atstovas teigė, jog protokolas surašytas pagrįstai, administracinių nusižengimų sudėtis pilnai įrodyta, administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo kaltę pripažino. Veikla vykdoma buvo ir gruodžio 4 d. Dirbo be kasos aparato dvi dienas. Draudžiama dirbti be sutarties ir pradėti vykdyti veiklą nesant kasos aparato. Prekybos vietoje aparatą reikia įrengti prieš pradedant vykdyti veiklą. Asmuo per trumpą laiką pašalinio visus pažeidimus, asmenys buvo įdarbinti, gautos lėšos įformintos kasos aparate.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. I. kaltė be jos visiško prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: faktų fiksavimo pažyma (b. l. 7-8), L. I. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 9), L. V. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 16), G. S. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 17-18), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus raštu dėl informacijos apie UAB „K.“ pateikimo (b. l. 19-23), informacija apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus (b. l. 24-25), kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu (b. l. 26).

Byloje esančioje faktų fiksavimo pažymoje nurodoma, jog 2017 m. gruodžio 5 d. 13.40 val. atliekant patikrinimą UAB „K.“ priklausančioje kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo atliktas kontrolinis patiekalų pirkimas už 10,20 eurų. Pinigus paėmė kavinėje dirbanti L. V., tačiau elektroniniu kasos aparatu pinigų neapskaitė, kvito su grąža neišdavė. Dalyvaujant vadovei L. I. buvo atliktas grynųjų pinigų inventorizavimas, nustatytas 142 eurų pinigų perteklius. Patikrinimo metu kavinėje dirbo vadovė L. I., barmenė – padavėja L. V., indų plovėja G. S.. Vadovė nurodė, jog kavinė dirba nuo 2017 m. gruodžio 4 d., kavinės įplaukos sudarė 149 eurus, minėtos pajamos apskaitytos elektroniniu kasos aparatu patikrinimo metu (b. l. 7-8).

L. I. 2017 m. gruodžio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog pinigai buvo apskaitomi surašant į sąrašą, o vėliau vienu metu įmušant į kasą. Kasos aparatą atvežė 14.00 val. 2017 m. gruodžio 4 d. iš įvairių patiekalų buvo uždirbta 149, 20 eurų, kurie šiandien bus apskaityti kasos aparate. 2017 m. gruodžio 5 d. buvo atėjusi mergina L., kuri buvo ir 2017 m. gruodžio 4 d. nuo 11.00 iki 17.30 val. Priiminėjo užsakymus ir aptarnavo klientus. Su ja sutarta, kad dirbs pilnu etatus (5 d. per savaitę, 8 val.). Bus mokamas minimalus atlyginimas. Taip pat 2017 m. gruodžio 4 d. buvo atėjusi G. S., su ja sutarta dėl darbo pilnu etatu. 2017 m. gruodžio 4 d. ji tvarkėsi virtuvėje ir gamino valgius, buvo nuo 09.00 iki 16.00 val. 2017 m. gruodžio 5 d. abi darbuotojos dirbo nuo 10.00 val. Kasos žurnalas dar nepradėtas pildyti, todėl jo negalima pateikti (b. l. 9).

L. V. 2017 m. gruodžio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad ji atėjo į kavinę pabandyti dirbti, pasižiūrėti į darbo vietą. 2017 m. gruodžio 5 d. dirba nuo 10 h. Aptarnauja žmones, užsako ir nuneša patiekalus, priima pinigus. Visus sumokėtus pinigus susirašė ant lapo, kad galėtų susiskaičiuoti, nes kasos aparatas nedirbo. Dėl minimalaus darbo užmokesčio buvo tartasi su direktore, buvo pasiūlytas slenkantis darbo grafikas. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Susitarimas buvo dirbti padavėjos darbą nuo 10 iki 19 h. Patikrinimo metu neišdavė kvito už 10,20 eurų, nes tuo metu nebuvo pastatytas kasos aparatas. Kol pietavo, aparatas buvo pastatytas į darbo vietą (b. l. 16).

G. S. 2017 m. gruodžio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji atėjo pakalbėti su šeimininke, kad įsidabintų. Darbo sutartis sudaryta nebuvo, darbo pobūdis – indų plovėja. 2017 m. gruodžio 5 d. atėjo į darbą 13.00 val., tvarkė šaldytuvą (b. l. 18).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašte dėl informacijos apie UAB „K.“ pateikimo nurodoma, jog G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžia laikytina 2017 m. gruodžio 5 d., pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. 17.23 val. (b. l. 19-23).

Informacijoje apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus nurodoma, jog G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžia laikytina 2017 m. gruodžio 5 d., pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. 17.23 val., o L. V. yra draudžiama nuo 2017 m. gruodžio 13 d. (b. l. 24-25).

Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akte nurodoma, jog 2017 m. gruodžio 5 d. atlikus patikrinimą, dalyvaujant UAB „K.“ direktorei L. I. elektroniniame kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje yra 142 eurų perteklius (b. l. 26).

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims kyla už nelegalų darbą ir užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje; o pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis.

Byloje surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog buvo padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. I. tiek teismo posėdyje, tiek rašytiniame paaiškinime pripažino padariusi nusižengimą. Darbuotojai atėjo gruodžio 4 d., prašymą, kad įformintų darbo sutartį pateikė per vėlai. Dėl L. V. darbo pažymėjo, kad ji buvo atėjusi 2017 m. gruodžio 4 d. nuo 11.00 iki 17.30 val., taip pat 2017 m. gruodžio 5 d. Priiminėjo užsakymus ir aptarnavo klientus. Buvo susitarta dėl darbo pilnu etatu, minimalaus atlyginimo. Dėl G. S. darbo pažymėjo, kad ji 2017 m. gruodžio 4 d. tvarkėsi virtuvėje ir gamino valgius, taip pat dirbo ir gruodžio 5 d. Susitarė dėl darbo pilnu etatu už minimalų atlygį (b. l. 9). Faktų fiksavimo pažymoje užfiksuota, jog L. V. 2017 m. gruodžio 5 d. 13.40 val. priėmė kontrolinį patiekalų pirkimą, taip pat, jog tuo metu kavinėje dirbo ir indų plovėja G. S. (b. l. 7-8). L. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atėjo į kavinę pabandyti dirbti. Aptarnauja žmones, užsako ir nuneša patiekalus, priima pinigus. Dėl minimalaus darbo užmokesčio buvo tartasi su direktore L., buvo pasiūlytas slenkantis darbo grafikas. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Susitarimas buvo dirbti padavėjos darbą nuo 10 iki 19 h (b. l. 16). G. S. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad ji atėjo pakalbėti su šeimininke, kad įsidarbintų. Darbo sutartis sudaryta nebuvo, pareigos kavinėje – darbas indų plovėja. Minimalus darbo užmokestis ir darbas pilnu etatu. 2017 m. gruodžio 5 d. atėjo į darbą 13.00 val., tvarkė šaldytuvą (b. l. 18). Pagal Valstybinio socialinio draudimo informaciją matyti, jog pranešimas apie G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. 17.23 val., o L. V. yra draudžiama nuo 2017 m. gruodžio 13 d. (b. l. 19, 23-25).

Taigi, pagal bylos duomenis matyti, jog tiek L. V., tiek G. S. buvo numatytos konkrečios darbo funkcijos (L. V. atsakinga už užsakymų priėmimą ir klientų aptarnavimą, G. S. – indų plovimą, darbą virtuvėje), atlyginimas už darbą (abiem atvejais sutarta dėl atlyginimo mokėjimo), egzistavo pavaldumas. Tačiau rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, VMI atlikto patikrinimo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. 13.40 val. tiek L. V., tiek G. S. buvo užfiksuotos faktiškai atliekančios darbo funkcijas. Remiantis tiek jų pačių, tiek L. I. paaiškinimais, šias funkcijas jos atliko ir 2017 m. gruodžio 4 d., kai tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai duomenys apie G. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo pateikti tik 2017 m. gruodžio 5 d. 17.23 val., o L. V. valstybinio socialinio draudimo pradžia yra tik 2017 m. gruodžio 13 d. Taigi, 2017 m. gruodžio 4-5 d. su šiomis darbuotojomis nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, todėl laikytina, kad jos dirbo nelegaliai. Kadangi pareiga sudaryti darbo sutartis tenka bendrovės vadovei, todėl būtent L. I. yra atsakinga už nelegalų darbą. Dėl šių priežasčių jai pagrįstai inkriminuotas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Dėl ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia prekyba ar paslaugos be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. I. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Faktų fiksavimo pažymoje nurodoma, jog 2017 m. gruodžio 5 d. 13.40 (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančioje kavinėje atlikus kontrolinį patiekalų pirkimą pinigai už patiekalus buvo paimti, bet elektroniniu kasos aparatu neapskaityti, kvitas su grąža neišduotas (b. l. 7-8). Teismo posėdyje L. I. paaiškino, jog patikrinimas vyko 14 valandą, o kasos aparatą iš VMI atvežė tik 15 valandą. Kasos aparatas buvo perregistruojamas iš kitos įmonės. Visus pardavimus apskaičiavo. Rašytiniame paaiškinime L. I. įvykio aplinkybes išdėstė iš esmės analogiškai (b. l. 9). L. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog visus sumokėtus pinigus susirašė ant lapo, kad galėtų susiskaičiuoti, nes kasos aparatas nedirbo. Patikrinimo metu neišdavė kvito už 10,20 eurų. Kol pietavo, aparatas buvo pastatytas į darbo vietą (b. l. 16).

Taigi, pagal byloje surinktus duomenis matyti, jog VMI patikrinimo metu atliekant kontrolinį pirkimą atsiskaitant už patiekalus buvo priimti grynieji pinigai, tačiau nei kvitas, nei kitoks apskaitos dokumentas nebuvo išduotas. Kasos aparatas į kavinę buvo atvežtas tik patikrinimo metu. Taigi, konstatuojama, jog L. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudų skyrimo

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys gali būti baudžiami nuo 1 000 iki 1 500 eurų dydžio bauda, o pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį kasos aparatus naudoti privalantys asmenį gali būti baudžiami nuo 450 iki 850 eurų dydžio bauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį: ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu - nelegaliu darbu, pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nusižengimu, numatytu ANK 160 straipsnio 1 dalyje – prekyba be kasos aparatų, kai kasos aparatai yra privalomi, pažeidėjas sudaro sau sąlygas nuslėpti privalomus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, nes iš esmės tampa beveik neįmanoma nustatyti tokios prekybos apskaitos, ir tokiu būdu yra sudaroma galimybė didinti šešėlinės ekonomikos mastą, neužtikrinti verslo skaidrumo ir pažeisti sąžiningą konkurenciją. Be to, šiuo nusižengimu yra nesudaromos sąlygos vartotojams gauti pirkimo sandorį patvirtinantį dokumentą, o vėliau, esant reikalui, turėti pirkimo įrodymą, siekiant apginti savo teises. Nepaisant akivaizdaus minėtų nusižengimų pavojingumo, skiriant nuobaudą, būtina atsižvelgti ir į konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes: bylos nagrinėjimo metu L. I. ištaisė teisės aktų pažeidimus –G. S. yra oficialiai įdarbinta nuo 2017 m. gruodžio 5 d., o L. V. nuo 2017 m. gruodžio 13 d., apie jų įdarbinimą pranešta teritoriniam VSDFV teritoriniam skyriui, L. I. prekybos vietoje yra įsirengusi kasos aparatą, kas rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiama L. I. dar iki administracinės nuobaudos paskyrimo padarė išvadas dėl savo elgesio ir jo sukeliamų pasekmių.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. L. I. padarė du administracinius nusižengimus, abu jie padaryti tiesiogine tyčia. L. I. yra bausta administracine tvarka (b. l. 10-13). Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi administracinius nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, jog nusižengimais iš esmės nepadaryta žala, konstatuoti pažeidimai ir trūkumai pašalinti itin greitai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus L. I. mažesnes baudas nei ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 160 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Teismas taip pat pažymi, jog tais atvejais kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 635, 636 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jai 800,00 eurų dydžio baudą.

Pripažinti L. I. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jai 400,00 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę 800,00 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18076787706 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.