- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- I-2013-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybai prie aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Iraida Žogaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovams Broniui Radeckui ir advokatei Iraidai Žogaitei, atsakovo atstovei Ingai Semeškaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Minijos nafta" padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - Komisija) 2006 m. lapkričio 24 d sprendimą Nr. 2006/05-4R-292 ir pareiškėjo skundą tenkinti - panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Tarnyba) 2006 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1.7-1450 ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti žvalgybinį gręžinį Agluonėnai-3 bei suteikti numatomam išgręžti (įrengti) gręžiniui išankstinį gręžinio numerį, kartu suteikiant registruojamam žemės gelmių tyrimo objektui identifikavimo numerį.
Skunde paaiškino, kad ginčijamas Tarnybos raštas buvo priimtas 2006 m. spalio 10 d., o skundas Komisijai buvo paduotas 2006 m. lapkričio 9 d., t. y. laiku ir nepraleidus nustatytų terminų. UAB „Minijos nafta" manymu, skundo padavimo eigos pradžia negali būti siejama si ankstesniais atsakymais pareiškėjui, kadangi pastarasis jų neskundžia; skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas raštas. 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymas jokiu būdu negali būti laikomas analogišku 2006 m. kovo 31 d. prašymui ir negali būti laikytinas pakartotiniu kreipimusi tuo pačiu klausimu.
Bendrovės nuomone, Tarnyba neteisingai vertina naftos kaupavietės tūrį ir joje esančius naftos išteklius, nepaisant to, kad pateiktame registracijai gręžinio Agluonėnai-3 projekte buvo nurodyta, kad žvalgybinis gręžinys Agluonėnai-2 iš esmės pakeitė suvokimą apie teikinio struktūros dydį, jo formą, vandens naftos kontakto lygį (1988 m). Naujai įvertino visus gautus duomenis apie telkinį bei atliko preliminarų išteklių įvertinimą. Visi gauti ir naujai įvertinti duomenys prieštaravo duomenims, gautiems pragręžus gręžinį Agluonėnai-1. Tai buvo pagrindas, kuriuo rėmėsi nutardamas, kad būtina išgręžti dar vieną žvalgybinį gręžinį, t. y. Agluonėnai-3. siekiant patikimai įvertinti Agluonėnų naftos telkinio išteklius. Teikdamas 2006 m. kovo 31 d prašymą, nebuvo kiekybiškai įvertinęs išteklių, neturėjo kitų tikslių duomenų apie telkinyje esančius naftos išteklius. Naujai atlikus galimų išteklių apskaičiavimą, įvertinus visus teikinio parametrus bei visą gautą informaciją apie telkinį, pateikė naują prašymą. Atsižvelgiant į gautus duomenis, iš esmės papildė gręžimo projektą ir 2006 m. rugsėjo 22 d. Tarnybai pateikė nauja prašymą įregistruoti gręžinį Agluonėnai-3.Akcentuoja, kad Tarnyba neatliko tinkamo 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymo ir su juo pateikto žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimo projekto įvertinimo. Naujai pateiktas projektas skiriasi nuo 2006 m. kovo 31 d. pateikto projekto. Projekto 1 psl. (ketvirta pastraipa iš viršaus) pateikiama nauja papildoma informacija apie geologinius rezultatus, gautus pragręžus gręžinį Agluonėnai-2. Nauja informacija pateikiama 16 psl. (4 skyrius „Geologinė dalis"). Teigiama, kad išgaunami ištekliai, priklausomai nuo vandens naftos kontakto lygio bei struktūros formos, sudaro 120-210 tūkst. t., t. y. telkinio ištekliai apie penkis kartus viršija išteklius, kuriais operuoja Tarnyba 2006 m. balandžio 13 d. rašte. Be to, naujai teikiamame projekte buvo pakeistas gręžinio susikirtimo su naftingu horizontu taškas. Naujai teikiamame projekte jis yra nutolęs 1160 m nuo gręžinio žiočių, kai tuo tarpu ankstesniame variante jis buvo 1075 m (abiejų projekto variantų 1 psl.), kas vėlgi rodo, jog duomenys apie naftos telkinį iš esmės pasikeitė. Visa tai atspindi būtinumą, toliau vykdyti detaliąją žvalgybą Agluonėnų naftos telkinyje tam, kad būtų detaliai įvertinti telkinio ištekliai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įsitikinimu, prašymas netenkintas dėl to, kad, Tarnybos nuomone, tolimesnis gręžimas telkinyje yra netikslingas dėl pernelyg mažų telkinio išteklių. Tačiau po gręžinio Agluonėnai-2, kuris iš karto buvo įregistruotas kaip detaliosios žvalgybos etapo gręžinys, t. y. praleidus parengtinės žvalgybos etapą (gręžinys Agluonėnai-1 registruotas kaip paieškinis gręžinys), išgręžimo paaiškėjo, kad telkinio ištekliai yra visai kitos apimties. Todėl iškilo būtinybė išgręžti dar vieną gręžinį, t. y. Agluonėnai-3, kaip detaliosios žvalgybos etapo gręžinį, tam, kad užtikrinti tinkamą detaliosios žvalgybos atlikimą. Todėl iš esmės gręžinys Agluonėnai-2 laikytinas parengtinės žvalgybos etapo gręžiniu, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybės praleisti tyrimo etapus, jei telkinio ištekliai viršija 100 tūkst. tonų. Pagal Angliavandenilių išteklių klasifikacijos 11.2.-11.4. p. nuostatas, kiekvieno iš etapų, t. y. paieškos, parengtinės žvalgybos, detaliosios žvalgybos metu, telkinyje turi būti vykdomi nuotoliniai ir tiesioginiai tyrimai, kurių metu iš esmės yra vykdomas gręžinių gręžimas. Tai suponuoja, kad kiekvieno iš vykdomo tyrimo etapo metu telkinyje turėtų būti išgręžiamas naujas gręžinys, o šiuo atveju - būtent gręžinys Agluonėnai-3 turėtų būti išgręžtas kaip detaliosios žvalgybos tyrimo etapo gręžinys.
Telkinio detaliosios žvalgybos ataskaita turi būti pateikta, kai ištekliai yra visiškai išžvalgyti, t. y. detalioji žvalgyba yra iki galo užbaigta, arba yra pagrindas perskaičiuoti anksčiau aprobuotus išteklius. Tik atlikus visus būtinus tyrimus yra gaunami reikalingi duomenys šiai ataskaitai parengti. Neįregistravus gręžinio Agluonėnai-3, nėra galimybės iki galo išžvalgyti telkinį Agluonėnai ir gauti visus reikiamus duomenis telkinio aprobavimui bei atitinkamai pateikti Agluonėnų telkinio detalios žvalgybos ataskaitos, nes nėra galutinai nustatyti visi telkinyje esantys ištekliai. Tik įregistravus ši gręžinį (ir esant reikalui - kitus gręžinius), būtų galima iki galo ištirti telkinį ir parengti reikiamą ataskaitą. Šiuos reikalavimus įtvirtina Tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1-03 (toliau - Įsakymas). Pagal šio Įsakymo 11 p., išteklių aprobavimo komisija turi teisę neaprobuoti angliavandenilių telkinio išteklių dėl vertinimui pateiktos ataskaitos duomenų nepakankamumo, o pagal Įsakymo 12 p., ištekliai gali būti neaprobuoti komisijos dėl nepakankamo angliavandenilių telkinio ištyrimo. Todėl reikalauti pateikti ataskaitą galima tik kai yra atlikti reikiami žvalgybos darbai. Be to, kad pagal Įsakymą išžvalgyti ištekliai yra aprobuojami pagal suinteresuotų asmenų prašymus, bet ne pagal Tarnybos reikalavimą.
Jokie teisės aktai nenumato Tarnybai kompetencijos spręsti, kokia turėtų būti naftos telkinio žvalgybos trukmė, koks gręžinių kiekis yra būtinas tinkamai žvalgybai atlikti, taip pat spręsti dėl reikalingų tyrimų ir atitinkamai žvalgybinių gręžinių skaičiaus ar prašomo įregistruoti tyrimo leistinumo, tikslingumo. Būtent pareiškėjas turi teisę spręsti, ar yra reikalinga atlikti tyrimus ir atitinkamai gręžti naujus gręžinius tam, kad užtikrinti tinkamą naftos išteklių žvalgybos atlikimą. Kadangi būtent pareiškėjas, vykdydamas detaliąją žvalgybą sprendžia dėl atitinkamų gręžinių tikslingumo, Tarnyba, atsisakydama registruoti dar vieną gręžinį naftos telkinyje ir spręsdama klausimą dėl žvalgybinių griežinių skaičiaus, iš esmės užkerta kelią tinkamam žvalgybos atlikimui ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, neatlikęs tinkamos žvalgybos, negalėtų tinkamai vykdyti Žemės gelmių įstatymo 15 str. 2 ir 4 p. reikalavimų.
Tarnybos atsisakymas įregistruoti gręžinį Agluonėnai-3 nepagrįstas jokia įstatymų nuostata, todėl laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. (T. I, b. 1. 3-8).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Komisijos 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 2006/05-4R-292 yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis. Tarnybos manymu, pareiškėjas bando netiesiogiai atnaujinti Tarnybos sprendimo apskundimo terminą, pateikiant skundą dėl analogiško prašymo netenkinimo.
Tarnybos nuomone, pareiškėjas klaidina skunde nurodydamas, jog „teikdamas 2006 m. kovo 31 d. prašymą, nebuvo kiekybiškai įvertinęs išteklių, neturėjo kitų tikslių duomenų apie telkinyje esančius naftos išteklius". Žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimo projekto, pateikto Tarnybai kartu su UAB „Minijos nafta" 2006 m. kovo 31 d. prašymu, 1, 15 ir kt. puslapiuose nurodyta, jog „gauti duomenys (t. y. Agluonėnai-2 gręžinio gręžimas - Tarnybos pastaba) leido patikslinti struktūrinį telkinio žemėlapį ir įvertinti naftingumo parametrus", kurie reikalingi įvertinti telkinio išteklius. Žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimo projekte, pateiktame su 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymu, naujų geologinių duomenų nėra, yra tik keletas naujų prieštaringų teiginių, skirtų pagrįsti šio gręžinio reikalingumą.
Akcentuoja, kad skunde tendencingai aiškinamos galiojančių teisės aktų nuostatos, o teiginiams pritrūksta pagrįstumo ir nuoseklumo. Tarnybos funkcijos žemės gelmių tyrimų registravimo srityje neapsiriboja vien techninio pobūdžio veikla, susijusia su formaliu registravimui pateiktų dokumentų tikrinimu. Būtent Tarnybai pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus yra pavesta sergėti valstybės interesus angliavandenilių išteklių, kaip išimtinės valstybės nuosavybės, srityje. Tarnybos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316, 8.7.4 p. suteikia Tarnybai teisę vertinti žemės gelmių tyrimo darbų projektus. Tarnybai taip pat priskirta žemės gelmių naudojimo (t. y. išteklių tyrimų ir jų naudojimo) kontrolės funkcija (Tarnybos nuostatų 1 p.). Pareiškėjas mėgina pasinaudoti teisės aktų spragomis ir išgręžti kuo daugiau gręžinių, būtent žvalgybos etapo metu, siekiant panaudoti juos angliavandenilių gavybai ir visiškai nebūtinų norint išžvalgyti išteklius. Tokios aplinkybės leistų pareiškėjui pasinaudoti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4 str. numatyta mokesčio lengvata, dėl kurios nepagrįsto taikymo valstybė netektų didelės pinigų sumos (T. II, b. 1. 7-8).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu įregistruoti žemės gelmių registre žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimą (T. II, b. 1. 91) Tarnyba 2006 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 1.7-264 šio prašymo netenkino (T. II, b. 1. 93). Pareiškėjas 2006 m. rusėjo 22 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įregistruoti žemės gelmių tyrimą - žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimą, suteikti numatomam išgręžti (įrengti) gręžiniui išankstinį numerį bei suteikti registruojamam žemės gelmių tyrimo objektui identifikavimo numerį (T. II, b. 1. 92). Tarnyba 2006 m. spalio 10 d. raštu Nr. 1.7-1450 (T. II, b. 1. 88) atsisakė registruoti žemės gelmių tyrimą - gręžinį Agluonėnai-3. UAB „Minijos nafta" Tarnybos 2006 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1.7-1450 apskundė Komisijai. Ši 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2006/05-4R-292 bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p. pagrindu nutraukė.
Šalies argumentai
Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjo 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. pateiktuose prašymuose Tarnybai prašoma iš esmės to paties - įregistruoti žemės gelmių tyrimą- žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimą. Tarnyba tiek 2006 m. balandžio 13 d., tiek 2006 m. spalio 10 d. raštais atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Jau 2006 m. balandžio 13 d. rašte aiškiai buvo įvardintas pareiškėjo prašymo netenkinimo pagrindas - visi būtini detalios žvalgybos darbų etapo tyrimai atlikti; be to, Agluonėnų telkinyje yra atlikta pakankamos trukmės bandomoji gavyba, todėl dar vienas žvalgybinis gręžinys Agluonėnų telkinyje neleistinas. Išanalizavus abiejų pareiškėjo prašymų Tarnybai turinį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naujai pateikti techniniai duomenys nėra esminiai nagrinėjamu atveju, bei į tai, kad ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar gali būti trečiasis gręžinys Agluonėnų naftos telkinyje, darytina išvada, kad pakartotinai į Tarnybą buvo kreiptasi tuo pačiu pagrindu, prašant to paties dalyko - įregistruoti žemės gelmių registre tyrimą - žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimą. Taigi, teismui turėjo būti skundžiamas 2006 m. balandžio 13 d. raštas. Nuo šio akto priėmimo ir turi būti pradedamas skaičiuoti apskundimo terminas.
III.
Pareiškėja UAB „Minijos nafta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. lapkričio 24 d sprendimą Nr. 2006/05-4R-292, Lietuvos geologijoj tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1.7-1450 ir įpareigoti Lietuvos geologijoj tarnybą prie Aplinkos ministerijos įregistruoti žvalgybinį gręžinį Agluonėnai-3 bei suteikti numatomam išgręžti (įrengti) gręžiniui išankstinį gręžinio numerį, kartu suteikiant registruojamam žemės gelmių tyrimo objektui identifikavimo numerį.
Apeliacinį skundą dėl 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymų netapatumo ir nepagrįsto Tarnybos atsisakymo įregistruoti gręžinį grindžia iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime iš esmės nėra pasisakoma dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų ir motyvų. Teismo spendime tik formaliai nurodoma, kad pareiškėjo prašymai yra tapatūs, faktiškai nevertinant šių prašymų ir nepateikiant jokių argumentų, kodėl būtent teismo nuomone šie prašymai laikytini tapačiais ir paduoti prašant to paties dalyko. Toks formalus konstatavimas pažeidžia teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą (LR ABTĮ 86 str. 1 d., 87 str. 4 d.) ir yra sprendimo negaliojimo pagrindas (LR ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų, turi pasisakyti dėl kiekvieno iš pareiškėjo teiginių ir, motyvuotai paaiškindamas, juos arba patvirtinti, arba paneigti. Bendro pobūdžio teismo teiginiai negali būti vertinami kaip tinkamas sprendimo motyvavimas. Pareigą motyvuoti sprendimus pabrėžė LR Konstitucinis Teismas savo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose. Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad: „kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentu, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija".
Žemesnės instancijos teismas
Pareigą motyvuoti teismo sprendimus ne kartą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Ruiz Torija v. Spain No. 18390/91, 1994 m. gruodžio 9 d., Hiro Balani v. Spain No. 18064/91, 1994 m., gruodžio 9 d., Georgiadis v. Greece No. 21522/93, 1997 m. gegužės 29 d., Higgins and others v. France, 1998 m vasario 19 d., Karakasis v. Greece, No. 38194/97, 2001 m. sausio 17d., Hirvisaari v. Finland Nr. 49684/99, 2001 m. gruodžio 25 d., Suominen v. Finland No. 37801/97, 2003 m. liepos 24 d., Pronina v. Ukraine No. 63566/00, 2006 m. birželio 18 d.). Nemotyvuoto sprendimo priėmimas iš esmės pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnį, įtvirtinantį asmens teisę į sąžiningą procesą bei kartu asmeniui nėra tinkamai garantuojama teisė į teisminę gynybą (T. II, b.l. 122-129).
Papildomai paaiškino, kad 2007-07-13 Tarnyboje įvyko komisijos, sudarytos aprobuoti Agluonėnų telkinio angliavandenilių išteklius, posėdis, kurio metu iš esmės paaiškėjo, kad atsakovas, priimdamas 2006 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1.7-1450, kurio teisėtumas ir yra ginčijamas šioje byloje, buvo neteisus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą raštą. Nurodė, kad posėdžio metu atsakovo sudaryta komisija vertino pareiškėjo pateiktą ataskaitą apie Agluonėnų naftos telkinyje išžvalgytus išteklius. Komisija aprobavo naftos telkinio išteklius, pažymėdama, kad šiaurinėje šio telkinio dalyje ištekliai išžvalgyti nevisiškai, todėl „tęsiant žvalgybos darbus šiaurinėje sankaupos dalyje galimas ženklus šios dalies naftos išteklių kiekio ir viso telkinio kontūro kitimas, todėl išžvalgius minėtos šiaurinės sankaupos dalies išteklius, viso Agluonėnų naftos telkinio ištekliai turi būti perskaičiuojami ir pateikti aprobavimui" (Posėdžio Protokolo 8 punktas). Posėdžio protokolo 6.2 punkte pažymima, kad „naftos sankaupos šiaurinėje dalyje, neturint tiesioginio tyrimo (gražinio) duomenų, yra neįvertintas seisminių bangų sklidimo greitis, kuris gali įtakoti (autorių nuomone -principiniai) sankaupos struktūrinę konfigūraciją ir, atitinkamai, tūrį <...>. Komisija apie Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinės dalies šiaurinį kontūrą ir išteklius ir, atitinkamai, jų priskyrimą išžvalgytų išteklių kategorijai galėtų spręsti tik pateikus patikimus duomenis, t.y. Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinėje dalyje pragręžto gręžinio tyrimo duomenis <...>". Iš šių Atsakovo komisijos teiginių seka išvada, jog Atsakovas pripažino, kad Agluonėnų naftos telkinyje yra būtinas dar bent vienas gręžinys tam, kad būtų tinkamai išžvalgyti telkinyje esantys ištekliai. Tokiu būdu Atsakovas iš esmės pripažino, kad jo atsisakymas įregistruoti Pareiškėjo prašomą gręžinį buvo nepagrįstas ir Atsakovo Raštas, kuris yra ginčijamas šioje byloje, buvo neteisėtas ir iš esmės užkirto kelią Pareiškėjui toliau tęsti žvalgybos darbus Agluonėnų naftos telkinyje. Kadangi Atsakovas Raštu įpareigojo pateikti šio telkinio išteklius aprobavimui, o po to pats Atsakovas konstatavo, kad ištekliai nėra iki galo išžvalgyti, tokiais savo veiksmais Atsakovas akivaizdžiai pažeidė Pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - VAGK) 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 2006/05-4R-292 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimas yra motyvuoti ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis. VAGK ir Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimuose teisingai konstatavo UAB „Minijos nafta" 2006-11-09 rašte Nr. 346 išdėstytą prašymą analogišku ankstesniajame, 2006 m. kovo 31 d. rašte Nr. 129, pateiktam prašymui.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Minijos nafta" savo apeliaciniame skunde (2 psl. 4 pastraipa) pripažįsta, jog išnagrinėjus šių prašymų turinį ir nustačius prašymų tapatumą būtų pagrindas bylai nutraukti.
Atsiliepimas
VAGK ir Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtų UAB „Minijos nafta" prašymų turinį išnagrinėjo atitinkamų skundų nagrinėjimo metu. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepimuose pateikė detalią minėtų prašymų bei kartu su jais pateiktos medžiagos analizę, kuri leido VAGK ir teismui įsitikinti, jog Pareiškėjos parašymai yra tapatūs, o reikalavimai nepagrįsti. Taigi, Pareiškėja neteisingai teigia, jog jos minėtų prašymų turinys nebuvo nagrinėjamas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai analogiški jos skundų, adresuotų VAGK ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Tarnyba neatkartoja atsikirtimų ir paaiškinimų, pateiktų nagrinėjamoje byloje Tarnybos 2006 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1.7-1678 „Dėl atsiliepimo į UAB „Minijos nafta" 2006 m. lapkričio 9 d. skundą (adresuotas VAGK) ir 2007 m. sausio 3 d. raštu Nr. 1.7-15 „Dėl atsiliepimo į UAB „Minijos nafta" 2006 m. gruodžio 18 d. skundą (adresuotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui).
Tarnybos nuomone, pareiškėja akivaizdžiai pažeidinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalies proceso šalių sąžiningumo principą, pagal kurį proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pastarąją aplinkybę patvirtina pridedamas susirašinėjimas Agluonėnų telkinio geologinių tyrimų ataskaitos pateikimo klausimais.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaike apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ skundo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. pateiktuose prašymuose Tarnybai prašoma iš esmės to paties, todėl teismui turėjo būti skundžiamas 2006 m. balandžio 13 d. Tarnybos raštas, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į pirmąjį 2006 m. kovo 31 d. pateiktą prašymą įtraukti projektuojamą geologinį tyrimą – žvalgybinio gręžinio Agluonėnai-3 gręžimą –į Žemės gelmių registrą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai administracinę bylą nutraukė, nustačiusi, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
Apeliantė UAB „Minijos nafta“ prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą nevertino faktinių aplinkybių ir neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka patikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Tokiu būdu vertinamas teisės taikymas ir faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.
Pareiškėja UAB „Minijos nafta“ skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. prašymai tarnybai nėra tapatūs. Paaiškino, kad naujai buvo įvertinti duomenys, kurie skyrėsi nuo pateiktų su pirmu prašymu, buvo atliktas preliminarus išteklių įvertinimas. Atsižvelgęs į naujai gautus duomenis, pareiškėjas iš esmės papildė gręžimo projektą ir 2006 m. rugsėjo 22 d. Tarnybai pateikė naują prašymą.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos pateiktuose prašymuose tarnybai prašoma iš esmės to paties ir kad teismui turėjo būti skundžiamas 2006 m. balandžio 13 d. Tarnybos raštas, kuriuo buvo atsakyta į 2006 m. kovo 31 d. pareiškėjos prašymą.
Tačiau teismas pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ Tarnybai pateiktų 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. pateiktų prašymų ir jų priedų realiai netyrė ir nevertino, nors teismo sprendime iš esmės konstatuota, kad prašymai yra tapatūs ir tuo remtasi atmetant pareiškėjos skundo reikalavimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų ir dėl to pažeidė procesinių normų reikalavimą priimti pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d.). Dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręstą byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).
Panaikinus sprendimą, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes būtina nagrinėti bylą iš esmės ir ištirti pareiškėjos Tarnybai 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 22 d. pateiktus prašymus bei jų priedus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nes teisėjų kolegija nustačiusi teismo sprendimo panaikinimo pagrindą dėl procesinio pažeidimo nevertina materialiosios teisės normos taikymo pagrįstumo, t.y. ar Tarnyba turėjo pagrindą atsisakyti įregistruoti gręžinį Agluonėnai-3.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
UAB „Minijos Nafta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.