- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- II-315-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01093-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7432-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė Vaida Toleikytė 2019-04-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą A.A. už tai, kad jis 2019-02-22, 16.24 val., Klaipėdos m., Šilutės pl.-Debreceno g., valdytoju, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Tokiais savo veiksmais A.A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-05-27 nutarimu Nr. 30-ANR-N-7432-2019 už šį padarytą administracinį nusižengimą A.A. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracine tvarka nubausto Adomo Alšausko skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-05-27 nutarimą panaikinti arba pakeisti, paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą. Nurodė, kad automobilis BMW 730 yra išregistruotas, įvykio dieną, tai yra 2019-02-22, automobiliu važiavimo į išardymo centrą, nes automobilis nebeeksploatuojamas. Iškviesti techninę pagalbą tą dieną nepavyko. Dirba jūroje, todėl prieš pradedant darbą skubėjo nuvežti automobilį. Pripažįsta įvykęs nusižengimą, anksčiau už tokio pobūdžio teisės pažeidimus baustas nebuvo.
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė A.A.skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog remiantis LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ XXX skyriaus 226 punktu, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro internetiniame portale (www.ic.cab.lt), matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuota be galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A.A.pažeidė KET reikalavimus, padarė nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.A.į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį BMW 730, kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žinojo, kad Šilutės pl.-Debreceno g. yra įrengtos eismo stebėjimo kameros ir pažeidimas bus užfiksuotas. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, gailisi padaręs nusižengimą, už tokio pobūdžio nusižengimą nubaustas pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
A. A. skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
A.A. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Kelių eismo taisyklių 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.A.neneigia padaręs administracinį nusižengimą, pripažįsta 2019-02-22, 16.24 val., Klaipėdos m., Šilutės pl.-Debreceno g., vairavęs automobilį, tačiau mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir prašo ją švelninti.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad A.A.padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą 415 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-01-12 savininkas yra A. A. (b.l. 28). Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, A. A. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Už minėto nusižengimo padarymą A.A. paskirta minimali 60 Eur bauda. Teismo nuomone, A.A.skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.A.prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba visai jos neskirti. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir A.A. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismo nuomone, šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai neindividualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. A.A.teigia, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kas, jo nuomone, taip pat švelnina jo atsakomybę. Pažymėtina, kad A.A.anksčiau eilę kartų baustas už įvairius nusižengimus, taip pat ir KET pažeidimus (b.l. 18-27). Toks A.A.elgesys jį charakterizuoja ypač neigiamai, išvadų iš ankstesnių baustumų nedaro ir toliau daro teisės pažeidimus.
Kaip minėta, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, A. A. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, A. A. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-05-27 nutarimas Nr. 30-ANR-N-7432-2019 paliekamas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 30-ANR-N-7432-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.