Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Vilijai Kuznecovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 1 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 178 str. 2 d. devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2008 m. rugpjūčio 1 d. to paties teismo nutartimi paskirtoji devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į keturiasdešimt penkių (45) parų areštą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L. 2009 m. kovo 12 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), tyčia nužudė kitą žmogų.

M. L., būdamas svečiuose pas P. Z., be jokios priežasties tyčia kumščiu smogdamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam P. Z. į kairę veido pusę, padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimus kairiame antakyje. Dėl patirto stipraus galvos sumušimo buvo sumuštos galvos smegenys. Susidarius galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus žievinei kontūzijai, plyšo galvos smegenų kairio pusrutulio paviršiuje esanti kraujagyslė. Kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu didino spaudimą nukentėjusiojo kaukolės smegeninėje ertmėje, spaudė galvos smegenis, dėl to išsivystė sunki smegenų koma, o jai progresuojant vystėsi antrinis galvos smegenų pabrinkimas, susidarė antrinė kraujosruva smegenų kamiene, dėl to sustojo nukentėjusiojo P. Z. kvėpavimas ir širdies veikla. Nukentėjusysis P. Z. 2009 m. kovo 13 d., 07.10 val., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė, t. y. M. L. tyčia nužudė P. Z.

Apklaustas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo M. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su P. susipažino dažnai būdamas gretimame bute, pas P. užeidavo retai. 2009 m kovo 11 d., apie 19.00 val., atėjęs į P. Z. butą (duomenys neskelbtini), rado P. draugą, pats P. atėjo vėliau, buvo girtas, reikalavo, kad visi išeitų iš buto. Jis dėl to supyko, du kartus smogė ranka P. į kairįjį skruostą. Po to P. atsisėdo ant sofos ir užmigo. Naktį P. pradėjęs knarkti, todėl jis vėl jį mušęs rankomis ir kojomis. Kiek smūgių sudavė, jis nepamena. P. buvo atsikėlęs, bet kažką pasakęs vėl užmigo. Jis miegojęs šalia P. Pabudęs ir eidamas į tualetą P. jį užkliudė, dėl to jis supyko ir atsikėlęs sudavė P. ranka į galvą 3 ar 4 kartus. Grįžęs iš tualeto P. vėl atsigulė ir užmigo. Ryte atsikėlęs ruošėsi išeiti iš buto, matęs, kad P. knarkia. Norėdamas jį pažadinti žiebtuvėliu deginęs nuogą P. koją, tačiau jam nepabudus, jis išėjęs iš kambario. Jis neneigia, kad sudavė P. smūgius rankomis ir kojomis, tačiau kaltinamajame akte nurodyto smūgių skaičiaus tikrai nesudavęs, manąs, kad tyrėja neteisingai surašė protokolą. Mano, kad P. Z. sudavė ne daugiau kaip 4 kartus į galvą bei 5 kartus kažkur nestipriai įspyręs. Ryte jis nesudavęs P. Z. nei vieno smūgio ir jo nespardė. Jis negalvojęs, kad dėl jo suduotų smūgių gali kilti tokios pasekmės. Įvykio metu alkoholio nevartojo. Butelį turėjo V. Jis gėręs su D. G. Gailisi dėl savo poelgio, negalvojo, kad savo veiksmais gali sukelti pavojų P. Z. gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. L. parodymus iš dalies patvirtina liudytojas L. J. Jis apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamasis nėra jo draugas, tačiau jam pažįstamas, su juo kartais susitikdavo, bendraudavo. Į nukentėjusiojo butą pažaisti kortomis pakvietė M. L. Kuri buvo kovo mėnesio diena, jis neatsimena. Kur yra nukentėjusiojo butas, žinojo jo brolis. Šiame bute jis buvęs pirmą kartą. Žaidė kortomis. D. G., A. iš Palangos ir M. gėrė naminę degtinę, kurią gėrė ir vėliau atėjęs A. V. Kai jis su broliu atėjo į butą, P. jau gulėjo ant čiužinio. Jis pradėjo knarkti, todėl M. jam trenkė 2 kartus į veidą bei spyrė koja į galvą. Matęs P. paakyje mėlynę. P. buvo nuėjęs į tualetą, ten vėmė, grįžęs į kambarį kalbėjo kažkokias nesąmones, vėl atsigulė ir užmigo. P. daugiau niekas nemušė. Brolis tuo metu miegojo fotelyje. Jis tai matęs sėdėdamas ant spintelės greta G. K.

Apklausta teisme liudytoja G. K. parodė, kad į P. Z. butą su L. ar Ma., ar viena ateidavo palošti kortomis. Tai buvo landynė, joje lankydavosi suaugę vyrai, tačiau ir jiems ten nebuvo draudžiama lankytis. Jai atėjus, bute buvo Ma., L., M., A., „R.“. Dieną žaidė kortomis, A. ir „R.“ gėrė degtinę. Ji nemačiusi, ar degtinę gėrė P., tačiau nei M., nei L. su Ma. degtinės negėrė. Po to išsiskirstė. Į butą ji grįžusi naktį. Ma. miegojo, M. su L. valgė, bute dar buvo „R.“ su A. P. miegojo, L. jį erzino, o M. sudavė ranka P. į žandą. Po to M. taip pat atsigulė miegoti. P. šūkaudamas pažadino M., todėl jis atsistojęs ar tupėdamas trenkė ranka gulinčiam P. į galvą. Po patirtų smūgių P. atsikėlė, išgėrė kažkokių vaistų. Ji po to iš buto išėjusi, ir jai nežinomos kitos įvykio aplinkybės.

Apklaustas teisme liudytojas A. V. parodė, kad pas P. Z. bute buvo pirmą kartą, tačiau jį pažinojo iš matymo. 2009 m. kovo mėn. 11 d. jis lankėsi P. bute, gėrė degtinę su P. ir D. G. M. L. degtinės negėrė. Bute buvo ir vaikų, tačiau jis su jais nebendravo. Jis buvo nemažai išgėręs, todėl jautėsi apsvaigęs ir kai kurių įvykio detalių nepastebėjo, ne visas aplinkybes atsimena. Jis matęs, kaip naktį M. du kartų trenkęs P. kumščiu į kairę veido pusę. P. sumušė M. L. už tai, kad jis miegodamas knarkė. Jis nematęs, kad kaltinamasis spardė ar trypė kojomis nukentėjusįjį. Jis sakęs M. L., kad nemuštų P., tačiau M. L. jo neklausęs.

Apklaustas teisme liudytojas A. D. parodė, kad jis įvykio dieną buvo P. bute, tačiau įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Jis su kažkuo gėręs degtinę, tačiau atsimena, kad kaltinamasis degtinės negėrė. Ikiteisminio tyrimo metu papasakojęs tas aplinkybes, kurias prisiminęs, nukentėjusysis buvo ramus žmogus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 163/09(03) konstatuota, kad P. Z. mirė dėl sunkios galvos traumos. Dėl stipraus galvos sumušimo buvo sumuštos galvos smegenys, susidarė galvos smegenų kairiojo pusrutulio sferinio paviršiaus žievinė kontūzija, plyšo galvos smegenų kairio pusrutulio paviršiuje esanti kraujagyslė, vyko kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje. Susitvenkęs kraujas kaukolės smegeninėje dalyje didino spaudimą, todėl išsivystė sunki galvos smegenų koma. Išsivysčius tolimesniems smegenų komos reiškiniams ir susidarius antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai, P. Z. mirė (b. l. 15-17).

Išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo M. L. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Kaltinamasis neneigia smurtavęs prieš P. Z., jo parodymus patvirtina liudytojų L. J., G. K., A. D., A. V. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Šie asmenys kategoriškai patvirtino, kad P. Z. sumušė ir sužalojo būtent kaltinamasis, o ne kiti asmenys. Šie liudytojai savo parodymus patvirtino duodami parodymus patikrinimo vietoje (b. l. 50-53, 60-64, 69-73, t. 1). Jų parodymai leidžia kategoriškai atmesti atsitiktinio apsirikimo tikimybę, įvardijant M. L. kaip P. Z. sužalojusį asmenį.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį apimties, teismas vadovaujasi teismo medicinos specialisto išvada, kaltinamojo bei liudytojų parodymais, kiek jie atitinka vieni kitus bei leidžia nustatyti įvykio vaizdą. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis M. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, tačiau nurodė, kad nesudavė nukentėjusiajam tiek smūgių, kiek jų nurodyta kaltinime. M. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklaustas šešis kartus (b. l. 143-144, 145, 147-148, 149, 152, 154, t. 1) ir visose apklausose nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių ir rankomis, ir kojomis. Teisme kaltinamasis taip pat nebuvo nuoseklus ir neigdamas, ir abejingai pripažindamas kaltinamajame akte nurodytų suduotų smūgių skaičių. Įvykio vietoje buvę ir jį matę liudytojai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme skirtingai nurodo pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį apimtį. Patvirtindami patį kaltinamojo smurtavimo prieš nukentėjusįjį faktą, jie negalėjo nurodyti tikslaus kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičiaus. Teisme įvykį matę liudytojai nepatvirtino kaltinamajame akte nurodytų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia teigti, kad įvykio metu nemiegojo A. V., L. J. ir G. K. Teismas mano, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog liudytojas A. V. buvo girtas ir jis galėjo nematyti ir neįsidėmėti visų įvykio aplinkybių. Liudytojas L. J. yra mažametis – 12 metų amžiaus. Nors visų įvykį mačiusių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nevienodi ir nenuoseklūs, tačiau jie vienodai nurodė, kad M. L. nukentėjusiajam P. Z. ranka smogė į kariąją veido pusę: liudytoja G. K. ir A. V. parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė du smūgius ranka į veidą, L. J. – kad du smūgius ranka į veidą, vieną spyrį koja į galvą. Smūgių sudavimą ranka į kairę veido pusę visų apklausų metu nurodė ir kaltinamasis M. L. Įvertinant teismo medicinos specialisto išvados duomenis apie nukentėjusiojo kūne rastus sužalojimus, konstatuojant tokio pobūdžio poveikių buvimą, darytina išvada, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į kairiąją veido pusę ir, remiantis liudytojų parodymais, į kitas kūno vietas, kuriais nebuvo padaryti sužalojimai, vėlgi pažymint, jog bylos duomenys nėra pakankami nustatyti tikslesnį suduotų smūgių skaičių. Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 16-17) konstatuota, kad stiprus galvos smegenų sumušimas, lėmęs mirtį, nukentėjusiajam P. Z. padarytas ne mažiau kaip vienu stipriu smūgiu. Pažymėtina, kad apklausiamas kaip įtariamasis ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis M. L. nurodė, kad po P. Z. suduotų smūgių į veidą sutino jo ranka (b. l. 148, t. 1). Šią aplinkybę kaltinamasis nurodė ir teismo medicinos specialistui (b. l. 130, t. 1). Nors šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės teismo medicinos specialistas nepatvirtino, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nurodyta aplinkybe, nes medicinos ekspertas, vykdydamas tyrėjos užduotį, M. L. apžiūrėjo 2009-04-07, t. y. praėjus beveik mėnesiui laiko nuo įvykio. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiojo P. Z. mirtį, smogdamas ne mažiau kaip du smūgius į galvą, padarė kaltinamasis M. L. Nors bylos duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis M. L. smurtaudamas nukentėjusiajam P. Z. sudavė ir daugiau smūgių į kitas kūno vietas, tačiau teismo medicinos specialistas kitų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nerado. Be to, akivaizdu, jog ir nustačius kitus sužalojimus, jie neturėtų esminės reikšmės, nes pagrindinę mirties priežastį teismo medicinos specialistas nustatė konstatuodamas stiprų galvos smegenų sumušimą ne mažiau kaip vienu smūgiu.

Siekiant nustatyti nukentėjusiajam P. Z. suduotų smūgių, sukėlusių jo mirtį, laiką, teismas remiasi liudytojų G. K., L. J., A. V. parodymais. Jie nurodė, kad naktį, po to, kai M. L. smogė smūgius rankomis gulinčiam P. Z. į veidą, jis atsikėlęs ir nuėjęs į tualetą vėmė, gėrė vaistus, nesąmoningai kalbėjo bei vėl atsigulė ir užmigo. Apklausiamas teisme liudytojas A. V. nepatvirtino duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jog P. Z. smūgius į galvą kaltinamasis sudavė ir 2009 m. kovo 12 d. ryte. Pats kaltinamasis teisme teigė, kad rytą jis P. Z. nemušė ir jo nespardė, tačiau jis neneigė, kad žiebtuvėliu degino nukentėjusiajam koją, norėdamas jį pažadinti.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį rytą, negali remtis tik liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo parodymais. Be to, pažymėtina, kad liudytojas A. V. nuolat girtauja, gyvena asocialiai, jo parodymai yra nenuoseklūs ir nevienodi, jų nepatvirtina kiti įrodymai. Nesant kitų įrodymų dėl šių smūgių sudavimo, kaltinimas, jog M. L. smurtą vartojo 2009-02-12, apie 09.20 val., yra nepagrįstas. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų ir dėl dviejų smūgių sudavimo P. Z. į kairį skruostą 2009-03-11, apie 19.00 val. Šie smūgiai kaltinamajam inkriminuoti remiantis paties kaltinamojo nenuosekliais ir nevienodais parodymais, kur jis, skirtingai negu kaltinamajame akte, nurodo ne 19.00, o 17.00 val. Jų nepatvirtina kitų liudytojų parodymai. Be to, neįtikėtina, kad smūgių į kairį skruostą nebuvo užfiksuota medicinos dokumentuose, jų nekonstatavo ir medicinos ekspertas savo išvadoje. Teismas daro išvadą, kad smūgių sudavimas nukentėjusiajam 2009-03-11, apie 19.00, ir 2009-03-12, apie 09.20 val., inkriminuoti nesant objektyvių įrodymų ir jie iš kaltinimo šalintini. Liudytojų G. K. ir L. J. parodymai apie padarytą galvos sužalojimą P. Z. sutampa, juos patvirtina ir kaltinamojo M. L. parodymai. Jie leidžia teismui daryti išvadą, kad objektyviai nustatyti smūgiai, lėmę nukentėjusiojo mirtį, buvo suduoti 2009-03-12, apie 24.00 - 01 val. nakties, nes bylos duomenys patvirtina, kad patyręs šiuos smūgius nukentėjusysis pasijuto blogai, vėmė, gėrė vaistus, atsigulęs miegoti daugiau nesikėlė bei tokios būsenos buvo nugabentas į medicinos įstaigą, kur jam buvo taikytas skubus medicininis gydymas.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl menkavertės priežasties. Suduodamas stiprius smūgius rankomis į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą – galvą, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Bylos duomenys neginčijamai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kaltinamojo M. L. padarytas sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant jo atsakomybės klausimą neturi reikšmės, kad P. Z. mirė ligoninėje praėjus 2 dienoms, nes atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Tarp kaltinamojo M. L. padarytos veikos ir dėl to atsiradusių padarinių – P. Z. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai savo išvadoje konstatavo ir teismo medicinos specialistas. Esant visumai nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. L., stipriai smogdamas ne mažiau kaip du smūgius į galvą P. Z., suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė P. Z. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ir BK XI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, nusikalto būdamas labai jauno 15 metų amžiaus.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat pažymi, kad kaltinamajam buvo sudarytos tinkamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, tačiau kaltinamasis tai ignoravo. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialistas konstatavo, kad M. L. diagnozuotas hipertenzinis elgesio sutrikimas. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą laisvės apribojimo bausme, tačiau jis vengė atlikti bausmę, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, dėl to laisvės apribojimo bausmė buvo pakeistą į areštą, kurį kaltinamasis atliko nepilnamečių pataisos namuose. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ignoravo teismo parodytą pasitikėjimą ankstesnėje byloje, nepadarė išvadų atlikęs paskirtą bausmę, labai sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė pabėgęs iš namų, gyvendamas su asocialiais asmenimis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje M. L. kaltinamas padaręs plėšimus po to, kai padarė nusikaltimą šioje byloje. Visuma šių duomenų patvirtina, kad kaltinamasis šį labai sunkų nusikaltimą padarė neatsitiktinai.

Kaltinamajame akte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog kaltinamasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginę įtaką nusikaltimo padarymui. Prokuroras tokią išvadą padarė remdamasis vienintelio liudytojo – mažamečio L. J. parodymais, kurių nepatvirtino įvykio vietoje buvę kiti liudytojai. Alkoholio vartojimą neigia ir kaltinamasis. Byloje nesant objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina. Kalinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. L. nuo pirmosios apklausos neneigė savo kaltės. Kaltu jis prisipažino ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nors kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi, tačiau teismas mano, jog kaltinamojo parodymai iš esmės yra teisingi ir jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl taikytinos BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos, pripažįstant kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nors ir nesant byloje kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei nepilnamečiams numatytos maksimalios bausmės vidurkis.

Byloje pareikšti nukentėjusiosios L. Z. (2000 Lt) ir Valstybinės ligonių kasos 7120,79 Lt) civiliniai ieškiniai. Jais prašoma iš kaltinamojo priteisti laidojimo išlaidas ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Ieškiniai pagrįsti ir tenkintini. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos rašytiniais įrodymais, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Z. nurodo, kad palaidojo savo buvusį sutuoktinį, dėl to turėjo 2000 Lt išlaidų. Ieškovė pateikė kvitą Nr. 4255900, iš kurio matyti, kad 1400 Lt apmokėta už karstą ir kryžių, o visos laidojimo išlaidos sudaro 2000 Lt. Kitų išlaidas pateisinančių dokumentų ieškovė nepateikė, tačiau teismas mano, kad ieškovės nurodyta laidotuvių išlaidų suma nėra didelė, yra tikėtina. L. Z. civilinis ieškinys tenkintinas – CK 6. 263 str. 2 d.

Kaltinamasis yra nepilnametis, neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, todėl, sprendžiant žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. Z. ir Valstybinei ligonių kasai klausimą, taikytinos CK 6.276 str. nuostatos.

Daiktiniai įrodymai – kaltinamojo rūbai ir bateliai – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK BK 129 str. 1 d. dėl P. Z. nužudymo ir nubausti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš M. L., o nesant lėšų ar turto, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš V. S. 2000 Lt L. Z., 7120,79 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – M. L. rūbus ir batelius, saugomus Šilutės PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam.

Nuosprendis per 20 d., o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.