- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-894-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17053-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- S. Č.
- Ieškovas
- UAB „Glorieta“
- Trečiasis asmuo
- L. L., K. Č. Kolegija
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Glorieta“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys L. L., K. Č.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prievolės įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 25400 Lt skolą, 1743 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 1998-12-31 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas pardavėjams turėjo sumokėti iš viso 600 000 Lt, t.y. ieškovas turėjo sumokėti 300 000 Lt B. R. ir 300 000 Lt atsakovui, veikiančiam už save, V. Č. ir S. Č.. Sutartyje nebuvo išskirta kokios dalys priklauso pardavėjams S. Č., V. Č. ir atsakovui, todėl sutinkamai su LR CK 6.17 str. įtvirtinta prezumpcija laikytina, jog kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti lygios dalies ir todėl šios sutarties pagrindu, ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui 100 000 Lt. Ieškovas sumokėjo atsakovui 5 400 Lt grynais pinigais, o likusi pinigų suma 94 600 Lt buvo įskaityta pagal reikalavimo perleidimo sutartis: 2009-02-12 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu B. R. perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą 100 000 Lt sumoje pagal 1998-12-01 skolos raštelį, 2009-04-27 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu G. R. perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą 20 000 Lt sumoje pagal 1998-10-15 skolos raštelį, viso 120 000 Lt sumai. Pasirašius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovas išsiuntė pranešimus atsakovui ir informavo, jog atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ieškovas pagal reikalavimo perleidimo sutartis buvo įgijęs reikalavimą į atsakovą 120 000 Lt sumoje, o atsakovas turėjo reikalavimą ieškovui 94600 Lt sumoje, todėl po priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovas liko skolingas ieškovui 25 400 Lt (b.l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo su B. R. ir G. R. sudarytos perleidimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kurie pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad skolos rašteliais skoliniai įsipareigojimai B. R. ir G. R. buvo prisiimti galiojant 1964 m. CK. Teigė, kad ieškiniui taikytinos materialinės teisės normos, galiojusios sandorių (skolos raštelių) sudarymo momentu, t.y. turi būti taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos 1964 m.CK, įskaitant ir trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams pagal paskolos sutartis. Ieškinio senaties terminas pagal 1998-12-01 skolos raštelį suėjo 2004-12-01, o pagal 1998-10-15 skolos raštelį senaties terminas suėjo 2003-10-15. Sudarant reikalavimo teisių perleidimo sandorius, pradiniai kreditoriai perleido ieškovui teises, kurių įgyvendinimui buvo suėjęs senaties terminas. Nurodo, kad naujajam kreditoriui – ieškovui - senaties terminas skaičiuotinas tais pačiais pagrindais kaip ir pradiniams kreditoriams. Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė 2010-10-01, t.y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Pažymėjo, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą pagal skolos raštelius, kuriuos atsakovas pasirašė kartu su savo sutuoktine I. Č., kuri yra mirusi, o iki jos mirties jų santuoka buvo nutraukta nepadalinus sutuoktinių turto ir turtinių teisių bei prievolių. Pradiniai kreditoriai - B. R. ir G. R. yra pateikę 2006-10-09 rašytinį pareiškimą dėl atsisakymo 1/2 dalies kreditorinio reikalavimo pagal 1998-10-15 ir 1998-12-01 skolos raštelius I. Č. naudai. Atsisakę dalies reikalavimo, B. R. ir G. R., reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo momentu turėjo reikalavimo teisę į atsakovą bendrai 60 000 Lt sumai, nes kitą reikalavimo dalį pagal skolos raštelius 60 000 Lt sumai pradiniai kreditoriai B. R. ir G. R. 2006-10-09 pareiškimu c.b. Nr.2-177-631/06 faktiškai perleido atsakovo mirusiai sutuoktinei I. Č. atsisakydami reikalavimo nurodytai sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra skolingas atsakovui 94 600 Lt, o atsakovo solidarioji prievolė ieškovui pagal skolos raštelius pradiniams kreditoriams, o vėliau ieškovui yra 60 000 Lt ir ieškovė taiko atsakovui priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą - priešpriešinių vienarūšių reikalavimų balansas yra teigiamas atsakovui. Nurodė, kad atsakovas ieškovei įskaitymo netaiko, todėl laikė, kad ieškinys atmestinas.
Trečiasis asmuo L. L. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo K. Č., atstovaujamas rūpintojo A. R., atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 25400 Lt skolos, 1743 Lt palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3234 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nors atsakovas ir teigė, jog 2009-02-12 ir 2009-04-27 reikalavimo perleidimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, tačiau priešieškinio nepareiškė ir šių sutarčių teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių reikalavimo perleidimo sutarties sutarčių šalių valią ar ketinimus sudaryti kitokio pobūdžio sandorį, kuriam pridengti galėjo būti sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys. Remiantis LR CK 1.127 str. 2 d., kuri nustato, kad tuo atveju, jei prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, teismas nustatė, kad 1998-10-15 skolos raštelyje numatytos prievolės įvykdymui terminas suėjo 2000-10-15 (b.l.14), 1998-12-01 skolos raštelyje numatytos prievolės įvykdymui terminas suėjo 2001-12-01 (b.l.15). Teismas nustatė, kad reikalavimams pagal skolos raštelius ieškinio senaties terminas prasidėjo 2000-10-16, t.y. tebegaliojant 1964 m. CK. Pažymėjo, kad remiantis 1964 m. LR CK 84 str. 1 d., bendras ieškinio senaties terminas yra treji metai, o šiuo atveju trejų metų terminas, skaičiuojant nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (t.y. 2000-10-16) iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo (t.y. 2001-07-01) nebuvo pasibaigęs. Remdamasis LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. teismas konstatavo, jog skaičiuojant senaties terminą šiuo atveju turi buti taikomos 2000 m. CK normos. Nurodė, jog LR CK 1.125 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, todėl konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu nebuvo pasibaigęs. Teismas nustatė, kad I. Č. 2008-03-11 mirė, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tretieji asmenys K. Č. ir L. L. bei atsakovas, taip pat nustatė, kad B. R. ir G. R. reikalavimų 60 000 Lt sumai I. Č. atžvilgiu atsisakė, kadangi ši įsipareigojo nurodytą skolą grąžinti (c.b. Nr. 2-117-631/08, t. 2, b.l. 159), tačiau sprendė, jog aplinkybė, kad kreditoriai teisme atsisakė tam tikrų reikalavimų nėra pakankama teigti, jog kreditoriai atleido I. Č. nuo prievolės įvykdymo. Teismas nustatė, kad I. Č. teises ir pareigas perėmė atsakovas bei tretieji asmenys. Iš į bylą pateikto pranešimo iš Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro nustatė, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, todėl iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdiniai pagal palikėjos prievoles atsakė solidariai. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas pagal reikalavimo perleidimo sutartis buvo įgijęs reikalavimą į atsakovą dėl 120 000 Lt sumos, o atsakovas turėjo reikalavimą dėl 94 600 Lt sumos, todėl sprendė, kad po priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovas liko skolingas ieškovui 25 400 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas pagal skolos raštelius nebuvo pasibaigęs iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau teigia, jog šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl skolos grąžinimo pradiniai kreditoriai ilgą laiką atsakovui nepareiškė reikalavimų, dėl dalies skolos yra atsisakę reikalavimų, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu siekiama ne tiek tenkinti reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kiek įmanomais formaliais pagrindais išvengti sutartinių įsipareigojimų atsakovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo. Teigia, kad pirmos instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo ir ieškinį atmesti arba bent jau taikyti ieškinio senaties terminą daliai ieškinio reikalavimų (reikalavimui priteisti palūkanas) ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad skirtingiems ieškinio reikalavimams, grindžiamiems skirtingomis materialinėmis teisės normomis, taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo nustatyti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, t.y. reikalavimams dėl palūkanų teismas turėjo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 9 d.). Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pagrindiniai kreditoriai G. R. ir B. R. c.b. Nr.2-117-631/2008, kurioje buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis kaip apelianto ir jo sutuoktinės kreditoriai, pateikė prašymą, kuriuo atsisakė pusės 120 000 Lt reikalavimo apelianto sutuoktinės atžvilgiu, todėl, anot apelianto, ieškovas nepagrįstai iš jo reikalauja priteisti visą skolą, o ne pusę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą; priteisti iš apelianto ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl ieškinio senaties termino yra nepagrįsti ir atmestini. Teigia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai gali būti taikomi tik su sąlyga, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus nustatytų ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Šiuo atveju egzistuoja nurodyta sąlyga, todėl ginčijamame sprendime pirmos instancijos teismas motyvuotai ir nuosekliai išdėstė argumentus dėl ieškinio senaties termino netaikymo. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimu dėl palūkanų priteisimo buvo prašoma priteisti palūkanas ne už 10 m. laikotarpį, o tik už 501 d., t.y. už laikotarpį, kai ieškovas įgijo reikalavimo teisę į apeliantą ir pastarasis nevykdė savo prievolės ieškovo atžvilgiu. Nurodo, jog iš apelianto, remiantis CK 6.261 str., 6.210 str. 2 d., buvo prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo 2009-04-27 iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad senaties terminas reikalavimui priteisti 1 743 Lt palūkanas nėra praleistas. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirminiai apelianto ir jo sutuoktinės kreditoriai reikalavimo 60 000 Lt sumai pastarosios atžvilgiu neatsisakė, o norėjo nutraukti teisminį ginčą, nes ji įsipareigojo skolą grąžinti. Kadangi civilinė byla apelianto sutuoktinės atžvilgiu buvo nutraukta dėl jos mirties, todėl prievolė grąžinti skolą pradiniams kreditoriams liko galioti abiems sutuoktiniams kaip solidariems skolininkams visa apimtimi. Tuo tarpu apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jo sutuoktinė prisiimtus įsipareigojimus būtų įvykdžiusi. Nurodo, jog pradiniai kreditoriai perleido reikalavimo teisę ieškovui į visą neįvykdytą prievolę, kurią įvykdyti visa apimtimi tenka bendraskoliui, t.y. apeliantui.
Trečiasis asmuo L. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nėra (CPK 185, 263 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad įstatymas imperatyviai nenustato pareigos teismui taikyti ieškinio senaties termino, numatyto 2000 m. CK, jei sandoris sudarytas galiojant 1964 m. CK ir reikalavimo teisė atsiranda galiojant šiam kodeksui. Ieškovas kildina savo reikalavimą iš dviejų paskolos sutarčių; 1998-10-15 paskolos raštelyje paskolos grąžinimo terminas numatytas 2000-10-15, 1998-12-01 paskolos raštelyje - 2001-12-01. Teisė į ieškinį atsiranda nuo sutartyje numatyto paskolos grąžinimo dienos, t.y. ieškinio senaties terminai pagal paskolos raštelius pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. nuostatas pasibaigtų po trijų metų, 2003-10-15 ir 2004-12-01. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatas Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., ieškinys pareikštas 2010-10-01, t.y. ieškinio senaties terminai pagal galiojančio Civilinio kodekso normas nebuvo pasibaigę. Teismas pagristai taikė galiojančio Civilinio kodekso numatyta 10 metų ieškinio senaties terminą ir laikė, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties terminui. Priešingai, nei teigia apeliantas, įstatymas nenumato galimybės taikyti ar netaikyti ieškinio senaties terminą teismo nuožiūra; 1964 m. Civilinio kodekse numatyto trijų metų ieškinio senaties termino taikymas reikštų nebegaliojančios materialinės teisės normos taikymą. Apeliantas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 savo skundo teiginiams pagrįsti. Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo situacijos nagrinėjamoje byloje: kasacinis teismas panaikino bylą išnagrinėjusių teismų, taikiusių ieškinio senatį ir atmetusių pareikštus reikalavimus procesinius sprendimus. Taigi apelianto teiginys, jog nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas bent jau reikalavimo daliai dėl skolos priteisimo, kuriai pareikšti ieškinio senaties terminas prasidėjo 2000 m. spalio 15 d., 1964 m. CK normoms, pagristas tik apelianto įsitikinimu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo netaikė CK 125 str. 9 d. numatyta 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas prašo priteisti 5 proc. palūkanas nuo 25 400 Lt skolos sumos nuo 2009-04-27, t.y. nuo antrosios reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos (2010-10-01); t.y. ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo nepraleistas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto samprotavimais dėl prievolės pabaigos CK 6.129 str. 1 d. numatytais pagrindais. Apeliantas nurodo, kad pradinių kreditorių G. R. ir G. R. atsisakymas nuo kreditorinio reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-117-631/08 yra aiškus ir neabejotinas atleidimas nuo prievolės, o atsisakymo pareikškime nurodyti atsisakymo motyvai (I. Č. sutinka padengti pusę prievolės geruoju) neturi reikšmės, nes kreditorių motyvai nėra atleidimo nuo prievolės sąlyga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kreditorių atsisakymas nuo reikalavimo dėl to, kad skolininkė įsipareigojo skolą grąžinti geruoju, negali būti vertinama, kaip atleidimas nuo prievolės vykdymo. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2-117-631/2008 buvo nutraukta 2008-04-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi CPK 293 str. 7 p pagrindu - mirus fiziniam asmeniui (I. Č.), kuris buvo viena iš šalių, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; t.y. atsisakymas nuo kreditorinio reikalavimo teismo nebuvo priimtas.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.