Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1047-520/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-01-04
Bylos Nr.: 2A-1047-520/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas: V. O., V. Č.
Atsakovas: V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai

Civilinė byla Nr. 2A-1047-520/2009

Procesinių sprendimų kategorijos: 30.10; 30.12.2; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovui V. O.,atsakovo atstovams advokatams Ugniui Pėdnyčiai, Sauliui Pėdnyčiai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir V. O. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo pagal ieškovų V. Č. ir V. O. ieškinį atsakovams V. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja VĮ „Registrų centras“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. Č. ir V. O. 2007-11-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti šiltnamio, esančio atsakovo V. B. sklype, ir atraminės sienelės, esančios tarp ieškovo V. O. ir atsakovo V. B. sklypų, bei atraminės sienelės, esančios tarp ieškovo V. Č. ir atsakovo V. B. sklypų, statybą neteisėta, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu ir panaikinti jo dalį dėl šiltnamio ir atraminės sienelės pripažinimo tinkamais naudoti, pripažinti minėtų statinių teisinę registraciją negaliojančia, įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiltnamį ir atraminę sienelę. Nurodė, kad 2006 m. atsakovas V. B., kurio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su jų žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ant jų žemės sklypų bendros ribos neteisėtai, pažeisdamas imperatyviąsias teisės normas, įtvirtintas Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede, pastatė inžinerinį statinį – atraminę sienelę bei stacionarų šiltnamį. Pagal minėto teisės akto reikalavimus šiltnamis gali būti statomas ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statytojo sklypo šiaurinėje pusėje, o tam, kad šiltnamį būtų galima pastatyti mažesniu nei nurodytu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą; atraminė sienelė, kurios aukštis negali viršyti 1,5 m, turi būti statoma ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statytojo sklypo šiaurinėje pusėje, o jei sienelė statoma ant sklypų ribos – būtina turėti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Tačiau atsakovas tokių jų (ieškovų) rašytinių sutikimų neturi, atraminės sienelės aukštis yra 1,7 m. Be to, atsakovo namas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, todėl pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus atsakovas atraminei sienelei statyti privalėjo gauti supaprastintą statinio projektą, tačiau tokio projekto atsakovas neturi. Kadangi atsakovas pastatė ginčo statinius pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Dėl statinio statybos atstumo nesilaikymo, jiems priklausančių apie 3 m pločio sklypų dalis, besiribojanti su atramine sienele, iki gegužės mėn. vidurio būna įšalusi, dėl ko neįmanoma sodinti augalų, o vasarą visą laiką būna šešėlis, kenkiantis augalams. Atsižvelgiant į tai, jog į atraminę sienelę remiasi suvežtas atsakovo sklype gruntas, išlyginant sklypo nuolydį, siekusį 2,5 m., yra realus pavojus, kad atraminė sienelė gali sugriūti.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų V. O. ir V. Č. po 3182,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B., po 39,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovo V. B. žemės sklype pastatyta atraminė sienelė yra arčiau ieškovų žemės sklypų ir atsakovo žemės sklypo bendros ribos, o šiltnamis – arčiau ieškovo V. O. žemės sklypo ribos nei numato teisės aktai, atsakovas neturi rašytinio ieškovų, gretimų žemės sklypų savininkų, sutikimo ginčo statiniams statyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo žemės sklype esančių šiltnamio ir atraminės sienelės statybos nesuderinimas su ieškovais (negautas jų sutikimas) gali patvirtinti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymą, bet savaime nepatvirtina statinio statybos pažeidimo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovai turėjo pareigą įrodyti, jog yra konkreti grėsmė ar kitos galimos neigiamos pasekmės jų žemės sklypams ar juose esantiems statiniams. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovų žemės sklypuose prie jų ribos su atsakovo V. B. žemės sklypu auga įvairūs augalai, todėl kritiškai vertino ieškovų paaiškinimus, kad atsakovo V. B. žemės sklypo šiaurinėje pusėje esančių šiltnamio ir atraminės sienelės jų žemės sklypams daromas neigiamas poveikis, t. y. dėl atsakovo pastatytos sienelės yra daromas neigiamas poveikis ieškovų augalams. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo V. Č. žemės sklype yra atraminė sienelė, lygiagreti atsakovo V. B. žemės sklype esančiai atraminei sienelei ir panašaus aukščio, ieškovo V. Č. žemės sklypo ribas atitverianti tvora yra su pamatu, kurios viršutinės konstrukcijos yra pritvirtintos prie minėtos atraminės sienelės ir yra tokio pat aukščio kaip ir ginčo atraminė sienelė. Įvertinęs šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad atraminės sienelės tarp bylos šalių žemės sklypų yra būtinos, todėl nugriovus ginčo atraminę sienelę iškiltų šlaito, esančio tarp atsakovo ir ieškovų žemės sklypų ribų, stabilumo klausimas, dėl to kiltų naujas ginčas tarp ieškovų ir atsakovo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad atsakovo žemės sklype esančių nesudėtingų statinių – šiltnamio ir atraminės sienelės – dislokacija, nors ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, yra formalus pažeidimas, nedarantis jokio neigiamo neleistino poveikio ieškovų žemės sklypams ar juose esantiems statiniams. Kadangi atsakovui V. B. buvo išduotas statybos leidimas statyti šiltnamį, o ieškovai neginčijo galiojančių dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, t. y. statinių išdėstymo schemos, statinių projekto ir Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų, teismas, vadovaudamasis CK 4.103 str., konstatavo, kad leidimas statybai nėra nuginčytas, todėl ieškovai neįrodė, kad dėl šiltnamio ir atraminės sienelės statybos jų teisės yra pažeistos. Teismas nustatė, kad ginčo atraminė sienelė pastatyta 1997 m., tačiau atsižvelgdamas į tai, jog galimas ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Ieškovai V. Č. ir V. O. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, taikė įrodinėjimo taisykles, suformuotą teismų praktiką, ydingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl netinkamai įvertino atsakovų elgesį, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas, nurodydamas CK 4.103 str. taikymo teisinius pagrindus, statinio savavališkos statybos apibrėžimą nurodė ir taikė pagal negaliojančią įstatymo normos redakciją, t. y. Statybos įstatymo 2 str. 71 p., redakciją galiojusią iki 2006-10-31. Dėl to teismas neteisingai sprendė dėl CK 4.103 str. taikymo su jame numatytomis sankcijomis ir sprendimą grindė neteisėtais ir nepagrįstais argumentais. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 str., konstatavo, kad statybos teisėtumo valstybinė priežiūra yra tik viešojo administravimo institucijų prerogatyva, tačiau neįvertino to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau ir VAVA) teikė teismui įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančias įvairių raštų nepatvirtintas kopijas, klaidino teismą, sąmoningai klaidingai juos įvardydama, gynė ne viešąjį interesą, o atsakovą V. B.. Tačiau teismas šiuos atsakovo VAVA pateiktus dokumentus ir argumentus vertino kaip įrodančius atsakovo V. B. atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Todėl teismas ex officio turėjo ginti viešąjį interesą. Teismas netinkamai teisiškai vertino padarytą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, to pažeidimo turinį, t. y. teismas neteisėtai kvalifikavo atsakovo V. B. padarytus Nesudėtingų statinių reglamento pažeidimus, kaip „formalius“, nors Statybos įstatymas tokius pažeidimus vienareikšmiai įvardija kaip savavališką statybą. Taip pat teismas teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą šiuo atveju suprato ir gynė tik kaip realią turtinę žalą dėl neteisėtos statybos, tačiau pagal CK 1.136 str. žalos padarymas yra tik kaip vienas iš pagrindų atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Teismas pripažino, kad šiltnamis ir atraminė sienelė pastatytos netinkamoje vietoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau padarė prieštaringą ir neteisėtą išvadą, jog ieškinys neįrodytas, nes jie neįrodė pažeistų savo teisių, nors tokios kategorijos bylose turi būti įrodytas tik norminių statybos reikalavimų pažeidimas. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi žodinius atsakovų paaiškinimus pripažino tinkamai įrodytomis aplinkybėmis, t. y. teismas vien tik iš atsakovo V. B. paaiškinimų padarė vienareikšmę išvadą apie gresiančius gamtinius kataklizmus, kurie pažeistų jų teises. Priešingai, atsakovo atraminė sienelė yra pastatyta ant sklypų ribos, ieškovų ir atsakovo sklypų aukščio skirtumas ties riba yra virš 2 metrų, todėl dabar yra realus pavojus nuošliaužai, atraminei sienelei neatlaikius žemės spaudimo. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovo namas pastatytas 1992 m., kai nebuvo jokių atraminių sienelių. Be to, teismas, vadovaudamasis vien atsakovo žodiniais pareiškimais, nesant jokių procesinius reikalavimus atitinkančių įrodymų, pripažino 2007-01-22 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pagrįstumą ir teisėtumą vien tuo pagrindu, kad atsakovas, atsakingas už šio akto teisėtumą, nenustatė savavališkos ar neteisėtos statybos atsakovo V. B. namų valdoje. Pagrindinis statybos projekto dokumentas, be statinio brėžinių, yra aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi techniniai statinio parametrai, naudojamos medžiagos ir kt. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų argumentais, kad statinių išdėstymo plane yra nurodyti ir būsimi statiniai, nes statinių išdėstymo planas yra kadastrinis dokumentas, ruošiamas kadastro specialistų, kuriame fiksuojami faktiškai esantys žemės sklype statiniai jų faktinėje buvimo vietoje (Aplinkos ministro 1999-08-25 d. įsakymas Nr. 264 „Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“). Be to, 1991 m. žemės sklypo plano kopijoje ir 2006 m. patvirtintame techniniame projekte, atraminė sienelė pažymėta ne statinių eksplikacijoje kartu su visais esamais ar numatomais statyti statiniais, o atskiru pažymėjimu brėžinyje, kas nepadaryta nei dėl vieno kito statinio. Taip pat skiriasi ir įrašo šriftas nuo kitų brėžinyje darytų įrašų, o sugretinus VĮ „Registrų centras“ statinių išdėstymo planą ir techninio projekto sklypo planą, akivaizdžiai matyti, jog šiltnamis pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Teismas neteisėtai atsakovui V. B. priteisė visas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas, t. y. maksimalius dydžius už tris atsiliepimus į ieškinį, nors buvo tikslinamas tik ieškinio reikalavimas, už įrodymų, kurie nebuvo reikšmingi bylai, parengimą ir pateikimą nepagrįstai priteisė 413 Lt, 590 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovai gali ginti teisme tik savo pažeistas arba ginčijamas teises, tačiau pažeidimą arba grėsmę ieškovai turi įrodyti, kad ieškovai nėra subjektai, įgalioti ginti viešąjį interesą. Teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius, todėl teisingai nustatė, kad šios bylos dalykas – galimai pažeistų savininko teisių gynimas (CK 4.99 str.). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo statiniai pažeidžia ieškovų, kaip gretimo statinio savininkų, teises ir teisėtus interesus, o ginčo statiniai nėra neteisėta (savavališka) statyba. Teismas teisingai vadovavosi šiltnamio statybos leidimo išdavimo dieną, t. y. 2006-10-19, bei atraminės sienelės statybos leidimo ir statybos metu, t. y. 1991 m. ir 1997 m., galiojusiais teisės aktais, todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas turėjo vadovautis „šiandien“ galiojančiais teisės aktais. Ginčo statinių statybos teisėtumas ir tinkamumas naudoti yra patikrintas kompetentingų institucijų, vykdančių valstybinę statybos priežiūrą, todėl nepagrįsti yra argumentai dėl ginčo statinių nesaugumo. Kadangi apeliantai neginčijo šiltnamio projekto, jo pagrindu išduoto statybos leidimo, todėl spręstina, kad ieškovai pripažino šių dokumentų teisėtumą, todėl nėra pagrindo pripažinti šiltnamio statybą savavališka. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo atraminė sienelė yra pastatyta be projekto, pažeidžiant statybos norminius reikalavimus, nes projekto dalyje – sklypo plane – ginčo atraminė sienelė yra pažymėta. Taip pat duomenys apie sklype esančias atramines sieneles yra pažymėti ir Gyvenamojo namo projekto pakeitimo aiškinamajame rašte, statybos metai (1997 m.) bei aukštis (1,7 m) - kadastrinių matavimų byloje. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą ginčo statinių statybą laikyti neteisėta. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, prieštaraudamas teisėtų lūkesčių principui, netenkino jo prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl ginčo sienelės statybos pripažinimo neteisėta ir sienelės nugriovimo. Teismo jam iš ieškovų priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, nes būtent ieškovai teikė patikslintus ieškinius, dėl ieškovų veiksmų pasirengti nagrinėti bylą buvo surengti 5 parengiamieji posėdžiai, byla iš esmės išnagrinėta per 3 dienas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir UAB „Tiretas“ parengtu žemės sklypo ribų planu buvo paneigti nepagrįsti ieškovų teiginiai apie patiriamą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartyje išdėstytus išaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėtos statybos civilinių pasekmių šalinimą, netenkino ieškovų V. Č. ir V. O. ieškinio reikalavimų (CPK 176-185, 263, 265 str., 362 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovams V. O. ir V. Č. nuosavybės teise priklausantys namų valdos žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B. namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi. Minėti žemės sklypai yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke (T. 1, b. l. 5-7). Ieškovai V. O. ir V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtos statybos pasekmių šalinimo dėl to, kad atsakovas V. B. ant visų žemės sklypų ribos pastatė inžinerinį statinį – betoninę atraminę sienelę bei stacionarų stiklo ir metalo šiltnamį. Ieškovai nurodė, kad atsakovas V. B., pažeisdamas imperatyviąsias teisės normas, įtvirtintas aplinkos ministro 2002-04-26 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede, neturėdamas ieškovų rašytinio sutikimo, 2006 m. mažesniu nei 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos pastatė šiltnamį, o ant sklypų ribos – 2 m, vietoj leistino 1,5 m, aukščio sienelę.

Atsakovas V. B., teikdamas atsikirtimus į ieškovų ieškinį ir ieškinio patikslinimus, nurodė, kad atraminė sienelė yra pastatyta 1997 m. ir ji yra 1,7 m aukščio, todėl statant atraminę sienelę nebuvo pažeisti aplinkos ministro 2002-04-26 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodyti reikalavimai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose dėl atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančios atraminės sienelės statybos metų duomenys yra skirtingi, t. y. viename išraše nurodyta, kad ginčo sienelė pastatyta 2006 m., kitame, kad 1997 m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-08-21 išraše nurodyta, kad atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausantys kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (atraminė sienelė) buvo baigti statyti 2006 m., kadastro duomenys nustatyti 2006-11-20 (T. 2, b. l. 7-9). VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo nekilnojamieji daiktai – šiltnamis 3I1g ir atraminė sienelė, esantys (duomenys neskelbtini), bei atsakovo V. B. nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2007-02-07 2007-01-22 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.73-09 pagrindu (T. 1, b. l. 85). VĮ „Registrų centras“ pateikė dokumentus iš Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylos, kuriuose nurodyta, kad atraminė sienelė pastatyta 1997 m., jos ilgis yra 36,5 m, aukštis 1,7 m (T. 1, b. l. 88). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Nekilnojamojo turto, žemės sklypo su statiniais, kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.29261/38725 nustatyta, kad atraminės sienelės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos pradžia ir pabaiga yra 1997 m., sienelės ilgis - 36,5 m, aukštis - 1,7 m. Šie duomenys buvo taisyti VĮ „Registrų centras“ gavus 2008-03-03 atsakovo V. B. atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymą dėl klaidos ištaisymo. Taigi, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto, žemės sklypo su statiniais, kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.29261/38725, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys, kad atraminės sienelės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos pradžia ir pabaiga yra 1997 m., sienelės ilgis - 36,5 m, aukštis - 1,7 m.

Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nurodyti duomenys, kaip viešojo registro duomenys, yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nuginčyti viešojo registro duomenys dėl ginčo atraminės sienelės statybos metų, sienelės aukščio. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad atraminė sienelė tarp atsakovo ir jų sklypo buvo pastatyta 2006 m., šios atraminės sienelės 1997 m. ir iki 2006 m. nebuvo. Liudytojas L. Š. parodė, kad jis namą pardavė 1999 m. ir tuo metu sienelės nebuvo (T. 1, b. l. 161). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. O. teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo sienelė buvo statoma per kelis kartus, ne 1997 m., bet vėliau, po 2002 m. (T. 2, b. l. 19). Ieškovai pateikė antstolio G. Mickaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, surašytą 2008-03-03, kuriame nurodyta, kad išmatavus betoninę atraminę sienelę, nustatyta, jog jos aukštis 2 m ir 30 cm, sienelės aukštis toje vietoje, kur ji ribojasi su ieškovų sklypais, yra 2 m ir 20 cm. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, kaip buvo matuojama atraminė sienelė ir kokiu pagrindu nustatytas jos aukštis. Kadastro darbuotoja 2006-11-27 užfiksavo, kad atraminės sienelės aukštis 1 m ir 70 cm. Ginčo atraminei sienelei statyti statybos leidimas 1997 m. nebuvo reikalingas. Pagal statybos ir urbanistikos ministro 1997-02-10 įsakymu Nr. 20 patvirtinto STR 1.07.01:1997 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos (galiojo nuo 1997-03-01 iki 1997-06-27) A priedo Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti atlikti nereikia leidimo, sąrašo 4.10 p. leidimo statybai nereikėjo atraminei sienelei iki 1,8 m aukščio (nuo pado iki viršaus, tarp jų ne daugiau kaip 0,6 m virš žemės paviršiaus), kuri nesiriboja su viešojo eismo kelių juostomis. Iš pateiktos Nekilnojamojo turto, žemės sklypo su statiniais, kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.29261/38725 matyti, kad atraminės sienelės, esančios (duomenys neskelbtini), aukštis yra 1,7 m, sienelė pastatyta 1997 m., todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., darytina išvada, kad atraminės sienelės aukštis neviršijo 1997 m. leistino atraminės sienelės, kuriai nereikalingas statybos leidimas, aukščio, netaikytinas aplinkos ministro 2002-04-26 įsakymu Nr.184 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-08-21 išraše nurodyta, kad atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausantis pastatas – šiltnamis buvo baigtas statyti 2006 m., kadastro duomenys nustatyti 2006-11-27. Šio statinio statybos teisėtumas vertintinas pagal šiltnamio statybos metu galiojusius norminius statybos teisės aktus, t. y. atitinkamas Statybos įstatymo, aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (laikini) statiniai“ nuostatas. Pagal šio techninio reglamento nesudėtingų statinių sąrašo 1.4 p. šiltnamis su nuimamais (žiemą) stiklais, ne aukštesnis kaip 3 m su stulpiniais (medžio ar betoniniais) pamatais ir kurio užimamas žemės plotas [4.16] ne didesnis kaip 20 kv. m, yra nesudėtingas statinys.

Byloje pateikti įrodymai, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2006-10-19 išdavė atsakovui V. B. statybos leidimą Nr.AS1-365, galiojantį iki 2007-12-31, netekęs galios leidimas vykdyti statybos darbus Nr.133, 1991-05-13, kuriuo leido gyvenamojo namo projekto pakeitimą, šiltnamio projekto pakeitimą į žiemos sodą, pergolų, šiltnamio statybą (T. 1, b. l. 26). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiltnamio bendras plotas yra 30 kv. m, aukštis 2,5 m., statybinis tūris – 70 m³ (T. 1, b. l. 32). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisija 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.73-09 pripažino gyvenamąjį namą 1A2p, rūsį R, priestatą 1a1b, tinkamais naudoti. Šiame akte nurodyti pagalbiniai statiniai: šiltnamis 3I1g, užstatytas plotas 19 kv. m, atraminė sienelė, kurios plotas, – 62,05 kv. m (T. 1, b. l. 90).

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų V. O. ir V. Č. argumentu, kad atsakovo V. B. žemės sklype pastatyta atraminė sienelė yra arčiau ieškovų žemės sklypų ir atsakovo žemės sklypo bendros ribos, o šiltnamis – arčiau ieškovo V. O. žemės sklypo ribos, nei numato teisės aktai, tačiau ieškinio reikalavimų netenkino, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo pastatytas šiltnamis ir atraminė sienelė daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovų žemės sklypams ar jų (ieškovų) žemės sklypuose esantys pastatai neteks stabilumo. Ieškovai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog atsakovas pažeidė statybos norminių dokumentų imperatyviuosius reikalavimus, privalėjo ginti jų teises, nes jų teisės yra pažeidžiamos tuo, kad be jų sutikimo atsakovas pastatė atraminę sienelę arčiau nei 2 m nuo kaimyninių sklypų ribos ir šiltnamį arčiau nei 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atraminė sienelė yra pastatyta praktiškai ant sklypų ribos, yra realus pavojus nuošliaužai, įvykus savaiminiam sienelės sugriuvimui neatlaikius žemės spaudimo, nes atraminės sienelės aukštis nuo žemės paviršiaus yra vietomis net 2,3 m ir neturint projekto, nežinant konstrukcijos, neįmanoma spręsti apie jos techninius parametrus dėl atsparumo. Ieškinyje ieškovai buvo nurodę, kad atsižvelgiant į tai, jog į atraminę sienelę remiasi suvežtas atsakovo sklype gruntas, išlyginant sklypo nuolydį, siekusį 2,5 m, yra realus pavojus, kad sienelė sugrius, nes nežinomi atraminės sienelės techniniai parametrai, atsparumas, naudotos medžiagos ir pan. Taip pat ieškinyje buvo nurodyta, kad dėl atraminės sienelės statybos atstumo nesilaikymo jų sklypų dalis (apie 3 m pločio), besiribojanti su atramine sienele, iki gegužės mėn. vidurio būna įšalusi, dėl to neįmanoma sodinti augalų, o vasarą visą laiką būna šešėlis, kenkiantis augalams. Kitų aplinkybių ieškovai nenurodė. Taip pat ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad šiltnamio ir atraminės sienelės pastatymas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovų žemės sklypams, jog ieškovų žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Ieškinyje ieškovai buvo nurodę, kad jie neprivalo motyvuoti savo ieškinio reikalavimų, tačiau jų motyvai yra akivaizdūs ir pakankami, jog teismas taikytų įstatymo numatytas sankcijas (T. 1, b. l. 107-109). Su ieškovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti jų ieškinio reikalavimus vien dėl to, kad minėti statiniai pastatyti nesilaikant ieškovų nurodyto atstumo, nepripažintini pagrįstais. Ieškovai įrodymų apie tai, kad minėti statiniai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, nepateikė. Atsakovas V. B. pateikė įrodymus (antstolio R. Vižainiškio 2008-05-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kad nuo atraminės sienelės 3 m atstumu kaimyniniuose sklypuose auga įvairūs augalai: gyvatvorė, vaismedžiai, vaiskrūmiai, tujos, taip pat yra daržas, kuriame dirvožemis paruoštas sodinimui, dalis daržo neužsodinta. Taip pat protokole nurodyta, kad šiltnamis yra padarytas iš metalinių konstrukcijų bei permatomo stiklo, šiltnamis yra siauruoju galu atsuktas į šiaurinę žemės sklypo dalį, besiribojančia su kaimyniniu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (sklypas priklauso ieškovui V. O.). Metalinė tvora, esanti už atraminės sienelės, atribojanti žemės sklypą šiaurinėje dalyje nuo žemės sklypų, kurie priklauso ieškovams, savo konstrukcija yra įmūryta į atraminę sienelę.

CK 4.103 str. 1 d. (2006-10-17 įstatymo Nr. X-858 redakcija) nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išiaškino, kad pagal CK 4.103 str. 2 d. teisę kreiptis į teismą turi asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami dėl šio straipsnio 1 dalyje įvardytų pažeidimų. Pagal CK 4.103 str. nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 str.). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Nėra įstatymų įtvirtintos teisinės prezumpcijos, pagal kurią nurodytų nesudėtingų statinių statybos reikalavimų nesilaikymas kartu reiškia kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių pažeidimą. Dėl to ieškovai, teigdami, kad atsakovas, nesilaikęs įvardytų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė jų teises ir interesus, turėjo įrodyti jų teisių pažeidimą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje išaiškino, kad CK 4.103 str. nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo.

Ieškovas V. O. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad šioje byloje reikia vadovautis ne šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartyje pateiktais išaiškinimais, o vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, paskelbtos Teismų praktikoje Nr. 30, išaiškinimais. Šie ieškovo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pagal CPK 362 str. 2 d. kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis yra priimta dėl visiškai kitokio pobūdžio ginčo, t. y. nutartis yra priimta byloje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp asmens, kuris siekė, kad būtų pripažinta jo teisė pašalinti ginčo statinių savavališkos statybos padarinius, kai apskrities viršininko administracija, vykdanti statybos valstybinę priežiūrą, buvo surašiusi aktą ir įsakymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir apskrities viršininko administracijos. Nagrinėjamoje byloje VAVA nėra nustačiusi ir surašiusi akto, kad atsakovas V. B. yra savavališkai, pažeisdamas statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatęs atraminę sienelę ir šiltnamį, o 2008-10-21 nutartyje buvo išaiškinta, kaip vykdomi administraciniai sprendimai dėl savavališkų statybų po to, kai buvo priimtas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str. (2006-10-17 įstatymas Nr. X-858). Nagrinėjamoje byloje atsakovas VAVA nurodė, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas savavališkos statybos faktų nenustatė (T. 1, b. l. 131-133). Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis minėta kasacinio teismo nutartimi (CPK 4 str.).

Įvertinus tai, kad ieškovai neteikė byloje įrodymų apie tai, jog atsakovo pastatyti statiniai: atraminė sienelė ir šiltnamis pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovų žemės sklypams, ieškovų žemės sklypuose esantys pastatai neteks stabilumo, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jų (ieškovų) teisės ir interesai yra pažeidžiami. Atsakovas V. B. pateikė įrodymus, paneigiančius ieškovų nurodytas aplinkybes apie tai, kad jų sklypų dalis (apie 3 m pločio), besiribojanti su atramine sienele iki gegužės mėn. vidurio būna įšalusi, dėl to neįmanoma sodinti augalų, o vasarą visą laiką būna šešėlis, kenkiantis augalams. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsižvelgiant į tai, jog į atraminę sienelę remiasi suvežtas atsakovo sklype gruntas, išlyginant sklypo nuolydį, siekusį 2,5 m, yra realus pavojus, jog sienelė sugrius, yra prielaida, nepagrįsta įrodymais, o sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Dėl to ieškovų ieškinio reikalavimai: pripažinti šiltnamio, esančio atsakovo V. B. sklype, ir atraminės sienelės, esančios tarp ieškovo V. O. ir atsakovo V. B. sklypų, bei atraminės sienelės, esančios tarp ieškovo V. Č. ir atsakovo V. B. sklypų, statybą neteisėta, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu ir panaikinti jo dalį dėl šiltnamio ir atraminės sienelės pripažinimo tinkamais naudoti, pripažinti minėtų statinių teisinę registraciją negaliojančia, įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiltnamį ir atraminę sienelę, netenkintini.

Ieškovai V. O. ir V. Č. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Prašymą grindė tuo, kad Konstituciniame Teisme yra priimti trys pareiškimai dėl CK 4.103 str. nuostatų atitikimo Konstitucijai ištyrimo. Iš šių nurodytų aplinkybių sektų išvada, kad ieškovai mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą CPK 3 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais ir bylą sustabdyti CPK 163 str. 7 p. pagrindu, nes pagal bylos duomenis nėra nagrinėjama jokia kita civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka byla, kuri būtų taip susijusi su nagrinėjama byla pagal ieškovų ieškinį, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai nagrinėjamai bylai. CPK 3 str. 3 d. yra įtvirtina teismo pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams; taigi bylą nagrinėjantis teismas dėl būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes; faktas, kad kiti teismai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, neįpareigoja teismo daryti tą patį ir nepaneigia įstatymo nustatyto pagrindo kreiptis į šį teismą – kilus pagrįstų abejonių dėl konkrečioje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai. Šioje byloje įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl CK 4.103 str. (2006-10-17 įstatymo Nr. X-858 redakcija) taikymo, aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos byloje, darytina išvada, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir bylą sustabdyti. Dėl to atmestinas ieškovų prašymas dėl bylos sustabdymo.

Ieškovai V. O. ir V. Č. apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jų atsakovui V. B. priteista po 3182,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui V. B. 6364,80 Lt už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Pagal bylos duomenis atsakovui šioje byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja M. Naikelytė ir advokatas U. Pėdnyčia. Iš pateiktų mokėjimą už suteiktas teisines paslaugas įrodančių dokumentų matyti, kad atsakovas advokato padėjėjai M. Naikelytei 2008-03-31 sumokėjo 1812,50 Lt, 2008-02-19 – 1500 Lt, 2008-07-09 – 2000 Lt, 2008-07-10 – 1250 Lt – iš viso sumokėjo 6562,50 Lt (T. 1, b. l. 92, 93, 156, 157). Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovo atstovė advokato padėjėja pirmosios instancijos teisme atliko šiuos procesinius veiksmus: surašė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintus ieškinius (T. 1, b. l. 22-25, 73-77, 123-128), tvirtino dokumentų nuorašus, atstovavo atsakovui V. B. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose 2008-02-20 (1 val. 45 min.), 2008-03-18 (45 min.), 2008-04-15 (1 val. 45 min.), 2008-05-27 (45 min.), teismo posėdžiuose – 2008-07-14 (1 val. 15 min.), 2008-09-18 (T. 1, b. l. 54-57, 68, 95-97, 120-121, 160-161). 2008-09-18 teismo posėdžio protokole nėra nurodyta, kada baigėsi šis teismo posėdis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad posėdžio protokolas yra 19 spausdintų lapų, darytina išvada, jog posėdis 2008-09-18 netruko trumpiau nei 30 min. (T. 2, b. l. 8-26). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių 8.2 p. už atsiliepimą į ieškinį surašymą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 2400 Lt (3*800), pagal 8.18 p. už vieną atstovavimo teisme valandą – 120 Lt (0,15*800). Taip pat už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose Rekomendacijose (10 p.). Už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu procese, parengimą priteistinas maksimalus 96 Lt užmokestis (8.16 p.) Pagal Rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti trys atsiliepimai į ieškinį, atsakovui teismo posėdžiuose atstovavo atstovė advokato padėjėja 7 val., atsakovo atstovė 2008-02-20 parengė prašymą šaukti liudytojus, maksimali priteistina suma atsakovui iš ieškovų už atsiliepimų surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose yra 6508,80 Lt ((3*2400+120*7+96)*0,8). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 98 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti už konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo sudėtinga dėl įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad atsakovo atstovė advokato padėjėja ne tik surašė atsiliepimus į ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose, bet akivaizdu, kad teikė ir konsultacijas atsakovui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteista 6364,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (už advokato padėjėjos pagalbą) suma atsakovui yra protinga, reali ir pagrįsta.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas ieškovų apeliacinis skundas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovas V. B. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (pirmą kartą) advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 5088,75 Lt (T. 2, b. l. 62 A). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių 8.2 p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 1200 Lt (1,5*800). Atsakovo atstovas advokatas 2009-02-03 teismo posėdyje nedalyvavo. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą antrą kartą atsakovas V. B. advokato S. Pėdnyčios kontorai sumokėjo 3000 Lt (T. 2, b. l. 153, 155). Kaip matyti iš bylos medžiagos, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovo atstovai advokatai dalyvavo 2009-11-26 teismo posėdyje, trukusiame 25 min. (T. 2, b. l. 158-159), 2009-12-21 teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 30 min. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių 8.18 p. už vieną atstovavimo teisme valandą advokatui priteistinas maksimalus 120 Lt (0,15*800) dydžio užmokestis. Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas vienoje byloje yra sumuojamas. Dėl to atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovai advokatai apeliacinės instancijos teisme dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko 2 val., atsakovui iš ieškovų priteistina maksimali 240 Lt suma už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Iš viso atsakovui iš ieškovų priteistina 1440 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Už kasacinį skundą atsakovas V. B. sumokėjo 1026 Lt žyminį mokestį (T. 2, b. l. 81), tačiau įvertinus ieškovų byloje suformuluotus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovai buvo pareiškę 3 neturtinio pobūdžio reikalavimus ir dėl to turėjo sumokėti 384 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str.). Dėl to atsakovui iš ieškovų priteistina po 192 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, 642 Lt grąžintina atsakovui V. B. (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą civilinėje byloje Nr.2A-1047-520/2009 apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovų priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovų V. Č. ir V. O. prašymą sustabdyti bylą.

Priteisti iš ieškovų V. Č. ir V. O. atsakovui V. B. po 720 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, po 192 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, į valstybės biudžetą po 7,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti atsakovui V. B. 642 Lt, sumokėtus už kasacinį skundą 2009 m. kovo 30 d. AB Swedbank. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėPetras Jaržemskis