Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl žalos atlyginimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 25 000,00 Eur žalos. Nurodė, kad 2012-08-28 Klaipėdos apylinkės teismo posėdžių salėje advokatas K. K., vedamas chuliganiškų paskatų, sudavė jam kumščiu į žandikaulį. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. 2012-09-06 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenurodydamas motyvų. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. šį nutarimą paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja S. N. taip pat paliko šį nutarimą galioti. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro K. G., Klaipėdos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos S. N., Klaipėdos apygardos teismo teisėjo S. K. veiksmuose yra netinkamas pareigų vykdymas. Ieškovas patyrė moralinę žalą, pažeista jo dalykinė reputacija, garbė ir orumas.Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo subjektams pateikė informaciją, kad viešoje vietoje – teismo posėdžių salėje Nr. 309, K. K. pradėjo įžeidinėti ieškovą, bandė jį išstumti ir trenkė jam į veidą, kas galėjo turėti įžūlaus elgesio požymių, kuriais galėjo būti demonstruojama nepageba aplinkai ir aplinkiniams, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje veika buvo kvalifikuota teisingai. Ikiteisminio tyrimo subjektams atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2012-12-19 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad jo sveikatos sutrikimus sąlygojo ikiteisminio tyrimo subjektų, teismo procesiniai veiksmai. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovo dalykinė reputacija būtų pablogėjusi. Į 2016-01-12 14.00 val. skirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, nors jam apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. 2016-01-11 teisme gautas ieškovo prašymas, kuriuo jis prašo, vadovaujantis 2014-11-28 Teismų tarybos nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2), leisti 2016-01-12 paskirtame posėdyje dalyvauti per „Skype“ programinę įrangą, nes į posėdį jis atvykti dėl pablogėjusios jo sveikatos būklės. Šiai aplinkybei patvirtinti pridėta 2016-01-07 medicininė pažyma Nr. 12-2-25.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatvykimas į posėdį dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimi. Konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminis ieškinys šioje byloje buvo gautas dar 2013-06-26, tačiau faktiškai ieškovas į bylos nagrinėjimą teisme buvo atvykęs tik vieną kartą (2015-05-26). Pažymėjo, kad ieškovas sistemingai, kiekvieną savo neatvykimą į paskirtą posėdį motyvuoja pablogėjusia sveikatos būkle. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, tokį ieškovo elgesį vertino kaip pasyvų, konstatavo, jog ieškovas, sistemingai neatlikdamas procesinių veiksmų, piktnaudžiauja teise ir iš esmės nusišalina nuo paties inicijuotos bylos nagrinėjimo bei nėra suinteresuotas jos baigtimi. Pripažino, kad ieškovas neatvyko į paskirtą posėdį be svarbių priežasčių, atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, bet prašė palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 246 straipsnio nustatyta tvarka, todėl vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas L. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį panaikinti.Nurodo, jog skundžiamą nutartį teismas priėmė be jokio rimto pagrindimo. Nutartis turi būti panaikinta, nes ieškovas tris kartus kreipėsi į teismą su prašymu nagrinėti bylą vaizdo konferencijos būdu, remdamasis 2014-11-28 Teisėjų Tarybos nutarimu Nr. 13P-156 (7.1.2) ir pateikė pažymą 94/1A apie sveikatos būklę, tačiau ieškovo prašymas buvo ignoruotas, vadovaujantis tuo, kad teismas neturi techninių galimybių nagrinėti bylos vaizdo konferencijos tvarka. Tuo tarpu Teisėjų taryba nurodo, kad tokia galimybė yra. Nustatyto pavyzdžio medicininė pažyma teismui taip pat ne dokumentas. Teismas prisiėmė gydytojo funkciją ir nusprendė, kad ieškovas galėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismo patarimo pasisamdyti advokatą nėra įmanoma įgyvendinti, nes to neleidžia ieškovo finansinės galimybės, o garantuota nemokama teisinė pagalba ieškovui nepriklauso. Be to, ieškovas nenori antrą kartą pakišti veidą po advokato kumščiu. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, jog ieškovo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau ieškovas į teismą dėl ligos neatvyko. Atkreipia dėmesį, jog CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienu atveju spręstina, ar neatvykimo priežastį galima pripažinti svarbia, tačiau neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi.Mano, kad ieškovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nenurodė svarbių ir pateisinančių neatvykimą priežasčių, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti.Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Nurodo, jog pirminis ieškinys byloje buvo gautas dar 2013-06-26, tačiau faktiškai ieškovas į bylos nagrinėjimą teisme buvo atvykęs tik vieną kartą (2015-05-26). Ieškovas neatvyko ne mažiau kaip į du parengiamuosius teismo posėdžius, apie kuriuos jam buvo tinkamai pranešta, taip pat ieškovui buvo tinkamai išaiškinta teisė bylą vesti per įgaliotą atstovą. Kritiškai turi būti vertinami ieškovo patys sau prieštaraujantys teiginiai, esą pasisamdyti advokatą, kuris jam atstovautų byloje, jis neturi finansinių galimybių, tačiau valstybės garantuojama teisine pagalba jam nepriklauso. Pažymi, kad asmenims, kurių turtas ir pajamos viršija aptariamus Vyriausybės nustatytus lygius ir kurie tiesiog nenori turėti papildomų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti interesas išvengti šitų išlaidų nėra teisės ginamas. Ieškovas bet kuriuo atveju (nežiūrint į tai, kokios jo pajamos ir turimas turtas) turėjo galimybes užtikrinti tinkamą savo bylos vedimą, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos vyriausybė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenis nustatyta, kad byloje pirmas parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2015-05-26. Ieškovas šiame posėdyje dalyvavo, jam buvo suteikta galimybė patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus ir paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis. Ieškovas 2015-11-02 pateikė teismui prašymą, nurodydamas, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės negali atvykti į paskirtą posėdį (pridėjo 2015-11-02 medicininę pažymą Nr. 12-2-22) ir prašė leisti jam dalyvauti posėdyje per „Skype“ programinę įrangą. Byloje 2015-11-03 paskirtas parengiamasis teismo posėdis neįvyko, neatvykus ieškovui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-11 nutartimi ieškovui buvo išaiškinta, kad teisme nėra techninių galimybių, leidžiančių organizuoti ieškovo dalyvavimą posėdyje per „Skype“ programinę įrangą. Taip pat išaiškinta, kad ieškovas turi teisę kreiptis į valstybės apmokamą teisinę pagalbą bei pasiūlyta pasirūpinti tinkamu savo teisių ir interesų atstovavimu teisme. Minėta nutartimi ieškovo dalyvavimas paskirtame parengiamajame teismo posėdyje pripažintas būtinu. Nutartis ieškovui įteikta tinkamai. Ieškovui taip pat buvo tinkamai išaiškintos visos jo procesinės teisės ir pasiūlyta pasinaudoti teise kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau 2015-12-07 ieškovas pateikė analogišką prašymą 2016-01-12 paskirtame teismo posėdyje dalyvauti vaizdo konferencijos būdu. Nors ieškovo dalyvavimas 2016-01-12 paskirtame posėdyje pripažintas būtinu, jis, pateikdamas eilinį prašymą dėl dalyvavimo posėdyje per „Skype“ programinę įrangą ir medicininę pažymą, į paskirtą posėdį neatvyko. Neatvykdamas į paskirtą teismo posėdį ir vėl prašydamas paskirti kitą posėdžio datą, ieškovas pateikė 2016-01-07 medicininę pažymą Nr. 12-2-25, išduotą UAB „Mano šeimos gydytojas“, kurioje nurodoma, kad L. J. negali atvykti į Vilniaus apylinkės teismą dėl ligos.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovas tris kartus kreipėsi į teismą su prašymu nagrinėti bylą vaizdo konferencijos būdu, remdamasis 2014-11-28 Teisėjų Tarybos nutarimu Nr. 13P-156 (7.1.2) ir pateikė pažymą 94/1A apie sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka.CPK 246 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, išaiškino ieškovui jo teises, pareigas bei procesines galimybes. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ne pirmą kartą, ieškovas apie parengiamųjų teismo posėdžių vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors 2015-11-11 nutartimi ieškovui buvo išaiškinta ir tapo žinoma, kad teisme nėra techninių galimybių, leidžiančių organizuoti ieškovo dalyvavimą posėdyje per „Skype“ programinę įrangą, kad ieškovas turi teisę kreiptis į valstybės apmokamą teisinę pagalbą bei turi pasirūpinti tinkamu savo teisių ir interesų atstovavimu teisme, kad ieškovo dalyvavimas ateinančiame paskirtame parengiamajame teismo posėdyje pripažintas būtinu, ieškovas atstovimu nepasirūpino, pakartotinai pateikė prašymą dėl dalyvavimo posėdyje per „Skype“ programinę įrangą ir medicininę pažymą ir į teismo posėdį neatvyko. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo procesinis elgesys vertintinas esant pasyviu, ieškovas sistemingai neatlikdamas procesinių veiksmų piktnaudžiauja teise ir iš esmės nusišalina nuo paties inicijuotos bylos nagrinėjimo bei nėra suinteresuotas jos baigtimi.Kaip minėta, įstatymas nustato, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pasyvų procesinį elgesį bei vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė, kad ieškovas neatvyko į paskirtą posėdį be svarbių priežasčių. Kadangi atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, bet prašė palikti ieškinį nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu yra.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad 2014-11-28 Teisėjų Tarybos nutarimu Nr. 13P-156 (7.1.2) yra patvirtintas Vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teismo proceso metu tvarkos aprašas, kuris nustato vaizdo konferencijų organizavimo bei vaizdo konferencijų įrangos naudojimo nagrinėjant baudžiamąsias, civilines, administracines ir administracinių teisės pažeidimų bylas sąlygas ir tvarką tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams ir tarptautinėms sutartims. Kitaip tariant, pastarasis teisės aktas nustato, kaip turi būti organizuojamos vaizdo konferencijos, tačiau nenustato pareigos teismui organizuoti vaizdo konferenciją kiekvienu atveju, kai yra gautas prašymas ją organizuoti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas galimybių organizuoti vaizdo konferenciją ieškovo prašymu, nepažeidė nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės normų.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.