Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. surašytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 16 d. sukčiavimo būdu, t. y. nurodydamas, kad iš M. K. gavęs 60 Eur atsiųs jam mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2“, tačiau gavęs pinigus mobiliojo ryšio telefono M. K. neišsiuntė. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais R. B. padarė smulkų svetimo turto pagrobimą sukčiavimo būdu, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu R. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir skyrė 86 Eur (Aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais rašytiniais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, konstatavo, kad R. B. duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, tikslu išvengti administracinės atsakomybės, jo kaltė yra įrodyta ir padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje, t. y. kaip smulkusis svetimo turto pagrobimas sukčiavimo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, kadangi pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.R. B. apeliaciniame skunde prašo, kad panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. R. B. skunde nurodo, kad nagrinėjant šio nagrinėjant ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Skunde jis nurodo, kad atsisakė nuo dalyvavimo teismo posėdyje ir nepageidavo būti etapuojamas į teismo posėdį, bet pirmos instancijos teismas , įskaitant įstatymo reikalavimus privalėjo nepaisyti mano atsisakymo ir atmesti jį, bei nagrinėti bylą jam dalyvaujant. R. B. nuomone, pirmos instancijos teismas šių teisės aktų reikalavimų nepaisė, tokį teismo sprendimą neįmanoma laikyti teisėtu ir pagrįstu ir jis turi būti naikintinas. Taip pat R. B. skunde nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1,3 dalys, Jungtinių Tautų Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių Pakto 2 straipsnis, 5 straipsnis, 14 straipsnio 1,3 dalys - garantuoja teisę į nešališką teismą ir teisę į gynybą. Todėl jo nuomone buvo pažeista teisė į gynybą, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. R. B. skunde atkreipia dėmesį, kad atsisakius dalyvauti teismo posėdžiuose , pirmos instancijos teismas privalėjo paimti raštišką atsisakymą nuo gynėjo paslaugų, bet tai nebuvo padaryta. Nurodo, kad EŽTT, savo jurisprudencijoje nekartą yra išaiškinęs, kad jei asmuo tolesniuose procesuose pats nedalyvauja teismo posėdžiuose , nacionaliniai teismai privalo iš naujo išsiaiškinti ar kaltinamas asmuo nepageidauja gynėjo ar vėl gi atsisako nuo gynėjo, o jei tai nebuvo padaryta, todėl grubiai pažeidžiama teisė į gynybą. R. B. skunde rašo, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, o teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu. Bylos medžiaga tvirtina, kad nagrinėdamas bylą teismas tiesiogiai netyrė visų bylos įrodymų: neapklausė teisės pažeidimą fiksavusių pareigūnų, visų liudytojų, nukentėjusiojo. Vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Be to, skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kategoriškai neigė savo kaltę, todėl siekiant pašalinti galimus bylos prieštaravimus, apylinkės teismas negalėjo apsiriboti rašytiniais įrodymais ir tokiu bylos išnagrinėjimu.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas atsiliepime prašo R. B. skundą atmesti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.Apelianto prašymas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo vertinimu, nepagrįstas. Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais, aptartais Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas R. B., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą ATPK 272 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė ir R. B. teisės į gynybą nepažeidė. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. 2016 m. birželio 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas remiantis M. K. pareiškimu. R. B. nuo parašo ant protokolo atsisakė. Nors R. B. dėl pažeidimo neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai, jo paties duoti paaiškinimai ir liudytojų parodymai. R. B. skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas priimdamas nutarimą rėmėsi tik rašytiniais įrodymais, neapklausė liudytojų. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdžio metu naudojant vaizdo konferencijų įrangą buvo apklaustas liudytojas V. G., teismas rėmėsi liudytojų M. K., L. Ž., E. Č., S. K., D. K. rašytiniais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: sąskaitų išrašais, mokėjimo nurodymu, ir kitais rašytiniais dokumentais, kurie išsamiai aptarti nutarime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Patikrinęs įrodymus apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad R. B. 2016 m. vasario 16 d. sukčiavimo būdu, t. y. nurodydamas, kad iš M. K. gavęs 60 eurų, M. K. atsiųs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2“, tačiau gavęs pinigus R. B. mobiliojo ryšio telefono neišsiuntė. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Dėl teisės į gynybą.

R. B. skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylą išnagrinėjo R. B. nedalyvaujant ir taip pažeidė jo teises į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą šiuo aspektu konstatuoja, kad tokie skundo argumentai nepasitvirtino. ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas gavęs informaciją apie tai, kad R. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l. 44), priėmė nutartį bylą skirti nagrinėti 2016 m. liepos 25 d. 11.00 val. teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų įrangą. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir kokiu būdu bus nagrinėjam byla, R. B. buvo informuotas pasirašytinai, įteikiant nutarties kopiją (b.l. 52). 2016 m. liepos 25 d. teismo posėdis R. B. prašymu buvo atidėtas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla ir sudaryti susitarimą su advokatu. 2016 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo įrangą dalyvavo R. B., kuriam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės R. B., jokių prašymų nepareiškė, taip pat ir prašymo, kad jį atstovautų advokatas (b.l. 71, 72). Teismui nutarus atidėti bylos nagrinėjimą R. B. 2016 m. rugsėjo 19 d. 11.00 val. teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. R. B. skunde savo teisės į gynybą pažeidimą sieja su tuo, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo jo gynėjas. Šiuo aspektu pastebėtina kad administracinių teisės pažeidimų bylose gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Taigi, iš dėstytų aplinkybių matyti, kad R. B. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą, jam buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus ir taip išsakyti savo gynybinę poziciją, teismo posėdžių metu buvo išklausyti ir patenkinti jo prašymai susipažinti su bylos medžiaga ir apklausti liudytoją, buvo atsižvelgta į jo pageidavimą nedalyvauti 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje. 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimas išsiųstas ir pasirašytinai įteiktas R. B. (b. l. 94). Taigi, akivaizdu, kad R. B. dalyvavo teismo posėdžiuose naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Tiesiogiai garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių naudojimas ATPK nėra reglamentuotas, tačiau ATPK 249 straipsnyje įtvirtinta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 246 straipsnyje numatyta, kad kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taigi, administracinėje teisenoje toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose yra galimas ir laikytinas teisėtu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos R. B. teisės į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.