- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- PK-11-161/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-3-00001-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Kaltinamasis
- O. M., G. R., G. D.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,
dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam R. T., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, kaltinamajai O. M., jos gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, kaltinamiesiems G. R. ir G. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje:
O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;
G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 2014 m. vasario 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;
G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 2002 m. liepos 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nust at ė:
R. T., patikslinęs skundą, kaltina O. M., G. R. ir G. D. tuo, kad O. M. paprašyti G. R. ir G. D. 2013 m. birželio mėnesį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) išpjovė pusę lazdynų giraitės bei 2013 m. gruodžio 20 d., apie 13 val., privačioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) paprašyti nusikaltimo organizavimu kaltinamo asmens O. M., G. R. ir G. D. išpjovė visą likusią lazdynų giraitę, tokiais savo veiksmais padarė 2730,35 Lt turtinę žalą, t.y. R. T. kaltina O. M., G. R. ir G. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 187 str. 1 d.
Be to, R. T., patikslinęs skundą, kaltina O. M., G. R. ir G. D. tuo, kad suorganizuoti O. M. G. R. ir G. D. 2013 m. gruodžio 20 d. neteisėtai prieš jo, t.y. nukentėjusiojo R. T., valią, G. R. nešant benzopjūklą, įsibrovė į privačią namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią nukentėjusiajam R. T., ir išpjovė ten esančią lazdynų giraitę, t.y. R. T. kaltina O. M., G. R. ir G. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 165 str. 1 d.
Kaltinamoji O. M. kalta neprisipažino ir teisme parodė, kad pas R. T. jokios lazdynų giraitės nebuvo, buvo tik 3 lazdynų krūmai, kurie dabar yra ataugę. Lazdynai buvo laukiniai, neskiepyti, R. T. šių lazdynų nesodino, ant jų niekada nėra mačiusi riešutų. Tie krūmai jai daug žalos padarė, ant stogo krito lapai ir stogą sugadino, rūsys įgriuvo, reikėjo remontuoti. Ribos tarp sklypų tiksliai atžymėtos, buvo padaryti geodeziniai matavimai. Geodeziniai matavimai buvo padaryti po to, kai nupjovė lazdynus. Lazdynus pjovė jau T. mamai mirus. Po geodezinių matavimų vienas lazdynų krūmas gavosi jos pačios teritorijoje. Nuo sklypo ribos turi būti 2 metrai, tačiau nebuvo nei pusės metro ir augo lazdynai. Su T. nekalbėjo, nesitarė nieko dėl tų lazdynų, tačiau kalbėjo su T. motina, kad lazdynai jai daro didelę žalą, juos reikia išpjauti, tai jo mama sakė „pjauk, jeigu tau reikia“. Pasisamdė R. ir D., kad nupjautų lazdynus, jie matė, kur auga lazdynai, krūmai buvo ant rubežiaus. Jiems nesakė, kad lazdynai ne jos, ji tik paprašė nupjauti, kieno žemė, jie neklausė, jiems už tai davė cigarečių. Prieš išpjovimą buvo sietkinė tvora, lazdynų krūmai buvo kitoje tvoros pusėje, tačiau jų šaknys paėjo po jos rūsiu, rūsys įgriuvo. Dabar tvoros nėra. T. ji neatsiprašė, kadangi jai lazdynai daugiau padarė nuostolių.
Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad O. M. paprašė išpjauti lazdynus, kadangi pūna tvarto stogas. Jis ir .D. nuėjo ir nupjovė. Kieno ten teritorija, kieno lazdynai, jis nesidomėjo. 2013 m. gruodžio 20 d. nieko nepjovė. Lazdynus pjovė vasarą tik vieną kartą - 2013 m. birželio mėnesį, pjovė gal pusvalandį ir juos sudėjo palei tvorą. Jokių riešutų ant lazdynų nebuvo, lazdynai buvo aukšti, sulig M. tvartu. Įėjo per T. kiemą, T. ar žinojo, kad jie pjaus lazdynus, nežino. Ar M. su T. tarėsi, nežino.
Kaltinamasis G. D. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad O. M. paprašė išpjauti lazdynus, kadangi pūna stogas. Buvo vasara. Su R. nuėjo ir nupjovė pilnai lazdynus iki kelmų. Gruodžio mėnesį nieko nepjovė. Riešutų ant lazdynų nematė. Jokiu žemės planu nesidomėjo, įėjo pro T. kiemą, nupjovė lazdynus, gražiai juos sudėjo ir išėjo, galvojo, kad T. su M. susitarę. T. neklausė, nupjovė ne iš blogos valios. Tarp M. ir T. sodybų yra tvora, lazdynai stovėjo prie pat tvartelio, iš M.pusės negalėjo prieiti prie lazdynų. Kieno krūmai, kieno žemėje auga, jie nežinojo, krūmai buvo aukšti, lapai krito ant tvarto stogo, krūmai augo prie pat tvarto.
Nukentėjusysis R. T. teisme paliudijo, kad lazdynai buvo pasodinti maždaug prieš 50 metų, jis pamena dar vaikas būdamas, kad tuos lazdynus pasodino jo dėdė, lazdynai buvo skiepyti, gal truputėlį ir per arti pasodinti, bet ne jis sodino, lazdynai išsikerojo. Pagal planą M. tvartas gaunasi apie pusantro metro nuo tvoros, nuo rubežiaus, bet prie tvarto dar pastatytas priestatas, todėl pastogė yra ant sklypų ribos. Sodyba priklausė jo mamai, mama gyveno viena, kai mama mirė 2013 m. rugpjūčio 23 d., jis paveldėjo sodybą. Lazdynai pirmą kartą pjauti buvo birželio mėnesį 2013 m., tuomet dar mama gyva buvo, bet jie buvo nepilnai nupjauti Tuomet jų namie nebuvo. Kai grįžo, rado išpjautus lazdynus, mama nervinosi, bet nieko nedarė. Antrą kartą lazdynus išpjovė 2013 m. gruodžio mėnesį. Nuotraukos darytos gruodžio mėnesį, sniego nebuvo, birželio mėnesį nebuvo fotografuota. Buvo gruodžio pradžia, nebuvo sniego. Jo fotoaparate yra datos. Apipjaustant lazdynus birželio mėnesį, D. nedalyvavo, buvo tik G. R.. Kai buvo atliekami kadastriniai matavimai M. užsakymu, tai lazdynai jau buvo nupjauti. Po padavimo į teismą buvo daromi geodeziniai matavimai. Nupjauti lazdynai buvo po motinos mirties. Tvartas senas, susmegęs, apie 3 metrų aukščio, lazdynai buvo taip pat apie 3 metrus aukščio, lazdynų lapai krisdavo ant stogo, bet jis siūlė O. M. atitraukti pastatą, tas pastatas jau seniai supuvęs. M. pastoviai pykosi ir su jo mama. Buvo nupjauti 3 krūmai ir virš žemės palikta 30-40 centimetrų. Lazdynai ataugo, atžėlė, jie nebuvo iškasti, tik nupjauti. Riešutų būdavo kas metus, jei geri metai, tai lazdynų būdavo 10 litrų kibiras, riešutus naudojo savo reikmėm, būdavo ir prastesnių metų, tai riešutų būdavo mažiau, pusę kibiro priskindavo. Riešutai ataugs, bet derlių duos po maždaug 6 metų. Vasaros laikotarpiu buvo apipjautos šakos nuo tvarto pusės, maždaug pusę kelmo, šakos buvo nupjautos nuo kelmo ir viskas sudėta, sukrauta į krūvą. Kita pusė lazdynų buvo nupjauta gruodžio 20 d., apie 13 val., buvo viskas nupjauta. Abu kartus pjovė vienas tas pats žmogus R., su kuo jis pjovė, nežino. Nupjauti buvo trys krūmai, kadangi jie buvo išsikeroję, vadina lazdynų giraite. Lazdynas yra krūmas, kurio vertė yra 30 litų, vertę apskaičiavo pagal formulę. Kai krūmas auga bendroje valdoje, jis brangesnis, privačioje valdoje būna pigesnis. Dėl turto sunaikinimo žala jam buvo padaryta per du kartus - 2013 m. birželio ir gruodžio mėnesiais, jis padavė į teismą už 2013 m. gruodžio mėnesį nupjautus lazdynus. Birželio mėnesį jis dar negyveno tame name. Dėl įsibrovimo į teritoriją jis kaltina už 2013 m. gruodžio mėnesį, patikslintame skunde padaryta rašybos klaida.
Liudytoja E. N. teisme paliudijo, kad yra O. M. kaimynė, matė, kad rugsėjo 14 d. lazdynus šalia O. M. namo pjovė R. elektriniu pjūklu. G. D. nematė. Kaip atrodė nupjauti lazdynai nesidomėjo, dabar tie lazdynai ataugę.
Liudytojas R. S. teisme paliudijo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), rudeniop, dienos metu ėjo iš parduotuvės ir matė, kaip D. ir R. benzopjūklu pjovė lazdynus, tik nežino, ar pas M., ar pas T.. Vienas pjovė, kitas tvarkė tuos medžius. Dabar lazdynus matė, jie truputėlį ataugę.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad yra išpjauti lazdynų krūmai, iš viso matyti trys kelmų grupės, išsidėsčiusio lygiagrečiai šalia esančio pastato bei šalia sukrauti nupjauti lazdynai (b.l. 9-11, 35-38).
Iš mirties liudijimo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. mirė J. T. (b.l. 7).
Ukmergės rajono 2-o notaro biuro liudijimas patvirtina, kad R. T. mirus jo motinai J. T. pareiškė priimantis jos palikimą (b.l. 8).
Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad vaiskrūmiai nėra priskiriami saugotiniems, todėl jų tvarkymui leidimas nėra išduodamas. Atkuriamosios vertės įkainiai krūmams, augantiems privačių namų valdose, nėra patvirtinti, todėl nustatyti padarytos žalos dydžio neturi galimybių (b.l. 107).
Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra O. M., planas parengtas 2014-03-14, plane pažymėtas lazdyno kelmas, augantis O. M. sodybos sklype (b.l. 23).
UAB „Babtų medelynas“ sąskaita – faktūra serija BAB Nr. 0034 patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 5 d. ji buvo išrašyta R. T. už 3 sodinukus, kainuojančius po 30 Lt (b.l. 112).
Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad R. T. UAB „Babtų medelynas“ pagal sąskaitą – faktūrą serija BAB Nr. 0034 iš viso sumokėjo 90 Lt (b.l. 113).
Iš 2014 m. lapkričio 30 d. darytų fotonuotraukų matyti, kad lazdynų krūmai yra atžėlę (b.l. 155).
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo (LR BK 187 str. 1 d.)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo turinį sudaro svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas. Byloje iš R. T. skundo bei teisme jo duotų parodymų matyti, jog jis kaltina O. M., G. R. ir G. D. tuo, jog pastarieji sunaikino 50 metų senumo skiepytą lazdynų giraitę, o būtent O. M. suorganizavo, t.y. pasiūlė neteisėtai sunaikinti svetimą turtą, eiti į sodybą, kuri priklauso ne O. M., o G. R. ir G. D. išpjaudami lazdynų giraitę, suvokė savo neteisėtus veiksmus ir norėjo giraitę sunaikinti.
Nors R. T. skunde ir teisme įvardina sunaikintą turtą – lazdynų giraite, tačiau su tuo nesutiktina. Lietuvių kalbos žodyne giraitė apibrėžiama kaip miškelis – tai medžiais apaugusi vieta. Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 35, 155) matyti, jog R. T. vadinamą lazdynų giraitę sudaro tik trys vienoje eilėje augantys lazdynų krūmai, todėl teismas laiko, kad R. T. juos klaidingai įvardina kaip giraitę.
Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju teigti, jog lazdynai buvo sunaikinti, nėra pagrindo. Iš O. M. parodymų, kuriuos patvirtina byloje esančios nuotraukos (b.l. 55) bei liudytojų E. N. ir R. S. teisme duoti parodymai, nustatyta, kad lazdynų krūmai yra ataugę. Taigi, nupjautų lazdynų savybės yra atsikūrusios, jie vėl auga. Byloje įrodymų, kad dėl to, jog buvo nupjauti, jie negrįžtamai prarado savo vertę, byloje nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad R. T. trys lazdynų krūmai buvo ne sunaikinti, o sugadinti.
Pažymėtina, kad sugadintas turtas privalo turėti tam tikrą materialinę vertę. Nusikalstama veika bus laikoma nusikaltimu, kai sugadinto turto vertė pinigine išraiška bus didesnė nei 5 MGL dydžio suma. Nors R. T. teisme ne kartą buvo siūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius sugadinto turto vertę, tačiau į bylą R. T. tikslios sugadinto turto vertės nepateikė. Jo pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu dėl sugadinto turto vertės ir padarytos žalos buvo nenuosekli ir keitėsi. Pirminiame savo skunde (b.l. 1-4) R. T. nurodė, kad jam dėl lazdynų nupjovimo padaryta 5000 Lt turtinė žala, nors 2014 m. balandžio 22 d. vykusiame teismo posėdyje (b.l. 41, 42) R. T. pats nurodė, kad išpjautų krūmų vertė yra 30 litų. Patikslintame skunde (b.l. 114-118) R. T. nurodė, kad padaryta 2730,35 Lt turtinė žala. Būtent patikslintame skunde R. T. jam padarytą turtinę žalą paskaičiavo nurodydamas, kad jam trijų naujų lazdynų sodinukų nupirkimas kainavo 160,35 Lt, lazdynų atkuriamoji vertė sudaro 1590,00 Lt sumą bei iki pirmojo derliaus gavimo jis patirs 980 Lt turtinį nuostolį, nes nupjauti lazdynai duodavo 7 kg per metus derlių (1 kg rieštų kaina yra 20 Lt). Nustatant sugadinto turto vertę vadovautis atkuriamąja jo verte ar dėl turto sugadinimo patirtomis ar ateityje atsirasiančiomis išlaidomis, nėra pagrindo, nes nei atkuriamoji vertė nei ateityje atsirasiančios išlaidos neparodo turto sugadinimo metu buvusios to turto vertės. Šiuo atveju pats R. T., nurodydamas, kad lazdynų krūmai yra 50 metų senumo, kas metus duodavo 7 kg riešutų derlių, pats pateikė paneigiančius duomenis, o būtent Miškų urėdo įsakymo išrašą (b.l. 14), kuriame nurodyta, kad paprastai kultūrinės veislės skiepijamos į paprastą lazdyną, tokie vienu kamienu soformuoti augalai gausiai dera maždaug tris dešimtmečius.
Iš teismui pateiktos UAB „Babtų medelynas“ 2014 m. lapkričio 5 d. sąskaitos – faktūros BAB Nr. 0034 bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad R. T. pirko tris sodinukus po 30 Lt ir iš viso sumokėjo 90 Lt (b.l. 112, 113). Trijų lazdynų sodinukų vertė yra 90 Lt (26,07 Eur), t.y. nesiekia 5 MGL dydžio sumos, kuriai esant nusikalstama veika galėtų būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal LR BK 187 str. 1 d.
Taigi matyti, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, nurodydamas turto vertę, nors ne kartą teisme jam buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nupjautų lazdynų vertę, teismui R. T. nepateikė. Ir nors faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad O. M. paprašė, o G. R. ir G. D. nupjovė tris lazdynų krūmus ir dėl šių veiksmų buvo padaryta žala R. T. dėl jo turto sugadinimo, tačiau nustatyti, kokios vertės turtas buvo sugadintas, nėra galimybės. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylos nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas. Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, priešingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Kitaip tariant, nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Tuo tarpu pagal R. T. pateiktus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad sugadinto turto vertė viršijo 5 MGL sumą, kad veika galėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 1 d., ar 3 MGL sumą, kad veika galėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 3 d. (LR BK 190 str. 1 d.).
Taigi nesant vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių, būtent sugadinto turto vertės, nėra pagrindo teigti, kad O. M., G. R. ir G. D. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms O. M., G. R. ir G. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintini, nes neįrodyta, jog jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (LR BK 165 str. 1 d.)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įsibrovimas į būstą ar saugomą jo teritoriją reiškia, kad kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė - tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima, tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ar jo saugomą teritoriją ir nori tai daryti.
G. R. ir G. D. neneigia, kad O. M. paprašyti nupjauti lazdynų krūmus, įėjo į R. T. kiemą, kadangi negalėjo kitaip pasiekti krūmų augusių prie pat O. M. tvarto. Kad G. R. ir G. D. būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekdami įsibrauti į saugomą teritoriją, byloje nepateikta. G. R. ir G. D. nuo pat pradžių pripažino tą aplinkybę, jog nupjovė lazdynų krūmus dėl to, kad prašė O. M., nes ant pastarosios tvarto krenta lapai ir pūdo tvartą. Kadangi negalėjo jų nupjauti iš O. M. pusės, nuėjo į R. T. kiemą, kieno lazdynai jie nesiaiškino, ar kaimynai dėl jų nupjovimo susitarę, nesiaiškino. Iš G. R. ir G. D. paaiškinimų seka, kad į R. T. kiemą jie ėjo ne tikslu pažeisti R. T. privatų gyvenimą - būsto neliečiamumą, o susiklosčius tokioms aplinkybėms, jog buvo paprašyti nupjauti lazdynus, darančius žalą O. M. statiniui. Byloje neįrodyta, jog G. R. ir G. D. veikė tiesiogine tyčia, siekdami pažeisti kito asmens būsto neliečiamumą prieš jo valią, t.y. darydami nusikaltimą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.), todėl jie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. išteisintini.
Kaip jau minėta, O. M. lazdynus paprašė nupjauti dėl to, kad lazdynai gadina jos pastatą, o būtent krentantys lapai pūdo pastato stogą, šaknys ardo rūsį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei R. T. ir O. M. paaiškinimų, R. T. iš tėvų paveldėtos sodybos ir O. M. sodybos sklypai ribojasi, ties sklypų riba iš R. T. pusės auga trys lazdynų krūmai, o iš O. M. pusės stovi statinys.
Iš O. M. parodymų matyti, kad lazdynai darė žalą jos statiniui, t.y. nuo nukritusių lapų puvo stogas, o šaknys ardė jos statinį, įgriuvo rūsys. Teismas atkreipia dėmesį, jog O. M. teisme nurodė, jog R. T. motina dar būdama gyva jai leido nukirsti lazdynus. Taigi, O. M. siekė įgyvendinti savo kaip statinio savininkės teises, numatytas CK 4.42 str. bei 4.98 str. Ar O. M. padarė tai pažeisdama kito savininko turtines teises ar ne, teismo įsitikinimu, yra išimtinai civilinės teisės reguliavimo dalykas. Be to, kaip matyti iš R. T. duotų parodymų, kurie sutampa ir su O. M. parodymais, kad jie konfliktavo dėl žemės sklypų ribų, jau po lazdynų nupjovimo buvo padaryti geodeziniai matavimai, po kurių vienas lazdynų krūmas pateko į O. M. sklypo teritoriją, o trys krūmai į R. T. sklypo teritoriją. R. T. neneigia, kad O. M. nuolat tiek jo motinos, tiek jo reikalaudavo nupjauti lazdynus, teigdama, kad lazdynai kenkia jos pastatui, tuo tarpu R. T. reikalavo atitraukti nuo sklypų ribos O. M. jos statinio priestatą. Atsižvelgdamas į tai, teismas yra įsitikinęs, kad O. M. padaryta veika galbūt turi deliktinės civilinės atsakomybės požymių, bet ne nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., sudėtį.
Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).
Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl teismas daro išvadą, kad R. T. dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, jog aptartos O. M., G. R. ir G. D. veikos, atsižvelgus į jų pobūdį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., o galbūt atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes minėti asmenys nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl civilinio ieškinio
Byloje R. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš O. M., G. R. ir G. D. solidariai priteisti 2730,35 Lt turtinę žalą, 5000,00 Lt neturtinę žalą ir 2300 Lt už advokato paslaugas bei 75,16 Lt transporto išlaidų. Kadangi teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Pažymėtina, kad R. T. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kaltinamajai O. M. teikimą byloje susidarė 295,42 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis ir kitos išlaidos.
Pagal BPK 105 str. 6 d. nuostatas, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad privačiam kaltintojui teisinę pagalbą teikė advokatė, kad O. M. išteisintina, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos nei iš kaltinamosios, nei iš privataus kaltintojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 304-307 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
O. M. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., požymių.
G. R. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., požymių.
G. D. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., požymių.
R. T. civilinį ieškinį O. M., G. R. ir G. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.