- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2-54-830/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius
- Advokatai
- Nijolė Petkevičienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus atstovui Mindaugui Joteikai,
nedalyvaujant pareiškėjai E. B. bei suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. K. mirties 1985-02-16, kaip įstatyminė įpėdinė priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog yra A. K. duktė ir daugiau įstatyminių bei testamentinių įpėdinių nėra. Pažymėjo, jog į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nesikreipė, tačiau palikimą pradėjo faktiškai valdyti.
Teismo posėdyje E. B. atstovė palaikė pareiškėjos pareiškimą ir paaiškino, jog po pareiškėjos tėvo A. K. mirties jo palikimą, kurį sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio priklausinys yra kiemo statiniai, ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), priėmė ir faktiškai valdo E. B.. Kita dalis pastatų bei dalis žemės sklypo priklauso pareiškėjai, kuri šią nekilnojamojo turto dalį buvo paveldėjusi iš motinos po jos mirties. Po tėvo mirties ji rūpinosi visu namu su priklausiniu ir ūkiniu pastatu, žemės sklypu, mokėjo mokesčius už žemę. Šiuo metu E. B. yra vienintelė įpėdinė. Tame name dabar gyvena pareiškėjos sūnus iš pirmos santuokos R. V..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus atstovas atsiliepime (b.l. 28-29) bei teismo posėdyje neprieštaravo pareiškėjos prašymui ir šį klausimą dėl įrodymų vertinimo paliko spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad nuomonės dėl pareiškimo pareikšti negali, nes tai yra įrodymų vertinimo klausimas. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, jog bylos nagrinėjime atstovas nedalyvaus (b.l. 26).
Liudytoja R. D. paaiškino, jog E. B. yra jos mama, o A. K. yra liudytojos senelis. Mama visą laiką tvarkė tą sodybą bei sklypą. Šiuo metu mama dėl sveikatos būklės sodybos tvarkyti nebegali, tad sodybą tvarko kartu su broliu. Šiuo metu motina yra vienintelė įpėdinė.
Liudytojas R. V. paaiškino, jog yra E. B. sūnus. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Dalis namo priklauso motinai, o kita dalis buvo senelio A. K.. Mama visą laiką rūpinosi namu, mokėjo mokesčius už žemę. Šiuo metu motina yra vienintelė įpėdinė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
1985-02-16 mirė E. B. tėvas A. K. (b.l. 8-9, 11-14). VĮ Registrų centro išraše pažymėta, jog A. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, kurio priklausinys yra kiemo statiniai, ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kita 1/2 dalis statinių nuosavybės teise priklauso E. B., taip pat pažymėta, jog 482/964 žemės sklypo nuosavybės teise priklauso E. B., o kita 482/964 dalis - Lietuvos valstybei (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15-17). Po A. K., mirusio 1985-02-16, gyvenusio (duomenys neskelbtini) dėl turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos (b.l. 10).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. CK 568 str. - palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad yra laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad paveldėtojas tuos veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiškai palikimo priėmimo santykiai reglamentuoti ir 2000 m. (įsigaliojo 2001-07-01) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d., t.y. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą.
Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. K. mirties. Tai, jog E. B. faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo, teisme patvirtino ir apklausti liudytojai. Pareiškėja negali pateikti įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, todėl palikimo priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjai kreiptis tokio fakto nustatymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str. 1 d.), o prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjai turtinių teisių atsiradimą.
Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato galimybę nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teismo nuomone, prašomas nustatyti turintys juridinę reikšmę faktas pagal nurodytus faktus gali būti nustatomas, nes pareiškėja negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) metų amžiaus 1985-02-16, palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,25 Lt (keturiolika litų 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Apie palikimų priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.