- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- N-575-8481-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Margarita Šakalytė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant užsieniečio atstovei advokatei Margaritai Šakalytei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo V. A. administracinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. lapkričio 19 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme gautas V. A. prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir panaikinti jo sulaikymą, kuris Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2011 m. sausio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu V. A. prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad užsienietis Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 113 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes užsienietis neturėjo teisėtą atvykimą ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, su kuriais galėtų teisėtai išvykti iš šalies. Sulaikymo terminas nustatytas iki 2010 m. spalio 27 d. Šis sulaikymo terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu pratęstas iki 2011 m. sausio 27 d., pažymint, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir joje yra neteisėtai. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu Armėnijos Respublikos piliečio V. A. prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2010 m. lapkričio 17 d., o Migracijos departamento 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu nuspręsta šiam užsieniečiui laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikti ir, įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Armėnijos Respubliką. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad V. A. yra sulaikytinas ir vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 punkte nurodytu sulaikymo pagrindu, t. y. yra priimtas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti V. A. iš Lietuvos Respublikos, kuris yra nevykdomas dėl galimo užsieniečio skundo. Teismas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis yra apskundęs šį sprendimą, byloje nepateikta, o alternatyvių sulaikymui priemonių šiam užsieniečiui taikyti netikslinga, nes, anot teismo, jis buvo pažeidęs galiojančią atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarką ir už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
II.
Apeliaciniu skundu V. A. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinant Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą ir jo sulaikymą. Pažymi, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu buvo pratęstas jo sulaikymas iki 2011 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 punkto pagrindu (užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra). Tačiau 2010 m. spalio 20 d. jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir tapo prieglobsčio prašytoju. Tokiu būdu išnyko pagrindas jį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 punkto pagrindu, todėl, anot apelianto, jo sulaikymas turėjo būti panaikintas. Nurodo, kad su prašymu pakartotinai svarstyti klausimą dėl sulaikymo į teismą kreipėsi 2010 m. lapkričio 14 d., kai jau buvo pateiktas prieglobsčio prašymas ir kai jis dar buvo nagrinėjamas. 2010 m. lapkričio 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kurį turėjo teisę apskųsti iki 2010 m. gruodžio 4 d. Sprendimą apskundė 2010 m. lapkričio 29 d., nepraleidęs nustatytų terminų. Pažymi, kad šiuo metu jo skundas yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas jo prašymą panaikinti sulaikymą, nemotyvavo savo sprendimo, tik pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamento sprendimas šiuo metu yra apskųstas, nepasisakė, kokią įtaką skundo padavimas turi priimamam sprendimui, nes skundžiamo sprendimo priėmimo dieną jis dar buvo prieglobsčio prašytojas (sprendimas dar nebuvo įsigaliojęs ir šiuo metu nėra apibrėžta, kada įsigalios). Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis yra sulaikytinas ir Įstatymo 113 straipsnio 5 punkto pagrindu, kas pažeidžia užsieniečių sulaikymo teisinį reguliavimą, nes teismas neturi sulaikymo iniciatyvos teisės. Pažymi, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Nurodo, kad jo tapatybė nustatyta, grėsmės nei Lietuvos Respublikos saugumui, nei viešajai tvarkai nekelia, o jo nuteisimas baudžiamąja tvarka už neteisėtą Lietuvos Respublikos sienos perėjimą nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, atsiliepdamas į V. A. apeliacinį skundą, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010 m. liepos 24 d. Armėnijos Respublikos pilietis V. A. buvo sulaikytas Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnų, nes jis neturėjo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. užsienietį pripažino kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė 34 paromis arešto, tačiau į bausmės laiką buvo įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu sulaikė užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. papildomai persiuntė Armėnijos Respublikos piliečio V. A. prašymą dėl kelionės dokumento išdavimo Armėnijos Respublikos ambasadai Lenkijos Respublikoje, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. minėtas užsienietis bandė pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro, tačiau buvo sulaikytas, sulaikymo metu užsienietis priešinosi pareigūnams, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, todėl buvo surašytas Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas. 2010 m. lapkričio 17 d. Migracijos departamentas minėto asmens atžvilgiu priėmė sprendimą „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiui V. A. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Armėniją“. Jame nurodyta, kad užsienietis klaidina tyrimą savo veiksmais arba neveikimu, jį vilkina, bando sukčiauti, nustatyti prieštaravimai tarp nurodytų faktų. Taip pat pažymi, kad užsienietis apklausos metu atskleidė, jog yra paieškomas Rusijos Federacijoje dėl sukčiavimo ir svetimo turto išvaistymo. Nurodo, kad užsienietis tokiu būdu galimai bando išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Pažymi, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsnis numato, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnė priverstinės priemonės). Teigia, kad užsieniečio atžvilgiu išsiuntimo procesas yra prasidėjęs nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Migracijos departamento sprendimo priėmimo ir užsieniečio supažindinimo su sprendimu, o Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kurio pagrindu užsienietis yra sulaikytas, nenustato, kad šis sulaikymo pagrindas netaikytinas prieglobsčio prašytojams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Byloje nustatyta, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu V. A. sulaikė dviem mėnesiams iki 2010 m. spalio 27 d., apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre (prijungta užsieniečio patalpinimo į Užsieniečių registracijos centrą byla, b. l. 31). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu V. A. sulaikymo terminas pratęstas iki 2011 m. sausio 27 d. (b. l. 2). Pažymėtina, kad tiek Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d., tiek Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimuose nurodyta, kad V. A. sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Šios nuostatos atžvilgiu pirmiausia pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalimi, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu jis, be kita ko, Lietuvos Respublikoje yra be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus (Įstatymo 7 p.), ar (ir) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 8 p.). Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, be kita ko, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento ir atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 10 str. 4 p.).
Aplinkybės, jog V. A. nagrinėjamu atveju neturėjo galiojančio kelionės dokumento ir į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo joje neteisėtai, kad teismų sprendimų dėl sulaikymo priėmimo metu nebuvo prieglobsčio prašytojas, t. y. kad jo sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 2 pagrindu buvo teisiškai ir faktiškai pagrįstas, nėra ginčijamos, tačiau byloje yra duomenų, kad užsienietis V. A. 2010 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (b. l. 3-4), o 2010 m. lapkričio 19 d. – prašymą teismui pakartotinai svarstyti sprendimą jį sulaikyti (b. l. 1).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 118 straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 119 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu nedelsiant paleidžiamas iš sulaikymo vietos.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 punktas eksplicitiškai numato, kad jis yra netaikomas, kai užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Pastaroji aplinkybė lemia, jog minėta Įstatymo 113 straipsnio 2 punkto nuostata negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai.
Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Analogiška prieglobsčio prašytojo sąvoka yra pateikiama ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 2 straipsnio d punkte. Iš minėtų nuostatų matyti, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį.
Kadangi V. A. 2010 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, laikytina, kad nuo minėto momento jis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Nors Migracijos departamentas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (15/6-9)17PR-313 nusprendė užsieniečiui V. A. prieglobsčio nesuteikti ir, įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Armėnijos Respubliką (prijungta užsieniečio patalpinimo į Užsieniečių registracijos centrą byla, b. l. 39-41), 2010 m. lapkričio 29 d. V. A. minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundą priėmė (b. l. 17). Kadangi Migracijos departamento 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas apskųstas teismui ir byla neišnagrinėta, jis nelaikytinas galutiniu sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 dalies prasme. Taigi užsienietis V. A. prieglobsčio prašytojo teisinio statuso nėra praradęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsieniečio V. A. sulaikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 punkte, yra išnykęs ir tolimesnis jo judėjimo laisvės apribojimas yra negalimas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užsienietis V. A. gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 5 punkto pagrindu. Jame inter alia numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pažymėtina, kad užsieniečio V. A. sulaikymo klausimas buvo išspręstas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, sulaikant jį dviems mėnesiams. Minėtas terminas dar trims mėnesiams buvo pratęstas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu. Šiuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad užsienietis V. A. yra sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 2 punkto pagrindu. Jų priėmimo metu užsienietis, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 punktu, objektyviai negalėjo būti sulaikytas, nes tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo – Migracijos departamento sprendimas užsieniečiui laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikti ir, įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Armėnijos Respubliką buvo priimtas tik 2010 m. lapkričio 17 d. Kadangi užsieniečio sulaikymą inicijavusios institucijos teikimas, pasikeitus aplinkybėms, svarstyti užsieniečio sulaikymo klausimą Įstatymo 113 straipsnio 5 punkto pagrindu negautas, o administracinė byla Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal užsieniečio V. A. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą, kuriuo jis sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 punkto pagrindu, laikytina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, spręsdamas užsieniečio sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 5 punkto pagrindu klausimą, ne tik peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas, bet ir nepagrįstai apsunkino prašymą pateikusio užsieniečio V. A. teisinę padėtį. Dėl išdėstytų priežasčių Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas šioje dalyje taip pat pripažįstamas neteisėtu.
Konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo užsienietį sulaikyti, pirmosios instancijos teismo spendimas dalyje dėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymo priemonių netaikymo ir su tuo susiję apelianto argumentai nevertinami.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
V. A. (V. A.) apeliacinį skundą patenkinti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. A. prašymą tenkinti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo užsieniečiui V. A. pratęstas sulaikymo terminas nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. sausio 27 d., panaikinti, paleidžiant V. A. iš sulaikymo vietos.
Sprendimas neskundžiamas.