Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2715-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
e1-2715-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30382-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2715-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30382-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. N. (G. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį – 75 parų arešto bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 20 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuosius įsakymus subendrintos ir paskirta 45 parų arešto bausmė (2020 m. balandžio 3 d. atliko bausmę);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. N. 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 2 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilės girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. N. t. y. vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, po to, ranka sudavė į kairią ranką, taip sukėlė R. N. fizinį skausmą.

G. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su savo mama R. N. ir dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 2 d. nuo ryto buvo namuose, o apie 18.00 val. nuėjo pas netoliese gyvenantį draugą, kur jis išgėrė apie 4–5 skardines alaus. Naktį, tikslaus laiko nepasakys, bet buvo tamsu, jis grįžo namo. Jo dukra kitame kambaryje jau miegojo, o mama nemiegojo, buvo pas save kambaryje. Jis užėjo pas ją į kambarį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, neprisimena. Jiems konfliktuojant, jis netyčia koja užkliuvo už kuprinės, iš kurios iškrito jo nuotraukos ir jis susinervinęs pradėjo jas plėšyti. Kaltinamojo manymu, tam įtakos turėjo alkoholis ir tuo metu vykstantis konfliktas su mama. Tuo metu kuprinė buvo užsikabinus jam už kojos, todėl spyrė ją į viršų ir ji kliudė lubose kabantį šviestuvą. Šviestuvas sudužo ir kiek pamena, viena šukė pataikė mamai į koją. Jam priėjus prie mamos, mama pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Pasak kaltinamojo, tuomet jis dar labiau susinervino ir kiek prisimena, trenkė mamai delnu į galvos sritį. Neprisimena, kur tiksliai pataikė. Po to jis galėjo mamai trenkti į ranką. Kas vyko toliau jis neprisimena, bet prisimena, kad kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie jį išsivežė. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, įvykio metu pasikarščiavo. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir nebus teismo sprendimo gyvens pas savo draugę R. N., adresu (duomenys neskelbtini). Sutinka pabaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 114–116).

Nukentėjusioji R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 2.00 val. į namus grįžo jos neblaivus sūnus G. N., kuris nuėjo į jos anūkės kambarį ir pradėjo triukšmauti. Ji savo sūnui G. N. pasakė, kad netriukšmautų ir leistų savo dukrai miegoti, nes rytoj jai reikia į mokyklą. Tada sūnus atėjo į jos kambarį, o ji tuo metu sėdėjo ant lovos, ir pradėjo triukšmauti, mėtyti, plėšyti nuotraukas. Nukentėjusios teigimu, sūnus buvo labai agresyvus, keikėsi, ji jo prašė nusiraminti, bet jis į jos prašymus nereagavo ir sudaužė ant lubų kabantį šviestuvą. Šviestuvas sudužo, stiklo šukė nukrito jai ant dešinės kojos ir įpjovė. Tada sūnus priėjęs prie jos, vieną kartą trenkė ranka jai į galvos sritį, po to sūnus stipriai trenkė jai į kairę ranką. Ji pajuto fizinį skausmą (iš kurios rankos sūnus jai sudavė smūgius pasakyti negali). Ji labai išsigando savo sūnaus G. N. ir iškvietė policiją, jis buvo labai agresyvus. Greitoji medicinos pagalba jai nereikalinga, į VTMT nesikreips (el. b. l. 57–60).

Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 2.45 val. dirbant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sūnus namuose triukšmauja, mėto ir laužo daiktus bei yra labai agresyvus. Atvykus nurodytu adresu, bute pasitiko vyras, kuris, kaip paaiškėjo, yra N. N.. Jis paaiškino, kad jo sūnus G. N. yra neblaivus, agresyvus, namuose mėto daiktus ir sudavė savo mamai R. N. per galvą. Tuomet jie kambaryje pamatė moterį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. N., kuri buvo išsigandusi, verkė, kambaryje buvo išmėtytos nuotraukos, sudaužytas šviestuvas. Tame pačiame kambaryje buvo moters sūnus G. N.. Moteris paaiškino, kad prieš ją jis smurtavo. Vyras buvo agresyvus, keikėsi, mosikavo rankomis. R. N. parodė, kad jos sūnus G. N. į šviestuvą metė kuprinę, šviestuvas sudužo ir viena šukė pataikė jai į koją. Ant moters dešinės kojos matėsi pjautinė žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Taip pat ji nurodė, kad jos sūnus G. N. yra agresyvus, ji jo bijo. Taip pat sūnus ranka sudavė jai į galvos sritį, po to į kairę ranką. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Paklausus, ar moteriai reikalinga medikų pagalba, ji atsisakė. Kadangi G. N. buvo agresyvus, jie jį kuo skubiau pristatė į areštinę, o kitas ekipažas liko bute pildyti procesinius dokumentus (el. b. l. 157–159).

Liudytojas N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 22.00 val. grįžo iš darbo ir nuėjo miegoti. Namuose tuo metu buvo žmona, anūkė ir sūnaus sugyventinė E. K.. Naktį, tikslaus laiko negali pasakyti, jis išgirdo, kaip kažkas nukrito, žmonos ir sūnaus riksmus. Iš karto suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Išgirdo kaip žmona jam šaukia iškviesti policiją. Jis tuo metu rengėsi savo kambaryje ir girdėjo, kaip kitame kambaryje žmona bandė įkalbėti sūnų nusiraminti ir išeiti iš namų. Kadangi sūnus neišėjo, jis paėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Tuomet išėjęs iš kambario į svetainę, pamatė išmėtytus daiktus, sudužusį šviestuvo gaubtą. Sūnus vis dar buvo agresyvus, plėšė nuotraukas ir jas mėtė ant grindų ir tuo pačiu konfliktavo su žmona. Iš karto pamatė ant žmonos kojos žaizdą, tačiau daugiau jokių smurto požymių nematė, galbūt dėl to, kad ji buvo apsirengusi. Kol jie laukė policijos, žmona ir sūnus konfliktavo, tačiau nematė, ar sūnus prieš žmoną naudojo fizinį smurtą. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis ir žmona su jais bendravo, po to pareigūnai sūnų išsivežė. Nori paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai sūnus naudoja fizinį smurtą prieš savo tėvus (el. b. l. 169–171).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare jos sugyventinis G. N. išėjo pas draugus. Po kurio laiko ji kartu su jų dukra nuėjo miegoti į kambarį. Naktį, apie 2.00 val. G. N. grįžęs namo, pabeldė į buto duris, ji jas atrakino ir grįžo atgal į lova. Kai G. N. užėjo į jos kambarį, ji iš karto suprato, kad sugyventinis yra neblaivus, kalbėjo nerišliai. Jis paklausė apie kažkokias nuotraukas, tačiau ji nekreipė į jį dėmesio. Tuomet G. N. išėjo pas savo mamą R. N. į kambarį. Jai gulint lovoje, ji išgirdo kaip kitame kambaryje G. N. konfliktuoja su savo mama. Mama jam sakė eiti atsigulti į lovą ir netriukšmauti, bet G. N. neklausė. Girdėjo kaip R. N. rėkia jos neliesti ir tuomet išgirdo garsą panašų į dužusio stiklo. Kadangi tai ne pirmas kartais, kai jie konfliktuoja, ji nekreipė į tai dėmesio. Žinojo, kad G. N. ji nenuramins, todėl viso konflikto metu buvo savo kambaryje su dukra. Jų konfliktas tęsėsi apie 40 minučių. Tuomet išgirdo kaip į buto duris beldžiasi pareigūnai. Į jos kambarį užėjusiai pareigūnei pasakė, kad konflikto nematė. Vėliau pareigūnai G. N. išsivežė. Tą naktį R. N. matė tik vieną kartą pro duris, kuomet ji kalbėjo su pareigūnais. Smurto požymių ant jos nematė (el. b. l. 177–179).

Alkotesterio Alcotest 0107 kvite užfiksuota, kad G. N. 2021 m. rugsėjo 3 d. 3.43 val. nustatytas 1,42 promilių neblaivumas (el. b. l. 53).

2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 2.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus sūnus G. N., kuris namuose pradėjo triukšmauti, o jai paprašius, kad netriukšmautų, sūnus kambaryje sudaužė šviestuvą. Kai šviestuvas dužo, stiklo šukė įpjovė jai į dešinę koją. Tada sūnus pradėjo mėtyti nuotraukas, smurtavo prieš ją, sukėlė fizinį skausmą trenkdamas ranka vieną kartą per galvą, taip pat trenkė į galvą (el. b. l. 57–60).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. N. 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 2 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilės girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. N. t. y. vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, po to, ranka sudavė į kairią ranką, taip sukėlė R. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad, grįžęs namo naktį, užėjo pas motiną į kambarį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jiems konfliktuojant, jis netyčia koja užkliuvo už kuprinės, iš kurios iškrito jo nuotraukos ir jis susinervinęs pradėjo plėšyti jas. Tuo metu kuprinė buvo užsikabinusi jam už kojos, todėl ją spyrė į viršų ir ji kliudė lubose kabantį šviestuvą. Šviestuvas sudužo ir viena šukė pataikė motinai į koją. Jam priėjus prie motinos, ši pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Pasak kaltinamojo, tuomet jis dar labiau susinervino ir trenkė motinai delnu į galvos sritį. Po to, jis galėjo motinai trenkti į ranką (el. b. l. 114–116). Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina ir nukentėjusiosios R. N., į iškvietimą atvykusio liudytojo (policijos pareigūno) E. Ž. parodymai, iš dalies liudytojų N. N. ir E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie nors ir paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau nurodė girdėję vykstantį konfliktą tarp R. N. ir G. N.. Aplinkybę, kad nukentėjusioji R. N. išties patyrė fizinį skausmą, patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės (el. b. l. 57–60).

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. N. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą motinai R. N.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi G. N. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad G. N. yra R. N. sūnus, kuris gyvena kartu. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. N. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. N. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, kad vien naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, o teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pakanka pripažinti, kad asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). G. N. atsakomybę sunkina taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis alkotesterio kvitas ir paties kaltinamojo parodymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi mažametį vaiką, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemoka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (el. b. l. 140–148), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 149–152). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismo vertinimu, G. N. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis linkęs smurtauti. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. N. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Švelnesnė bausmės rūšis kaltinamajam nebus efektyvi, kadangi matyti, kad jo elgesys kartojasi. G. N. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti, įvertinus tai, kad G. N. elgesys kartojasi, ankstesnės bausmės įtakos nepadarė, jam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 60 parų areštas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

G. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

G. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 133–135). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

G. N. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 3.15 val. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 14.35 val. (viena diena) (el. b. l. 47–48, 51–52). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. (G. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. N. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. N. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 3.15 val. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 14.35 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

G. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

G. N. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) G. N. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

G. N. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis