Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-272-463/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-12
Bylos Nr.
1-272-463/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Kaltinamasis
D. S.
Civilinis ieškovas
R. B., J. B.
Advokatai
Nerijus Plėdys, Eugenijus Karažinas
BaudžiamojibylaNr.1-272-463/2014
Teisminio procesoNr.1-87-1-00513-2009-7
Procesiniosprendimokategorija:1.2.25.4.1.(S)TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugpjūčio 12 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,Sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,Dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. B. ir J. B., jų atstovui advokatui Nerijui Pledžiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis cecho darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už KET baustas, neteistas.

Kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos BK281str.3d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir dviem asmenim nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: D. S. 2009 m. rugpjūčio mėn. 22 d., apie 12.30 vai., Trakų rajone kelio Grigiškės - Lentvaris 2-am km 100 m vairuojamu J. S. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz E250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Grigiškės - Lentvaris kelio važiuojamąja dalimi važiuodamas Lentvario kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimą numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.“ ir 134 punkto reikalavimą numatantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali lai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, nei visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui (priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. B., iš dalies važiuojant jo eismo juosta), savalaikiai nestabdė savo vairuojamojo automobilio kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o nesaugiai manevravo į kairę, į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su į savo eismo juostą grįžusiu anksčiau paminėtu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio melu dėl patirtų sužalojimų „Ford Mondeo“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei R. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir keleivei J. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadinti J. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „SBE“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „FordMondeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamasis D. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2009 m. rugpjūčio 22 d. važiavo automobiliu Mercedes Benz 250 keliu Grigiškės – Lentvaris link Lentvario namo. Įvykio dieną buvo giedra, kelio danga sausa, buvo geras matomumas. Važiuodamas dešine kryptimi, ties posūkiu pastebėjo, maždaug prieš 30-40 m iš priekio važiuojantį automobilį, gerokai užvažiavusį į jo važiuojamąją juostą. Priešais važiuojantis automobilis buvo nevaldomas, važiavo tiesiai į jį, todėl jis ėmėsi priemonių, kad išvengtų susidūrimo – atleido akseleratoriaus pedalą, suko į priešpriešinę eismo juostą, t.y. sąmoningai suko į kairę, kadangi jo juosta buvo užimta, o staigus automobilio stabdymas padarytų jo automobilį nevaldomu. Prieš jį atvažiavęs automobilis buvo labai arti, kadangi išvažiavo iš posūkio. Mano, kad priešais jį atvažiuojančio automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi kirto ištisinę juostą ir važiavo jo kelio juosta. Kaltinamojo važiuojamoji juosta buvo laisva, lenkimo manevro nebuvo. Paaiškino, kad galimybės sukti į dešinę neturėjo, kadangi savo puse kabintų automobilį, todėl pasuko į kairę, staigiai pasukęs į kairę pajuto smūgį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, jos dukra ir vyras važiavo automobiliu Ford Mondeo iš Lentvario į Vilnių. Jos vyro vairuojamas automobilis važiavo apie 40 km/h greičiu. Ji pamatė, kaip nuo Grigiškių lekia automobilis jų kelio puse. Jos vyras automobilį stabdė, o kitas automobilis trenkėsi į jų automobilį. Parodė, kad jos vyro vairuojamas automobilis važiavo savo juosta, priešais atvažiuojantį automobilį pamatė toje vietoje, kur yra posūkis. Jų kelio pusėje automobiliai susitrenkė, automobilis Mercedes Benz atsitrenkė į jos automobilio priekį. Dėl avarijos jai buvo sulaužytas kairės pusės šonkaulis, lūžo koja, pažeistas pilvas, žarnynas. Ji gydėsi apie 8 mėnesius ligoninėje, reabilitacijoje. Dėl avarijos ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl avarijos ji patyrė 16000 litų turtinės žalos. Neturtinę žalą įvertino 150000 litų, tokią sumą grindžia tuo, kad ji patyrė 4 operacijas, buvo pašalinta dalis žarnyno, liko randai po operacijų, tiek ant kojos, tiek ant pilvo, dėl automobilio avarijos pablogėjo jos gyvenimo kokybė, kadangi dėl avarijos metu patirtų sužalojimų turi save riboti, jai ribojamas maistas. Taip pat parodė, kad jos vyras mirė dėl traumos, patirtos eismo įvykio metu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji 2009-08-22 su tėvais važiavo į Vilnių keliu Lentvaris-Grigiškės. Jos tėvo vairuojamas automobilis važiavo savo puse. Ji sėdėjo gale. Per priekinį langą pamatė, kad kirsdamas ištisinę juostą atlenkia automobilis. Jos tėvas pasakė: „viešpatie, ką jis daro“. Atlekiantį automobilį pamatė maždaug 40 m. atstumu ir po maždaug 20 sekundžių tas automobilis įvažiavo tiesiai į jos tėvo vairuojamą automobilį. Jos tėvo vairuojamas automobilis važiavo 40 km/h greičiu, jos šeima važiavo į Grigiškių pusę, o kaltinamasis į Lentvario. Pamatęs atlekiantį priešais juos automobilį, jos tėvas stabdė automobilį bei stengėsi važiuoti kuo arčiau dešinio kelkraščio. Ji patyrėnesunkų sveikatos sutrikdymą, gydėsi ligoninėje, po to buvo reabilitacija. Mano, kad jos tėvas mirė būtent dėl autoavarijos. Civilinį ieškinį palaiko.

E. V. Š. teismo posėdžio metu parodė,kad ekspertizę šioje byloje atliko pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Pagal automobilių padėtis, jų sugadinimus ir užfiksuotą automobilių pėdsaką sumodeliuotas automobilių susidūrimas tikslu nustatyti automobilių galimas padėtis kontakto metu ir jų judėjimo greitį. Parodė, kad automobiliai susidūrė judėdami maždaug vienodais greičiais, susidūrimo metu automobilio Ford Mondeo greitis buvo 54 km/h, Mercedes Benz - 55 km/h. Tikėtina, kad ir pagal automobilių padėtį, bei atsižvelgiant į užfiksuotą automobilio Ford Mondeo stabdymo pėdsaką prieš susidūrimą ir po susidūrimo, įvertinus pėdsaką iki smūgio, nustatyta, kad automobilio Ford Mondeo judėjimo greitis prieš stabdymą buvo 77 km/h. Automobilio Mercedes Benz stabdymo pėdsakų neužfiksuota, todėl nustatyti, ar važiavo didesniu greičiu, ar mažesniu nėra galimybių. Sprendžiant pagal eismo įvykių vietoje užfiksuotą automobilio Ford Mondeo stabdymo pėdsaką, jis buvo išdėstęs važiuojamosios dalies dalinai kairėje pusėje, konstatuota, kad šio automobilio vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo dalinai kaire važiuojamosios dalies puse, t.y. ne mažesniu kaip 0,8 m. kairiau kelio ašimi. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuota, kad tokie automobilio Ford Mondeo vairuotojo veiksmai (kai į posūkį įvažiuoja dalinai priešpriešine eismo juosta)sudarė pagrindines sąlygas kilti eismo įvykiui. Sprendžiant pagal susidūrimo padėtį, vietą, akivaizdžiai matyti, kad jei Mercedes Benz vairuotojas būtų stabdęs važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, tai šis susidūrimas būtų neįvykęs, kadangi matyti, kad prieš susidūrimą automobilio Ford Mondeo vairuotojas jau grįžo susidūrimo momentu į važiuojamosios dalies dešinę pusę. Tokie vairuotojo D. S. veiksmai, kai jis nusuko į kairę pusę, buvo įvertinti kaip turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Parodė, kad tokias situacijas vienareikšmiškai labai sunku įvertinti. Susidarius situacijai, kai susiduriama su priešpriešais važiuojančiu automobiliu priešpriešine eismo juosta irtokiu atveju yra objektyvūs duomenys, kad vairuotojas važiuojantis važiuojamosios dalies dešine puse gali iš anksto matyti, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis važiuoja kaire kelio puse, tai tame atstume vairuotojas gali sustabdyti savo transporto priemonę kaip galima arčiau dešinio kelio krašto iki betarpiško suartėjimo; kita situacija, kai, kaip ir šiuo atveju, esant blogam matomai, vairuotojas važiuojantis dešine kelio puse negali iš anksto (sprendžiant pagal parodymus, nors objektyviai tai nebuvo nustatyta) vairuotojas negali sustabdyti ir imtis visų atsargumo priemonių, tada jo veiksmų vertinimas, kaip nusukimas į kelią, neįeina į eksperto kompetenciją. Parodė, kad automobilis Ford Mondeo buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, jo pėdsakas užfiksuotas kairėje pusėje 0,8 m. atstume. Eismo įvykio pagrindinė sąlyga buvo automobilio Ford Mondeo vairuotojo veiksmai, kad jis kelio posūkyje, kuriame yra blogas matomumas, dalinai važiavokaire kelio puse. Sprendžiant pagal automobilių susidūrimo vietą ir jų padėtis, tuo atveju, jei automobilisMB būtų stabdęs ir arčiau kelio krašto, eismo įvykis nebūtų įvykęs, transporto priemonės būtų prasilenkęs.

Specialistas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą advokato K. S. prašymu, jam buvo pateikta medžiagos kopija, jis betarpiškai apžiūrėjo įvykio vietą ir pagal tais surašė specialisto išvadą. Parodė, kad automobilių susidūrimų vieta nustatoma pagal išlikusius pėdsakus. Susidūrimo momentu automobilio Ford Mondeo priekinis kairysis ratas buvo ties pėdsako slydimo pabaiga, kur pėdsakas užsilenkė į dešinę, tai rodo, kad tą automobilį veikė didelės smūginės jėgos, dėl to jis keitė kryptį. Automobilių padėtis pateikta jo išvadoje. Automobilių greičiai susidūrimo metu buvo maždaug tokie: Mercedes Benz - 44 km/h., automobilio Ford Mondeo – 47 km/h. Eismo įvykio schemoje užfiksuotas automobilio Ford Mondeo slydimo pėdsakas, iš ko matyti, kad to pėdsako kairė pusė labiau išryškinta, o tai būdinga šoninio slydimo pėdsakui, tai 20,6 m slydimo pėdsakas buvo laikomas slydimo, o ne efektyvaus stabdymo pėdsaku. Atsižvelgiama ir į tai, kad posūkis dešinysis, todėl tokiam posūkyje automobiliui judant dešinieji ratai yra apkrauti mažiau nei kairieji ratai, tai efektyvaus stabdymo metu pirmiausia turėtų susidaryti dešiniųjų ratų pėdsakai, kurie šiuo atveju nesusidarė. Todėl nėra pagrindoteigti, kad per 20,6 m. automobilis Ford Mondeo būtų efektyviai stabdomas, todėl automobilio Ford Mondeo greitis galėjo būti apie 50 km/h. Taip pat tyrė automobilių suartėjimo mechanizmą. Nustatė, kad automobilis Mercedes Benz prieš susidūrimą judėjo visiškai įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tai galima sakyti, kad jis turėjo persirikiuosi per visą eismo juostą, tai automobilio Mercedes Benz vairuotojas maždaug 3 sekundes prieš susidūrimą turėjo pradėti persirikiavimo manevrą, persirikiavimo manevro pradžia buvo 33-44 m. iki susidūrimo vietos. Šis atstumas visiškam sustabdymui reikalingas mažesnis nei minimalus persirikiavimui reikalingas atstumas važiuojant 40-60 km/h. Ties susidūrimo vieta automobilis Ford Mondeo važiavo visiškai įvažiavęs į tam skirtą juostą. Jei automobilis Mercedes Benz būtų judėjęs jam skirta eismo juosta, kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, eismo įvykis nebūtų įvykęs, transporto priemonės būtų prasilenkęs. Taigi pagrindinė eismo įvykio priežastis – automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai, kuriais jis važiavo priešpriešine eismo juosta. Nurodė, kad automobilis Ford Mondeo prieš išvažiuojant į priešpriešinę juostą, kirto ištisinę juostą, buvo išvažiavęs 80 cm į priešpriešinę eismo juostą, tai lieka 1,90 m važiuojamosios dalies ir kelkraštis, todėl važiuojant dešiniau ar manevruojant į kelkraštį, buvo galima prasilenkti.

Liudytojas O. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau vasarą, stovėjo su S. K. prie kelio ir pamatė, kaip dideliu greičiu pravažiavo Ford Mondeo, po kiek laiko išgirdo smūgį. Jis nuėjo pažiūrėti į įvykio vietą. Eismo įvykyje dalyvavo 4 žmonės - automobilyje Mercedes Benz buvo D. S., o Ford Mondeo – mergina, vyras ir moteris. Parodė, kad automobiliai buvo susidūrę per vidury kelio priekiais. Paaiškino, kad kelio dalyje į Grigiškių pusę labiau dešinėje kelio pusėje. Automobilio Ford Mondeo greitis buvo didelis, į šį automobilį jis atkreipė dėmesį, kadangi jo greitis buvo didelis, maždaug apie 100 km/ h. Kodėl automobilis važiavo kelio viduriu, negali atsakyti. Po susidūrimo buvo priėję daug pašalinių žmonių, buvo sustoję automobilių. Parodė, kad jis padėjo Mercedes Benz vairuotojui išlipti iš automobilio, tuo metu kiti žmonės padėdinėjo Ford Mondeo automobilyje buvusiems asmenims.

Liudytojas O. D. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu(II t., b.l. 62-67)

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. S. yra jos sūnus. Jos sūnaus vairuojamas automobilis Mercedes Benz E250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. Ji įvykio nematė, apie įvykį jai pranešė vyresnis sūnus, pasakydamas, kad Darius ligoninėje. Jos vardu registruotas automobilis Mercedes Benz E250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai tvarkingas. Su sūnumi ji kalbėjo apie eismo įvykį, jis jai pasakojo, kad važiavo nuo Grigiškių pusės, važiavo savo juosta, pamatė, kad į jį važiuoja mašina, kad nesusidurtų, kažką turėjo daryti, bet tas žmogus grįžo į savo juostą ir jie susidūrė. Sūnui buvo sulaužytas dubens kaulas, buvo operuotas. Ligoninėje gydėsi 2 ar 3 savaites.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Liudytojas R. B. apklausos metu parodė, kad 2009-08-22, apie 12-13 val. važiavo automobiliu Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis pats. Kartu su juo važiavo jo žmona R. B., kuri sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje ir dukra J. B., kuri sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Važiavo keliu Lentvaris-Grigiškės iš Lentvario į Grigiškės. Kelias buvo dviejų eismo juostų, kelio danga sausas asfaltas, saulėta, matomumas geras. Važiuojant keliu, kelias tiesus, leidosi į nuokalnę, matė iš tolo, apie 300 m., iš priekio atvažiuojantį automobilį, tamsios spalvos, kuris taip pat leidosi nuo kalno. Vizualiai matėsi, kad priešpriešiais atvažiuojančio automobilio greitis buvo nemažas. Jis važiavo savo kelio puse, laikantis dešinio kelkraščio, važiavo apie 40 km/h- 50 km/h greičiu. Likus apie 10 m. iki prasilenkimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, jis staiga išvažiavo į jo važiuojamąją kelio dalį ir įvyko susidūrimas. Dėl įvykio staigumo imtis kokių nors veiksmų, kad išvengti susidūrimo nebuvo laiko. Susidūrus pajautė automobilio salone dūmų kvapą tada visi išlipo iš automobilio. Eismo įvykio metu nukentėjo jis, jo žmona ir dukra. (I t., b.l. 88-89)

2009-08-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoleužfiksuota eismo įvykio vieta, transporto padėtys po įvykio ir kiti eismo įvykio pėdsakai. (I tomas, b.l. 7-16).

2014-03-04 papildomu įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Trakų r., kelio Grigiškės - Lentvaris 2 km 100 m. Užfiksuota, kad kai D. S. pastebėjo priešpriešiais atvažiuojančią kliūtį, t. y. jis tuo metu buvo 32.10 m atstumu nuo ženklo „Senasis Vingis“ link Grigiškių, toje vieloje kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis 6.2 m., dešinio kelkraščio plotis-2.70 m., o nuo asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto iki metalinių kelio atitvarų - 2.80 m , iki dešinio metalinio atitvaro pabaigos - 14.60 m, kairio kelkraščio plotis - 0.75 m., nuo kelkraščio iki atitvaro - 0.30 m., bendras plotis nuo atitvaro iki atitvaro - 10.05 (planas Nr. 2, foto Nr. 7-10);kai D. S. pastebėjo priešpriešiais atvažiuojančią kliūtį, t. y. kliūtis tuo metu buvo 23.70 m atstumu nuo ženklo „Senasis Vingis“ link Lentvario, toje vietoje kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis 5.25 m., dešinio kelkraščio plotis - 2.40 m., po to 0.10 m yra žolė ir po to griovys, kairio kelkraščio plotis - 1.20 m., nuo kelkraščio iki griovio 1.60 m žolė, bendras plotis nuo griovio iki griovio - 10.55 (planas Nr. 5, foto Nr. 11-15);kai D. S. pastebėjęs kliūtį traukiasi kairiau, t. y. jis tuo metu buvo 15.60 m atstumu nuo ženklo „Senasis Vingis“ link Grigiškių, toje vietoje kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis 5.55 m., dešinio kelkraščio plotis - 3.10 m., žolė - 1 m ir po to prasideda griovys apie 1.2 m gylio, dešinės pusės metaliniai kelio atitvarai yra pasibaigę ir atstumas iki jų - 0.80 m, kairio kelkraščio plotis - 0,9 m, žolės plotis - 1.3 m, ir po to griovys, bendras plotis nuo griovio iki griovio - 11.85 (planas Nr. 3, foto Nr. 16-20). Susidūrimo vietoje, t. y. 7.20 m atstumu nuo ženklo „Senasis Vingis“ link Grigiškių, kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis 5.50 m., dešinio kelkraščio plotis - 3.00 m., žolė - 1 m ir po to prasideda griovys apie l .2 m gylio, kairio kelkraščio plotis - 1.2 m, žolės plotis - 0.8 m, ir po to griovys, bendras plotis nuo griovio iki griovio - 11.50 (planas Nr. 4, foto Nr. 21 -22).Pastaba aprašyta žiūrint D. S. automobilio važiavimo kryptimi. (III t.,b.l. 4-19)

2009-08-22 13.55-14.15 val. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „Mercedes Benz E 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti: priekinis stiklas, abu priekiniai sparnai, dvi oro pagalvės, priekinis bamperis, priekiniai posūkio žibintai, priekiniai žibintai, priekinės grotelės, radiatorius, priekinė pakaba, vairo mechanizmas, stogas. (I t., b.l. 18-19)

2009-08-22 13.30-13.55 vai. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti: priekinis stiklas, abu priekiniai sparnai, dvi oro pagalvės, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekiniai posūkio žibiniai, priekiniai žibintai, priekinės grotelės, kairės pusės priekinių durelių stiklas. (1 t., b.l. 22-23)

Iš 2010-10-21 eksperimento protokolo matyti, kad eksperimento metu nuo įvykio vietoje nustatytos automobilių susidūrimo vietos pastačius automobilį „Ford Mondeo“ 44 m. link Lentvario, 1,9 metro statmenai kelio vidurio, t.y. įvykio vietoje užfiksuoto slydimo pėdsakų pradžioje, o automobilį „Mercedes Benz 200“, 34 m. link Grigiškių pusės (tarp automobilių 78 metrai) nustatyta, kad iš nurodytos vietos automobilio „Mercedes - Benz 250“ vairuotojas galėjo matyti kokioje eismo juostoje yra automobilis „Ford Mondeo". (I t., b.l. 154-155)

Iš 2011-06-08 eksperimento protokolo matyti, kad pagal liudytojo D. S. parodymus sustačius automobilius iš automobilio Mercedes Benz kabinos matomas automobilis Ford Mondeo, kuris yra priešpriešinėje eismo juostoje. (II t., b.1.21-22)

2009-11-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadojeNr. 11-2479(09) nurodyta, kad Automobilio „Mercedes Benz 250“, vairuotojo D. S. - veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „ Ford Mondeo“, vairuojamam R. B., įvažiavus į jo eismo juostą nestabdė, savo vairuojamojo automobilio, o nesaugiai manevravo į kairę, į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su į savo eismo juostą grįžusiu anksčiau paminėtu automobiliu „Ford Mondeo“, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. (I t, b.l. 37-40).

2010-03-15 Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadoje Nr.MV 2010-8, nurodyta, kad automobilio Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B. savo veiksmais prieš eismo įvykį - tai, kad važiavo kairiaisiais ratais priešpriešinio eismo juosta - nesudarė kliūties šia eismo juosta priešpriešiais atvažiuojančio automobilio Mercedes Benz E 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. S., nes ties buvusio susidūrimo vieta automobiliai saugiai prasilenktų, jei automobilio Mercedes Benz važiuotų savo eismo juostą. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas D. S. turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykto, jei važiuotų tam skirta eismo juosta. Be to savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant jis turėjo techninę galimybę visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį, neprivažiavus buvusio susidūrimo vietos. Automobilio „Mercedes Benz E 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. S. parodymai, kad jis pradėjo manevruoti į kairę pamatęs, kad jo eismo juosta atvažiuoja automobilis „Ford Mondeo“ v/n (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu nėra pagrįsti, nes šis manevras turėjo būti pradėtas 80+/-5 m atstumu iki automobilio „Ford Mondeo". Duotoje kelio situacijoje automobilio „Mercedes Benz E 250“ vairuotojas negalėjo matyti iš tokio atstumo, kad priešpriešiais artėjantis automobilis „Ford Mondeo" važiuoja kairiaisiais ratais priešpriešinio eismo juosta. (1 t., b.l. 108-120)

2010-07-16 gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1395(10) nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz 250“ vairuotojo D. S. veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „Ford Mondeo“, vairuojamam R. B., iš dalies važiuojant jo eismo juosta, nestabdė savo vairuojamojo automobilio kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o nesaugiai manevravo į kairę, į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su į savo eismo juostą grįžusiu anksčiau paminėtu automobiliu „Ford Mondeo“, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Negalima nustatyti, kokiu atstumu automobilio „ Mercedes Benz 250" vairuotojas D. S. turėjo objektyvią galimybę matyti, kad priešinga kryptimi priėjo artėjęs automobilis „Ford Mondeo“ važiavo priešpriešinio eismo juosta. Automobilio „Mercedes Benz E250" vairuotojas D. S., važiuodamas važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jo dešiniojo krašto, žiūrint pagal jo važiavimo kryptį, ir stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, pamatęs priešinga kryptimi dalinai jo eismo juosta prie jo artėjusį automobilį „FordMondeo“, vairuojamą R. B., būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su juo (I t., b.l. 127-135).

2009-08-24 Specialisto išvadoje Nr. T-A 4467/09 (01) nurodyta,kad D. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (I t., b.l. 72-73)

2010-02-02gautoje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G387(10)nurodyta, kad R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b.1.52-54)

2010-04-01 gautoje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G769(10)nurodyta, kad J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b.1.66-67)

2009-09-10 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.M 1376/09(01) nurodyta, kad R. B. mirė nuo plaučių arterijų tromboembolijos. Ši komplikacija išsivystė po ilgesnės dešinės blauzdos imobilizacijos langete dėl pėdos kaulų lūžių, (I t., b.1.42-46).

2013-07-31 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.DM59/13 (01) nurodyta, kad tikimybė, kad mirtį lėmusios tromboembolijos priežastimi buvo eismo įvykio metu patirta dešinės pėdos trauma ar pakartotina trauma (pėdos priminimas), atmetama. (2 t., b.l. 158-163 )

2013-09-19 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.M113/13(01) nurodyta, kad atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr.DM 59/13 (01), R. B. eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (2 t., b.l. 167-168)

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir nepripažįsta savo kaltės dėl autoįvykio, teismas daro išvadą, kad jo kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertizės aktu, bei kita bylos medžiaga.

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad kaltinamojo D. S. vairuojamas automobilis Mersedes Benz susidūrė su automobiliu Ford Mondeo, vairuojamu R. B., pastarojo važiuojamojoje juostoje. Kadangi byloje specialistų buvo nustatyta, kad automobilis Mersedes Benz pamatęs kliūtį nestabdė ir manevravo į kairę, t.y. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir tokiu būdu neišvengė susidūrimo su automobiliu Ford Mondeo, o turėjo techninę galimybę to išvengti. (t.1; b.l.126-135) Byloje taip pat nustatyta, kad prieš susidūrimą automobilis Ford Mondeo buvo išvažiavęs į priešingos juostos važiuojamąją dalį ir grįžo į savo važiuojamąją dalį dar iki susidūrimo, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis D. S. pamatęs kliūtį nestabdė ir klaidingai manevravo ir dėl tokių jo veiksmų įvyko susidūrimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 13.4; 105; 122; 125 p. reikalavimus ir konstatuotina, kad jeigu D. S. nebūtų išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą- eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Tačiau vertinant D. S. kaltės laipsnį, teismas atsižvelgia ir į kito eismo dalyvio Ford Mondeo vairuotojo R. B. veiksmus, t.y. jis nesiėmė visų būtinų priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevažiavo kuo arčiau kelio dešiniojo krašto, važiavo priešpriešine eismo juosta, viršijo gyvenvietėje leistiną 50km. greitį, t.y. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9; 105; 122; 125; 133; 135p. reikalavimus ir sukėlė pavojų eismo saugumui, ko pasėkoje priešpriešais atvažiuojančio automobilio MB vairuotojas D. S., siekdamas išvengti susidūrimo įvažiavo į R. B. eismo juostą ir dėl to įvyko eismo įvykis. Teismo nuomone kito eismo dalyvio, o būtent R. B., veiksmai taip pat vertintini kaip buvę tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo keliantys grėsmę eismo saugumui. Todėl teismas daro išvadą, kad autoįvykis kilo ir dėl R. B. kaltės ir laiko, kad abiejų eismo dalyvių kaltė yra lygiaverčiai abipusė.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja abiejų vairuotojų kaltę ir daro išvadą, kad abiejų šio eismo įvykio dalyvių padaryti pažeidimai buvo reikšmingi nusikalstamų padarinių atsiradimui ir laiko, kad autoavarijos kilimo priežastis buvo tiek automobilio Ford Mondeo vairuotojo R. B. neatsargūs veiksmai, vairuojant autotransporto priemonę, ir pažeidžiant KET reikalavimus , tiek Mersedes Benz vairuotojo D. S. neatsargūs veiksmai, pažeidžiant iš esmės tuos pačius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad D. S. ir R. B. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jei R. B. nebūtų pažeidęs KET eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei atitinkamai D. S. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, nebūtų įvykęs susidūrimas.

Pažymėtina, kad šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu konstatavo prokuroras savo 2013 09 27 nutarime, kuris yra įsiteisėjęs, nukentėję asmenys jo neskundė, todėl teismas vertina jį kaip įrodymą byloje kartu su visais kitais surinktais ir ištirtais įrodymais baudžiamojoje byloje (3t; b.l.105-109)

Būtent į šias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas D. S. bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad įvykdytas neatsargus nusikaltimas, į tai, kad autoįvykio metu nukentėjo pats kaltinamasis D. S., jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.77-78), taip pat į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.3., b.l.78-79), dirba. Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. S. baudą už įvykdytą nusikalstamą veiką.

Teismas vadovaudamasis BK 68 str. kaltinamajam D. S. uždraudžia naudotis specialia teise – t.y. teise vairuoti transporto priemonę nustatytam 2 metų laikotarpiui.

Civiliniai ieškiniai:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai 16128,38 Lt turtinės žalos ir 150000 Lt neturtinės žalos, 1815 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams (1682,54 Lt), išlaidos reabilitacijai (128 Lt), papildomos įrangos judėjimui nuoma (410 Lt), gydymosi laikotarpiu jos pajamos sumažėjo, kadangi SoDra išmokėjo jai 6700,16 Lt ligos išmoką, tad ji negavo 2043,84 Lt, dėl sutuoktinio mirties patyrė 11864 Lt išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu ji patyrė 1815 Lt papildomų nuostolių. Civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad taip pat patyrė 150000 Lt neturtinės žalos. Po eismo įvykio jai liko liekamojo pobūdžio reiškiniai. Po eismo įvykio buvo operuota 4 kartus bendrojoje nejautroje, ilgai gydėsi, turėjo vartoti vaistus, jai buvo pašalinta dalis virškinamojo trakto, sužalota pėda, dėl ko pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Dėl viso jo ji patyrė ir dar vis patiria didelį fizinį skausmą, jai pablogėjo sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų dėl subjaurotos išlaidos, susijusios su likusiais didžiuliais randais pooperaciniai randais pilvo srityje. Dėl eismo įvykio ji neteko savo sutuoktinio, dėl ko patyrė stiprų nervinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl jos sutuoktinio mirties pasikeitė jos gyvenimo būdas. Taip pat prašo civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į turimą turtą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai 100000 Lt neturtinės žalos. Civiliame ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė sveikatos sutrikdymą su liekamojo pobūdžio reiškiniais: po įvykio buvo operuota, ilgą laiką negalėjo mokytis, turėjo vartoti vaistus, jai buvo sužalota nosis ir plaštaka, kurios valdymas pilnai neatsistatė, dėl ko suprastėjo gyvenimo kokybė. Dėl eismo įvykio neteko tėčio, su kuriuo buvo labai artima, dėl jo mirties patyrė didžiulį nervinį sukrėtimą, emocinę depresiją, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti jai 100000 Lt neturtinės žalos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 24601,38 Lt sumai (III t., b.l. 22-29).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniausskyrius 2014-03-26 pateikė civilinį ieškinį 19560,17Lt sumai. (III t. b. I. 32-66).

Nukentėjusiajai R. B. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas( 1t, b.l.52-54), todėl teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad nukentėjusiajai R. B. padarytos turtinės žalos dydis yra 3039,69Lt, likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jos sutuoktinio R. B. laidotuvių metu patirtos išlaidos nėra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, tai patvirtina 2013 07 31 teismo medicinos specialisto išvada Nr.DM59/13(01), kurioje nurodyta, kad tikimybė, kad mirtį lėmusios tromboembolijos priežastimi buvo eismo įvykio metu patirta dešinės pėdos trauma ar pakartotina trauma (pėdos priminimas) , atmetama (2t, b.l.158-168).

Priteistinos neturtinės žalos dydis R. B. mažintinas iki 30 000Lt, teismo nuomone tokia suma atitinka nukentėjusios patirtų dėl autoįvykio sužalojimo sunkumo laipsnį, išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su sužalojimu ir gydymosi bei reabilitacijos laikotarpį, ji būtų proporcinga ir tuo požiūriu, kad jos velionis sutuoktinis R. B. neatsargiai vairuodamas automobilį taip pat kaip ir kaltinamasis D. S. pažeidė kelių eismo taisykles, ko pasėkoje autoįvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios R. B. patirti išgyvenimai dėl sutuoktinio mirties negali būti vertinami kaip neturtinė žala, priteistina iš kaltinamojo, kadangi kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad R. B. mirtis nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, todėl likusioje dalyje nukentėjusiosios R. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai J. B. mažintinasi ki 10 000 Lt, teismo nuomone tokia suma atitinka jos patirtų dėl autoįvykio sužalojimo laipsnį, su tuo susijusius išgyvenimus ir patirtus nepatogumus ir būtų protinga, atsižvelgiant į autoįvykio aplinkybes, likusioje dalyje nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas tais pačiais motyvais kaip ir nukentėjusiosios R. B..

Įvertinus nukentėjusioms R. B. ir J. B. priteistinos žalos dydį, teismas daro išvadą, kad tikslinga laikinai apriboti kaltinamojo D. S. nuosavybės teises į turimą turtą ar pinigines lėšas. (BPK 116str.)

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12300,69 lt, likusioje dalyje jų ieškinį atmesti, išaiškinant teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, kadangi teismas konstatavo ir kito eismo įvykio dalyvio kaltus veiksmus.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 9780,85lt , likusioje dalyje ieškinį atmesti, išaiškinat teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, kadangi teismas konstatavo ir kito eismo įvykio dalyvio kaltus veiksmus.

Teismas vadovaudamasis BPK 297-298str., 301-308 str. str.;

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 3d. ir nuteisti jį 9(devyni) MGL dydžio bauda, t.y. -1170Lt(vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt litų), atimant teisę vairuoti transporto priemonę 2(dvejiems metams) metams.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinius ieškinius tenkinti dalyje.

Priteisti iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiajai R. B. 3039,69 Lt (trys tūkstančiai trisdešimt devyni litai, 69ct) atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiajai R. B. 30 000Lt (trisdešimt tūkstančių litų ) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo D. S. nukentėjusiajai J. B. 10 000 Lt( dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant kaltinamojo D. S. turto ar piniginių lėšų 43 039,69 lt (keturiasdešimt trys tūkstančiai trisdešimt devyni litai, 69ct) sumai.

Priteisti iš kaltinamojo D. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12300,69 lt( dvylika tūkstančių tris šimtus litų žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo D. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 9780,85lt (devyni tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt litų, 85ct) žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė