Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž., atstovaujamos advokato D. R., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės (toliau – VĮ) įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai B. U., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. U., gimusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. B. U. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. kovo 19 d. B. U. ir B. U. esant santuokoje. Pareiškėjos tėvas B. U. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenys apie tėvo palikimą pareiškėjai tapo žinomi iš Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro, tik po pareiškėjos mamos B. U. mirties (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, notaras paaiškino, kad B. U. minėtą butą pirko santuokoje, todėl ½ dalis šio buto priklauso B. U. sutuoktiniui B. U., t. y. pareiškėjos tėvui, kurio palikimas nėra priimtas. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos tėvas B. U. neturėjo paveldimo turto, o minėtas butas priklausė tik jos mamai B. U., nes registruotas buvo jos vardu. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos, nesuprato, kad nepaisant to, jog butas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis vis tiek priklauso abiem sutuoktiniams, nes buvo įsigytas santuokos metu. Dėl šių priežasčių, pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl tėvo B. U. palikimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties į palikimo vietos notarą niekas nesikreipė testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos tėvo B. U. mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pagal B. U. mirties dieną galiojusį CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju, dėl palikimo priėmimo pareiškėja turėjo kreiptis iki 1994 m. lapkričio 17 d., tačiau šį terminą praleido. Pareiškėja nurodo, jog esminį faktą – aplinkybę, kad pareiškėjos tėvui priklauso ½ dalis buto, pareiškėja sužinojo tik po motinos mirties (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į notaro biuro dėl jos palikimo priėmimo, tai yra, sužinojo jau po to, kai terminas palikimui priimti po tėvo mirties buvo pasibaigęs. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos, nesuprato, jog nepaisant to, jog butas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis vis tiek priklauso abiem sutuoktiniams, nes buvo įsigytas santuokos metu.

Teismo vertinimu, minėtos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau kaip trisdešimt metų po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuotas asmuo šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, jog išaiškėjus aplinkybei, kad palikėjo B. U. vardu yra turto, pareiškėja nedelsdama aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl, teismo vertinimu, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 577, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą tėvo B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.