Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-913/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
1-123-913/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
Z. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-123-913/2021Teisminio proceso Nr.: 1-01-40494-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.4.; 2.1.16.2.12.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.5.(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,kaltinamajam E. K.,nukentėjusiajai Z. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas, 2018-07-20 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 215 str. 1 d., 182 str.1d. - areštu 20 parų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2020-10-09, apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, sugriebęs šeimos narę - motiną Z. M. - už pečių, tris kartus trenkė jos galvą į vonios duris, stumdamas pargriovė ant grindų, padarydamas kairės alkūnės srities sumušimą, pasireiškusį kairio stipinkaulio artimojo galo lūžiu, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikydamas rankoje peilį, grasino ją papjauti, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė Z. M. sveikatą ir grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, E. K. 2020-11-20, apie 16 val., būdamas UAB „Techasas Trade“ parduotuvės „Techasas“, esančioje Anykščiuose, Žiburio g. 12, prekybos salėje, pagrobė ant lentynos buvusį svetimą, nedidelės vertės turtą - UAB „Techasas Trade“ priklausantį muzikinį centrą „Panasonic SC-AKX320E-K“, kurio kaina 192,39 Eur.

Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Dėl vagystės iš parduotuvės

Apklaustas teisme kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino visiškai. Parodė, kad iš parduotuvės UAB „Techasas Trade“ pavogė muzikinį centrą. Užėjo į UAB „Techasas Trade“ parduotuvę, pasiėmė muzikinį centrą „Panasonic“ ir išėjo. Nežino, kodėl taip pasielgė, namuose norėjo paklausyti muzikos. Muzikinį centrą grąžino policijai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2020-11-20 jis vienas užėjo į parduotuvę „Techasas“, esančią Anykščiuose, Žiburio g. 12, kur prekybos salėje apžiūrinėjo muzikinius centrus. Pamatęs, kad jo niekas nestebi, jis pavogė muzikinį centrą „Panasonic“ ir išsinešė iš prekybos salės. Su pavogtu muzikiniu centru parėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Jam parėjus namo, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis atidavė muzikinį centrą, kurį pavogė iš parduotuvės „Techasas“. Muzikinį centrą pavogė, nes jis jam buvo reikalingas, parduoti neketino. Gailisi dėl padarytos veikos (tomas 1, b. l. 154-155, 158-159, 162-163).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2020-11-20 jis dirbo parduotuvėje „Techasas“, esančioje Anykščiuose, Žiburio g. 12, kai apie 15.45 val., į prekybos salę atėjo vyriškis, kaip dabar žino, kad tai buvo E. K., kuris apžiūrinėjo muzikinius centrus. E. K. išėjus iš prekybos salės, apie 16 val., jis pastebėjo, kad ant lentynos nebėra UAB „Techasas Trade“ priklausančio muzikinio centro „Panasonic SC-AKX320E-K“, kurio kaina 192,39 Eur. Be E. K. daugiau pirkėjų parduotuvėje nebuvo (tomas 1, 98-100, 101-102, 103-104).

Iš 2020-11-20 Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvės „Techasas“, esančios Anykščiuose, Žiburio g. 12, prekybos salė. Lentynose, kur sudėti muzikiniai centrai, užfiksuota tuščia vieta (tomas 1, b. l. 88-90, 91-95).

Iš 2021-01-07 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. iš nuotraukos atpažino E. K. kaip vyriškį, kuris 2020-11-20, apie 15.45 val., atėjo į parduotuvės prekybos salę ir pavogė muzikinį centrą „Panasonic SC-AKX320E-K“(tomas 1, b. l. 108-110, 111-112).

Iš 2020-11-20 pateiktų prekybos centro „Norfa“, esančio Anykščiuose, Žiburio g. 12 apsaugos vaizdo kamerų įrašų (tomas 1, b. l. 125), kurie 2020-12-01 buvo apžiūrėti, nustatyta, kad įrašuose matosi kaip į parduotuvę „Techasas“ užeina E. K. ir išeina iš jos nešinas daiktu, panašiu į dėžę, galimai muzikiniu centru (tomas 1, b. l. 126-127, 128).

2021-01-07 V. B. pateikė PVM sąskaitą-faktūra, kurioje matosi, kad muzikinio centro „Panasonic SC-AKX320E-K“ kaina 192,39 Eur (tomas 1, b. l. 105).

Iš 2020-11-20 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. K. pateikė muzikinį centrą „Panasonic SC-AKX320E-K“ (tomas 1, b. l. 114-116).

Iš 2021-01-04 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas muzikinis centras „Panasonic SC-AKX320E-K“ (tomas 1, b. l. 117-121).

Iš 2021-01-07 Nutarimo grąžinti daiktus nustatyta, kad muzikinis centras „Panasonic SC-AKX320E-K“grąžintas UAB „Techasas trade“ vadybininkui V. B. (tomas 1, b. l. 122-123, 124).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. K. pagrobė nedidelės vertės – 192,39 Eur svetimą turtą, priklausantį UAB „Techasas Trade“. Atsižvelgiant į padarytą žalą, kuri yra didesnė negu 3 MGL, bet mažesnė negu 5 MGL, ir į tai, jog nėra kitų vagystę kvalifikuojančių požymių, E. K. veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje bei įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti

Apklaustas teisme kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog negrasino nei žodžiu, nei su peiliu nukentėjusiajai Z. M.. Pastumdamas motiną, pagriovė ją ant grindų ir ji krisdama susižalojo. Jis buvo girtas. Po konflikto išėjo iš namų. Konfliktas su motina buvo, tačiau peiliu nužudyti negrasino. Pastūmė motiną ranka vieną kartą, kad tris kartus trenktų motinos galvą į vonios duris tai nebuvo šito. Kad pagriovė ją ant grindų sutinka. Buvo tik lengvas sumušimas. Motinos galvos sužalojimai nėra niekur užfiksuoti. Jeigu galva buvo daužoma į vonios duris, tai galvos sužalojimai turi būti užfiksuoti byloje. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Negali paaiškinti, kodėl teisme pakeitė savo parodymus.

Apklausta teisme nukentėjusioji Z. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2020-10-09 buvo užsiėmusi virtuvėje ir pastebėjo, kad sugedo šaldytuvas. Susinervino. Laukė sūnaus. Sūnus atėjo girtas ir piktas. Pasakė, kad jam pavogė 300 Eur ir telefoną. Ji jo nepaguodė, o pasakė, kad taip jam ir reikia, nes su tokiais draugiais susideda. Jis labai supyko. Pastūmė ją, ji pagriuvo. Paskui nuėjo valgyti į virtuvę. Šaukė ant jos. Taip, jo rankoje buvo peilis. Ji išsigando ir pasimetė, nes bijo peilių. Iškvietė policijos pareigūnus, nes išsigando pikto sūnaus. Kai pagriuvo ir atsikėlė, pati išėjo į balkoną, norėjo šauktis kaimynų pagalbos, nes sūnus buvo piktas, agresyvus. Po įvykio nuėjo pas tyrėją ir pasakė, kad nori patikslinti parodymus, tačiau tyrėja nesileido į kalbas. Nebuvo taip, kaip pasakė tyrėjai, nes ji buvo pasimetusi. Melavo policijos pareigūnams ir pasakė netiesą. Pasakė, kad sūnus jai grasino, bet jis negrasino. Pasakė taip, nes buvo pasimetusi. Paėmė peilį valgant, o jai pasirodė, kad gali ją sužaloti. Virtuvė ankšta ir jai buvo baisu, balkone jis jai nieko nedarė. Sūnus ją pastūmė ir ji pargriuvo. Užsigavo ranką. Skaudėjo visą naktį, todėl kitą dieną nuėjo pas gydytoją. Gydytojas pasakė, kad greičiausiai alkūnės lūžis. Sudėjo gipsą. Kai kitą dieną nuėjo pas traumatologą, pasakė, kad lūžio nėra ir gipsą nuėmė. Uždėjo gipsą šeštadienį ryte, nuėmė pirmadienį ar antradienį. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų neskaitė. Neprisimena ar atsitrenkė į vonios duris. Geriau atsimena ir suvokia įvykio aplinkybes dabar, nei po įvykio. Sūnus pastūmė ją virtuvėje ir kambaryje, naktį ranka skaudėjo. Nežino nieko dėl eksperto išvados. Traumatologė jai pasakė, kad lūžio nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. P. parodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 9 d. dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji atliko ikiteisminio proceso veiksmus: apklausė nukentėjusiąją papildomai antrą kartą, apžiūrėjo „Body“ kameros užfiksuotą vaizdo įrašą, apklausė įtariamąjį. Paskui dar apklausė nukentėjusiąją įvykio apžiūros vietoje. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavo sūnus E. K.. Trenkė kelis kartus jos galvą į vonios duris, pagriovė ant grindų. Jai skaudėjo kairė ranka ir koja, nes stipriai užsigavo begriūdama. Paskui, sūnus atėjo iš virtuvės su peiliu ir pradėjo jai grasinti. Vartojo rusišką žodį „paštirinsiu“. Ji išsigandusi išbėgo į balkoną. Pradėjo šaukti pagalbos, tačiau kaimynai neišgirdo. Iškvietė policiją ir sūnus pabėgo iš namų, metęs peilį į prieškambario spintelę. Remiantis pirmine apklausa apklausė nukentėjusiąją papildomai įvykio vietoje. Buvo naudojamas manekenas, kad susidaryti aiškią situaciją. Nukentėjusioji parodė, kaip buvo mušama sūnaus jos galva į vonios kambario duris, kokioje pozoje pagriuvo. Parodė, kad pagriuvo kairiu šonu, užsigavo koją ir ranką. Parodė, kaip sūnus grasino peiliu, kurioje vietoje tai įvyko. Balkone parodė kas kur stovėjo. Parodė, kur sūnus paliko peilį išeidamas iš namų. Dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų rinko visą informaciją, nes žinojo, kad ji kreipėsi į ligoninę. Jai buvo atlikta ekspertizė ir buvo nustatytas alkūnės lūžis. Lūžį nustatė teismo ekspertai. Nukentėjusioji pradžioje sakė, kad jai nustatytas lūžis. Paskui ji kreipėsi pas traumatologą, kuris paneigė šią aplinkybę ir nuėmė gipsą. Nukentėjusioji sakė, kad iki šiol jai skauda ranką, kad negali judinti. Nukentėjusioji nenorėjo pasodinti savo sūnaus į kalėjimą. Neminėjo, jog smurto nebuvo. Nukentėjusioji nepaneigė savo parodymais nei vieno kaltinamajam inkriminuojamų straipsnių dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji akcentavo, kad nenori pasodinti sūnaus į kalėjimą, kad jam atleido. Nukentėjusioji laisva valia davė parodymus. Protokolas jai buvo duotas paskaityti. Pasirašė jį laisva valia. Nekilo jokių abejonių dėl to, kad ji gali meluoti. Parodymų patikrinimo vietoje ji davė analogiškus parodymus, kokie buvo užfiksuoti pirminėje apklausoje. Susidarė įspūdis, kad jai buvo grasinama ir prieš ją smurtavo. Moteris tikrai buvo išsigandusi, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo pasekmių. Mano, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji nemelavo dėl smurto. Pirminė apklausa parodė, kad grasinimas jai buvo realus. Nebuvo taip, kad nukentėjusioji atėjo, o ji jos nepriėmė. Ikiteisminio tyrimo metu siūlė kaltinamajam pripažinti savo kaltę, nes motina stipriai buvo sužalota ir prisipažinimas būtų jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įtariamasis klausė, kas jam gresia. Atsakyti iš karto negalėjo. Jis neprisipažino. Paskui prokurorė pasakė, kad galimas baudžiamasis įsakymas. Ji tai pasakė kaltinamajam, jis tada prisipažino visiškai. Dėl parodymų keitimo nukentėjusioji atėjusi nebuvo, tik atėjo paklausti, kas gresia sūnui. Ji nenorėjo pasodinti sūnaus į kalėjimą. Atsakė, kad yra galimybė bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusioji nesikreipė su prašymu pakeisti duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus. Buvo atėjusi nekviesta, tačiau ne dėl prašymo pakeisti parodymus, o sužinoti dėl sūnaus bausmių už padarytas veikas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kviečia motina, nes sūnus smurtauja. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Moteris atidarė duris. Ji buvo susijaudinusi. Akyse buvo ašaros. Ji paaiškino, kad apie 15 val. grįžo neblaivus, agresyvus sūnus ir reikalavo pinigų. Ją pastūmė, pagriovė ant grindų ir jos galvą daužė į vonios duris. Paskui, vyriškis nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir jai grasino nužudyti. Ji atsikėlė ir išbėgo į svetainę. Išbėgo į balkoną ir šaukė pagalbos. Sūnus tada pasimetė, padėjo peilį prieškambaryje ant spintelės ir pasišalino iš namų. Moteris išvietė policijos ekipažą. Jie atvyko greitai, maždaug po 10 minučių nuo gauto budėtojo pranešimo. Atvykus susidarė įspūdis, kad nukentėjusioji tikrai patyrė smurtą. Nurodė, kad bijo gyventi su sūnumi, nes jis elgėsi agresyviai. Moteris buvo išsigandusi. Skundėsi, kad skauda ranką, tačiau tuo metu medicininės pagalbos atsisakė. Nukentėjusioji buvo įspėta, kad skambintų policijai, kai sūnus sugrįš. Nukentėjusioji pasakė, kad sūnus grasino ją papjauti. Peilis buvo rastas prieškambaryje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti įtariamojo E. K., nukentėjusiosios Z. M., liudytojo G. G. parodymai.

Apklaustas 2020-10-13 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. K. parodė, kad dėl ja pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta. Z. M. yra jo motina, jis gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). 2020-10-09 namo grįžo po pietų, galimai apie 15 val., buvo blaivus, kodėl motina teigia, kad buvo girtas negali pasakyti. Namuose tarp jo ir Z. M. įvyko konfliktas, jie susipyko, nes ji pradėjo jam priekaištauti dėl įvairių dalykų, bet šiuo metu neprisimena tiksliai dėl ko. Konflikto metu jis su Z. M. susistumdė. Jis neneigia, kad supykęs dėl priekaištų, motiną pastūmė, bet kad ji nuo jo pastūmimo pargriuvo, nematė. Jis motinos iš viso nemušė, jos galvos netrankė į jokias duris. Jam motina jokių sužalojimų nepadarė. Taip pat jokio peilio neturėjo ir Z. M. negrasino ją nužudyti. Neapsikentęs motinos priekaištų, jis apsirengė ir išėjo iš namų. Paliko motiną namuose, jis buvo visiškai sveika. Kad Z. M. iškvietė policijos pareigūnus jis sužinojo kitą dieną, kai buvo trumpam grįžęs. Kada ir kaip motinai lūžo kairė ranka jis nežino, tik matė, kad kairė jos ranka yra sugipsuota (tomas 1, b. l. 142-143).

Apklaustas 2021-01-04 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. K. parodė, kad 2020-10-09, apie 15 val., jis į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus. Motinai ėmus priekaištauti dėl jo girtumo, tarp jo ir motinos Z. M. įvyko konfliktas. Supykęs dėl motinos priekaištų, jis nesusivaldė ir koridoriuje ją pastūmė bei suėmęs ją už pečių, kelis kartus ją trenkė į vonios kambario duris, ar ji į duris trenkėsi galva, nepastebėjo. Po to, jis stipriai stūmė motiną iš koridoriaus į kambarį, ko pasėkoje ji griuvo ant grindų. Kokia poza motina nugriuvo, jis nekreipė dėmesio. Motinai toliau priekaištaujant, jis iš virtuvės pasiėmė peilį ir, jį laikydamas rankoje, nuėjęs į kambarį bei keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei reikalaudamas nutilti, motinai pasakė, kad ją papjaus. Motina jo grasinimo išsigando ir, nubėgusi į balkoną, šaukėsi pagalbos. Nenorėdamas klausyti motinos rėkimo, jis kažkur koridoriuje numetė peilį ir išėjo iš namų. Jis Z. M. žudyti neketino, tik norėjo pagąsdinti, kad ji nuo jo atstotų ir nustotų priekaištauti. Jis gailisi dėl padarytų veikų (tomas 1, b. l. 146-147, 158-159, 162-163).

Iš 2020-10-09 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja Z. M. pranešė, kad 2020-10-09, apie 15 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus E. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo reikalauti pinigų. Apstumdęs pargriovė ant žemės, pradėjo daužyti galvą į vonios duris, jai būnant svetainėje pasiėmė iš virtuvės peilį pradėjo grasinti nužudyti. Taip sūnus jai sukėlė fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 16-18).

Iš 2020-10-14 nukentėjusiosios Z. M. apklausos protokolo nustatyta, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Z. M. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus ir nori papildyti, kad 2020-10-09, apie 15 val., į namus grįžęs sūnus E. K. ją sumušė ir grasino nužudyti. E. K. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, reikalavo iš jos pinigų. Ji jam atsakė, kad jokių pinigų neduos. E. K. pradėjo ją stumdyti, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Koridoriuje E. K. abejomis rankomis suėmė jai už pečių, tuo metu ji stovėjo, ir tris kartus trenkė ją visą į vonios duris. Į duris jai buvo trankoma galva, nugara. Tada E. K. suėmęs už pečių ir stipriai stumdamas iš koridoriaus į kambarį, ją pargriovė svetainėje ant grindų, prie sekcijos. Nugriuvo ji ant grindų kairiu šonu, kaire ranka ir kaire koja atsitrenkė į grindis, iš karto pajuto skausmą kairėje rankoje ir kairėje kojoje. Be to, skaudėjo sumuštą galvą, kaklą, nes E. K. daužydamas jos galvą užgavo ir kaklą (sprandą). Kai E. K. nuėjo į virtuvę, ji tuo metu atsikėlė nuo grindų ir pamačiusi, jos sūnus iš virtuvės ateina rankoje turėdamas peilį, išsigando. Sūnus priėjęs prie jos su peiliu, kurį laikė atstatęs į ją, maždaug 1 m atstumu, pradėjo mojuoti, sakydamas, kad ji tuoj bus lavonas, sakė (rusiškai tuoj paštirinsiu) papjausiu. Ji labai išsigando, kadangi E. K. buvo neblaivus, agresyvus, todėl nežino ką būtų padaręs. Išsigandusi nubėgo į balkoną. E. K. atbėgi paskui ją ir įėjo su peiliu į balkoną. Tada ji išsigandusi dėl savo gyvybės, pradėjo šauktis pagalbos, jis su peiliu iš karto išėjo iš balkono. Kai tik sūnus išėjo iš balkono, ji iš kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino skubios pagalbos telefono numeriu 112. Išgirdęs, kad ji paskambino į policiją, E. K., numetęs peilį ant prieškambari dėžės, išėjo iš buto (tomas 1, b. l. 31-32).

Iš 2021-01-20 nukentėjusiosios Z. M. apklausos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad jai sumuštų vietų skausmas nepraėjo kelias dienas, o ypač kairės rankos, todėl kreipėsi į Anykščių ligoninę, kur jai buvo padaryta kairės rankos rentgenograma ir ranka sugipsuota, nes medikai įtarė, kad ranka lūžo. Kaip dabar žino, po to, kai buvo sūnaus pargriauta ant grindų kairiu šonu, lūžo kairė ranka (ties alkūne). Po įvykio sūnus jos atsiprašė, nors anksčiau tarp jos ir sūnaus yra buvę, tačiau sūnus pirmą kartą prieš ją smurtavo ir jai grasino. Ji savo sūnui atleido, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš (tomas 1, b. l. 33-34).

Iš 2020-10-14 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad tikrinant ir tikslinant aplinkybes dėl 2020-10-09 Z. M. sumušimo, grasinimo ją nužudyti nukentėjusiosios Z. M. buvo paprašyta parodyti kur ir kaip ją sumušė sūnus E. K. bei grasino ją nužudyti. Z. M. sutikus, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu Z. M. patvirtino savo parodymus (tomas 1, b. l. 3536, 37-40).

Iš 2021-01-05 Tarnybinio pranešimo dėl liudytojo G. G. apklausos nuotoliniu būdu nustatyta, kad apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad 2020-10-09, apie 16.23 val., gavus pranešimą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pasitikusi buto savininkė Z. M. nurodė, kad apie 15 val., į namus grįžęs neblaivus sūnus E. K. elgėsi agresyviai, reikalavo pinigų ir konflikto metu ją sumušė – apstumdęs pargriovė ant grindų, daužė jos galvą į vonios kambario duris, peiliu grasino nužudyti - „papjauti“. Jis akivaizdžiai matomų sužalojimų ant Z. M. veido, kūno nepastebėjo, tačiau moteris skundėsi, kad jai skauda sumuštą galvą bei kairę ranką ties alkūne. Z. M. kalbėdama buvo susijaudinus, nurodė, kad labai išsigando dėl savo gyvybės, nes neblaivus E. K. laikė į ją atstatęs peilį, grasino „papjauti“. Koridoriuje ant prieškambario dėžės, buvo rastas ir paimtas peilis (tomas 1, b. l. 64-65, 66).

Iš 2020-10-12 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas peilis, rastas ir paimtas 2020-10-09 įvykio vietos apžiūros metu (tomas 1, b. l. 6970, 71-72).

Iš 2020-10-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Z. M. nustatytas kairės alkūnės srities sumušimas, pasireiškęs kairio stipinkaulio artimojo galo lūžiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 59).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas 2020-10-09 16.19 val. garso įrašas (tomas 1, b. l. 77). Iš 2020-11-03 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad garso įrašas buvo apžiūrėtas. Įraše girdisi kaip Z. M., paskambinusi Bendrojo pagalbos centro numeriu, prašo policijos pagalbos, nes į namus grįžęs neblaivus sūnus ją sumušė, paėmęs peilį grasino (tomas 1, 78-79, 80, 81). Pateiktas garso įrašas buvo perklausytas teisiamojo posėdžio metu, atliekant įrodymų tyrimą (BPK 276 str. 4 d.).

Iš 2021-01-05 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2021-01-04 BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašas. Įraše matosi kaip Z. M. policijos pareigūnui nurodo, kad sūnus E. K. ją sumušė ir grasino peiliu, moteris parodo kur išeidamas iš namų sūnus numetė peilį - koridoriuje ant prieškambario dėžės (tomas 1, b. l. 83-84, 85). Pateiktas Body kameros vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, atliekant įrodymų tyrimą (BPK 276 str. 4 d.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis E. K. iš esmės neneigia savo kaltės smurtavus prieš nukentėjusiąją Z. M., tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis pastūmė motiną ranka vieną kartą ir pargriovė ją ant grindų, tačiau netrenkė motinos galvos tris kartus į vonios duris, bei pažymi, jog motinos galvos sužalojimai niekur nėra užfiksuoti. Be kaltinamojo E. K. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios nuoseklių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo nustatyta, kad nukentėjusioji 2020-10-09 pranešė apie tai, kad girtas sūnus „skandalijasi“, šoka ant jos su peiliu, sumušė ją. Atvykus policijos pareigūnams pas nukentėjusiąją, ji paaiškina tokias pačias aplinkybes, nurodo, jog sūnus ją stumdė, pargriovė ant grindų, daužė jos galvą į vonios duris. Atliekant nukentėjusiosios parodymų patikrinimą vietoje, ji nuosekliai ir detaliai, pasinaudodama manekenu, parodė kaip ją sūnus E. K. sugriebęs už pečių laikė abiem rankom, trenkia ją į vonios kambario duris, daužydamas jos galvą, nugarą, kaip laikydamas už pečių, sviedžia ją iš koridoriaus į svetainę, taip pargriaudamas, kaip ji, pargriauta sūnaus, nugriuvo svetainėje kairiu šonu ir alkūne ir kaire koja atsitrenkdama į grindis. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis tyrimui atlikti pateiktais ir papildomai pareikalautais duomenimis – VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmena, VTMT Vilniaus skyriaus Gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), gauta 2020-12-03, pateikiama išvada, kad Z. M. nustatytas kairės alkūnės srities sumušimas, pasireiškęs kairio stipinkaulio artimojo galo lūžiu, sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu/paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2020-10-10 08:12 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, Z. M. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio lūžio tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu tiriamoji galėjo justi fizinį skausmą. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios Z. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su teismo medicinos ekspertų padarytomis išvadomis. Tuo tarpu teismo posėdžio metu nukentėjusiosios Z. M. nurodyta aplinkybė, jog jai nebuvo lūžęs kaulas, nes uždėtas gipsas po kelių dienų buvo nuimtas, vertintina kaip siekis sumenkinti savo pirminius parodymus bei po sumušimo atsiradusius sužalojimus, siekiant palengvinti sūnaus teisinę padėtį. Todėl teismas tokius nukentėjusiosios parodymus atmeta kaip neatitinkančius objektyvių įrodymų, o būtent Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuria yra nustatytas nukentėjusiosios sužalojimo mastas.

Nukentėjusioji Z. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ją sumušė būtent kaltinamasis E. K.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji bandė menkinti savo patirtus sužalojimus, teigti jog jai nebuvo suduota tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Teismas tokius nukentėjusiosios parodymus teisme laiko nepatikimais, nes nukentėjusioji teisme akivaizdžiai sako netiesą norėdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sūnui kaltinamajam E. K.. Todėl apibendrindamas byloje esančius duomenis ir vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas E. K. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nors kaltinamasis neigia grasinęs nukentėjusiajai Z. M., neigia, kad buvo paėmęs peilį, neigia sakęs, kad ją nužudys, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Nukentėjusiosios Z. M. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir išsamūs. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai akivaizdžiai yra pakeisti kaltinamojo naudai. Nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pagalbos kvietimo momento patvirtina liudytojų G. G. ir S. P. parodymai bei kiti objektyvūs įrodymai – vaizdo ir garso įrašai, kiti rašytiniai bylos duomenys, kuriuos teismas ištyrė nagrinėjant bylą teisme.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek pati BK 145 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-203-489/2018 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018). Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-719/2019).

Nukentėjusioji Z. M. patvirtino, kad įvykio dieną tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Šią aplinkybė pripažino ir kaltinamasis. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kuriuos teismas vertina kaip teisingus, akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų, kuriais jis, paėmęs peilį ir jai grasindamas nužudyti („paštirinti“), sakydamas jai necenzūrinius žodžius, dėl ko ji išbėgo į balkoną, kur tyliai pradėjo šauktis pagalbos, tikėdamasi, jog ją gal būt išgirs kaimynai, sudarė realų pagrindą manyti, jog kaltinamojo veiksmai buvo tokio pobūdžio, dėl kurių nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Iš karto po to, kai kaltinamasis pasišalino iš balkono, ji dar būdama balkone iš kišenės išsiėmė telefoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą prašydama policijos pagalbos. Kad nukentėjusioji Z. M. buvo išsigandusi patvirtino ir pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas G. G., bei jam dirbant įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad nukentėjusioji Z. M., nors ir susijaudinusi bei išsigandusi, tačiau labai aiškiai ir nuosekliai pasakoja apie tai kas įvyko, o būtent, kad sūnus mušasi ir grasina jai su peiliu. Nukentėjusiosios pasakojimo detalės yra sklandžios, ji neklysta sakydama ką sakė ir darė kaltinamasis, nei kviesdama pagalbą bendraudama su bendrojo pagalbos centro operatoriumi, nei su atvykusiais policijos pareigūnais.

Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas mano, kad nukentėjusiajai Z. M. buvo realus pagrindas tikėti, kad E. K. savo grasinimus įvykdys, nes į rankas paimtas ir į ją nukreiptas peilis, sudarė jai realų pagrindą manyti, kad jos sveikatai ar gyvybei gali kilti pavojus. Tokį nukentėjusios įspūdį sustiprinti galėjo ir tai, jog prieš grasindamas ją nužudyti („paštirinti“) su peiliu, kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo ją sugriebdamas už pečių, trenkdamas į vonios duris, o vėliau ir pargriaudamas kambaryje ant grindų, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė kairės alkūnės srities sumušimą, pasireiškusį kairio stipinkaulio artimojo galo lūžiu. Paimdamas į rankas peilį, būdamas agresyviai nusiteikęs, būdamas nedideliu atstumu nuo nukentėjusiosios ir šaukdamas necenzūrinius bei grasinančius žodžius kaltinamasis be abejo suprato, jog grasinimus išsako ir išreiškia taip, kad nukentėjusioji tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, šios būsenos ir pasiekė, nes nukentėjusioji išsigandusi įbėgo į balkoną ir pradėjo kviestis pagalbos.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas E. K. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. K. atsakomybę dėl vagystės iš parduotuvės „Techasas“ lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę dėl savo motinos nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo ją nužudyti sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

E. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos, nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, jog jis teistas, baustas administracine tvarka (tomas 1, b. l. 175-201, tomas 2, b. l. 13-16). Duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar dėl priklausomybės ligų, nepateikta. Kaltinamasis nedirba.

Asmuo, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Asmuo, padaręs BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Atsižvelgiant į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs vagystę, jam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, bei vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmių trukmę nustatant žemesnę nei vidurkis dydį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnes.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020-10-12 20.10 val. iki 2020-10-14 13.38 val. (dvi paras).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. iš dalies kaltę prisipažino, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, savo motinos Z. M., teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmių vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 p., 7 p., 10 p.).

Kiti klausimai

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnes ir skirti E. K. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020-10-12 iki 2020-10-14 (dvi paras).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigoti E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos);

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė