Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. sausio 12 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. V. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjęs paveldėjimo veiksmų dėl palikimo. (duomenys neskelbtini) pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra bei bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Pareiškėjas siekia yra įrodyti, kad mirusioji G. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo motinos E. F., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo, tam tikslui, kad paveldėti turtą po palikėjos G. V. mirties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiosios G. V. turtą, pareiškėjas metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra G. V. sūnėnas, t. y. penktos eilės giminaitis (CK 3.134 straipsnis).

Iš (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis G. V. mirė būdama našle, duomenų apie vaikus nėra. Gyventojų registro išrašas bei Gimimo pažymėjimas patvirtina, kad G. V. tėvas – Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), motina – Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo duomenimis G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Raštas patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas į G. V. palikimą nėra išduotas, kadangi pareiškėjas nėra pateikęs giminystės ryšį su palikėja įrodančių dokumentų ir paveldimo turto nuosavybės dokumentų.

Iš (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. F., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registre duomenų apie E. F. tėvus, brolius ir seseris, nėra. Iš (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. F. ir E. K. (po santuokos sudarymo F.). (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas R. F. yra V. F. ir E. F. sūnus. Iš byloje pateikto Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. vasario 15 d. Rašto matyti, kad Aukštosios P. R. katalikų bažnyčios 1927-1932 metų metrikų knygose E. K. gimimo duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. balandžio 23 d. Raštas patvirtina, kad Kampiškių Romos katalikų bažnyčios 1928-1931 metų metrikų knygose E. K. gimimo duomenų taip pat nerasta. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus archyve gimimo įrašai saugomi nuo 1940 metų, todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjui E. K. (F.) gimimo įrašą liudijančio dokumento išduoti negali.

Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos 2021 m. spalio 5 d. Rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) į seniūniją dėl G. V. leidimo laidoti išdavimo kreipėsi pareiškėjas R. F.. G. V. palaidota (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje, kurioje jau buvo palaidoti šie asmenys: Z. K., V. F. ir E. F..

Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas R. F. yra E. F. sūnus. E. F. ir G. V. buvo seserys, kitų brolių, seserų neturėjo, jas augino viena motina Z. K.. Liudytoja draugavo su seserimis K., liudytoja lankydavosi jų namuose, visos kartu lankė šokių klubą (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad E. K. santuokoje susilaukė vieno vaiko, o ryšys su G. K. nutrūko jai ištekėjus ir išsikėlus gyventi į kitą vietovę. E., G. ir jų motina Z. yra palaidotos viename kape, kurį prižiūri pareiškėjas R. F..

Iš pareiškėjo pateiktų foto nuotraukų ir pareiškėjo paaiškinimų apie jas matyti, kad jose užfiksuotos E. ir G. K. kartu su motina Z. K., E. ir G. kartu su pareiškėju vaikystėje, E. ir G. kartu dalyvavo giminaičio laidotuvėse, motinos Z. K. laidotuvėse, kuriose dalyvavo ir pareiškėjas.

Nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo motina E. F. ir G. V. buvo seserys, kurių tėvai - Z. K. ir Z. K.. Nurodytais motyvais pareiškimas tenkinamas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir E. F., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.