- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2-54-890/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00768-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Ieškovas
- R. K., Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- A. S., Vilniaus
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Agnei Gabalytei, dalyvaujant ieškovei R. K., ieškovų atstovei advokatei R. L., atsakovo atstovui advokatui R. M., trečiajam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir Ž. K. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) su trečiaisiais asmenimis Vilniaus 35-ojo notarų biuro notare A. P. ir A. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės A. P., not. reg. Nr. 1427-7, nuo jos sudarymo momento bei taikyti dvišalę restituciją: įpareigoti ieškovus R. K. ir Ž. K. grąžinti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) pagal minėtą sutartį nupirktą garažo dalį ir įpareigoti atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti 30 000 Lt ieškovams R. K. ir Ž. K., sumokėtus sudarant 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b.l. 2-9).
Nurodė, kad iš atsakovo, tuo metu atstovaujamo direktoriaus A. S., 2009-10-20 patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko poilsio paskirties negyvenamąją patalpą – poilsio apartamentus, esančius J. B. g. 5/S. N. g. 2, Palangoje, pasirašant minėtą sutartį pas notarę, prasitarė, kad būtų gerai įsigyti ir garažą. Notarė pasiūlė pirkti vietą minėtame name esančiame požeminiame garaže, A. S. šiai minčiai pritarė ir pasiklausė, ar jų automobilis nėra didelis, nes turi vietą tik mažam automobiliui. Parodė automobilio vietą schemoje pažymėtą R-13, paminėjo, kad automobilio vieta garaže kainuos 30 000 Lt. Po kurio laiko nuvyko apžiūrėti vietos garaže, iš A. S. paaiškinimų suprato, kad parduodama automobilio stovėjimo vieta schemoje pažymėta R-13, kadangi jos ribos nebuvo pažymėtos, A. S. pažadėjo automobilio stovėjimo vietą pažymėti linijomis. Pirko garažo dalį, kurią ketino naudoti pagal paskirtį – automobiliui parkuoti. Sutartimi parduotas ženkliai didesnis plotas, negu įprasta naudoti vieno automobilio statymui. Prieš pasirašant sutartį su A. S. aptarė, kad stovėjimo vietą pirktų už 30 000 Lt, tačiau į sutartį jis nurodęs notarei įrašyti, kad garažą perka už 3500 Lt, po sutarties sudarymo ieškovė su žentu T. K. per banką pervedė 3500 Lt atsakovui, likusius 26500 Lt ieškovė perdavė A. S. grynais pinigais, ką matė T. K., jokio pinigų priėmimo kvito UAB (duomenys neskelbtini) neišdavė. Pastačius automobilį įsigytoje stovėjimo vietoje, rado išleistą automobilio padangą, kitą dieną – kitą padangą, nepavyko išsiaiškinti, kad tai padarė, stovėjimo vietos ribos iki šiol nepažymėtos. Gretimos vietos savininkai sakė, kad ieškovai automobilį stato jų vietoje, kurią jie jau nusipirko anksčiau nei ieškovai. Kai kreipėsi į A. S., šis nieko neaiškinęs siūlė grąžinti pinigus ir sutartį nutraukti, su pasiūlymu ieškovai sutiko, bet vėliau A. S. pradėjo slapstytis, į skambučius neatsakinėja. Įvertinus garažo plotą, viena automobilio stovėjimo vietos vidutinė kaina būtų 34 769 Lt. Ieškovai buvo suklaidinti tyčiniais A. S. veiksmais, atsakovė yra profesionali nekilnojamojo turto valdytoja, o ieškovai sudaro tik antrą nekilnojamojo turto sandorį. Teisme ieškovė R. K. ieškinį palaikė ir patvirtino, kad kai pasirašinėjo sutartį, suvokė, kad perka dalį vietos R-13, kurioje telpa mašina. Plotą pirko už 30 000 litų, iš kurių 3500 litų sumokėjo į banką, o likusią sumą padavė į rankas mašinoje A. S., pakvitavimo neprašė, nes juo pasitikėjo. Suprato, kad perka dalį garažo, tai yra 9,5 kvadrato.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamoje sutartyje aiškiai apibrėžta į kokį turtą pirkėjai įgis nuosavybės ir naudojimosi teisę, minėta sutarties dalis yra paryškinta, taip šią aplinkybę akcentuojant, ieškovei R. K. buvo žinoma aplinkybė, kad vieta, kurią turi atsakovas yra skirta mažam automobiliui, buvo sudaryta galimybė vietą apžiūrėti, atsakovui sumokėta tik 3500 Lt, t.y. tiek , už kiek sulygta parduoti garažo dalį, apie tai, kad būtų perduota papildoma suma tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam A. S., atsakovui nežinoma, jokių kitų pinigų iš ieškovų atsakovė negavo. Ieškovai įgijo teisę naudotis mažesne vieta automobiliui statyti, todėl nepagrįstas sumokėtų sumų už garažo dalis lyginimas su kitais garažo dalių savininkų sumokėtomis sumomis. Ieškovams parduotos idealiosios garažo dalies dydis negali įtakoti Sutarties 8.1 punkto nuostatos dėl garažo dalies, kuria įgijo teisę naudotis ieškovai, bei pažeisti kitų garažo bendrasavininkų teisėtų interesų (t. 2, b.l. 33-36). Teisme atsakovo atstovas advokatas R. M. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad prie pirkimo pardavimo sutarties buvo pridėtas garažo planas, kuriame matomos parkavimo vietos. Prašau ieškinį atmesti ir priteisti išlaidas.
Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigė, kad ieškovai įgijo teisę naudotis ½ dalimi parkavimo vietos, pažymėtos R-13, t.y. 9,49 kv.m. ploto, likusia šia parkavimo vietos dalimi naudojimosi teisę turi Viktoras ir D. J., ieškovų ir minėtų asmenų tarpusavio santykių naudojantis parkavimo vieta sutartis nedetalizuoja, nes tai jų susitarimo reikalas, ieškovai taip pat įgijo teisę kartu su kitais bendraturčiais naudotis garažo bendrojo naudojimo ploto dalimi, pažymėta R-14, kurios bendras plotas yra 139,26 kv.m. Nežadėjo pažymėti ieškovės perkamos parkavimo vietos. Parkavimo vietos dalį ieškovai įsigijo pigiai, todėl negali būti laikoma, kad turtą įsigijo labai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovės įsigytos garažo dalies plotas mažesnis už kitų bendraturčių parkavimo vietas, tokia parkavimo vieta yra prastesnė. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė vieną parkavimo vietą ir pusę kitos parkavimo vietos už bendrą 37090 Lt sumą, atsakovas jau buvo pardavęs visus butus name, kuriam priklauso garažas, todėl žinodamas, kad niekas nebenorės įsigyti mažos vietos, ją pardavė ieškovei už mažą kainą (t. 1, 43-49, b.l. 151-152). Teisme trečiasis asmuo A. S. papildomai nurodė, kad ginčo sutarties sudarymo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Nusipirkusi poilsio patalpas, R. K. iškart pasidomėjo, ar nebūtų galimybės nusipirkti parkavimo vietos. Notarė įsiterpė į pokalbį ir pasakė, kad yra pusė laisvos garažo vietos. Sutartį ruošė notarė. Po sutarties pasirašymo pas notarę nuvažiavo į banką, jie sumokėjo 3500 litų. Garažo dalis, kuria naudojasi kartu su kitais bendraturčiais, ieškovams buvo parduota, kad neliktų UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėje, tas likęs apie 40 kv.m. plotas, laiptinė. Kučingiai tikrai žinojo, kad turi tartis su Juškomis.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarė A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Notarė nurodė, kad jai tvirtinant 2010-04-01 sutartį, dalyvavo ieškovė R. K. ir trečiasis asmuo A. S., ieškovė savo valią pirkti ½ dalį parkavimo vietos išreiškė atvykdama į notarų biurą, perskaitydama ir pasirašydama sutartį, sutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovai naudosis ½ dalimi parkavimo vietos, prie sutarties pridedamoje schemoje, pažymėtos R-13 (18,98 kv.m. ploto). 2008-12-19 patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pardavė D. J. ir V. J. 827/10000 dalį garažų paskirties negyvenamosios patalpos – garažo nuo R-1 iki R-3, turinčio 432,35 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), D. J. ir V. J. pagal minėtą sutartį atskirai naudojasi, valdo ir disponuoja garažo dalimi - parkavimo vieta, prie 2008-12-19 sutarties pridedamoje schemoje, pažymėta R-1 ir ½ dalimi R-13 (18,98 kv.m. ploto), t.y. 9,49 kv.m. ploto, bei bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi bendro naudojimo garažo dalimi plane pažymėta indeksu R-14 (139,26 kv.m. ploto). Pagal 2010-04-01 pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai ir D. J. bei V. J. turėjo bendrai naudotis parkavimo vieta, schemoje pažymėta R-13 (t. 1, b.l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau - Sutartis) ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko iš atsakovo 1098/10000 dalį garažų paskirties negyvenamosios patalpos – garažo nuo R-1 iki R-3, baigtumas 94 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 432,35 kv.m. bendro ploto, pažymėjimas plane R-1, būklė: nebaigtas statyti, esančio (duomenys neskelbtini), toliau sutartyje vadinamą Garažo dalimi, Sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad Šalys susitaria, kad Pirkėjas atskirai naudosis, valdys bei disponuos Garažo dalimi – ½ dalimi parkavimo vietos, prie šios Sutarties pridedamoje schemoje pažymėtos R-13 (18,98 kv.m. ploto), t.y. 9,49 kv.m. ploto, bei bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais Garažo dalies naudotojais naudosis bendro naudojimo Garažo dalimi, plane pažymėta indeksu R-14 (139,26 kv.m. ploto). Pirkėjui yra žinoma, kad vadovaujantis CK 4.81 str. 2 d., jei bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra patvirtintas notariškai ir įregistruotas viešajame registre, tai toks susitarimas yra privalomas ir kitam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto, Sutartis buvo ir patvirtinta notarės A. P., įregistruota viešajame registre Nr. 1427-7. Ginčo Sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog Garažo dalis parduodama už 3500 Lt (su PVM), kuriuos pirkėjas sumokėjo, o pardavėjas gavo prieš pasirašant šią sutartį, pagal Sutarties 3.2 punktą, pardavėjas AB DnB Nord banko nurodymu įsipareigoja iš gautų pinigų reikiamą sumą – 3500 Lt nukreipti kredito dengimui (t. 1, b.l. 11-26).
Iš kasos pajamų orderio Nr. 2479609 matyti, kad R. K. į tranzitinę sąskairą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį Nr. 1427-7 2010-04-01 pervedė 3500 Lt (t. 1, b.l. 30)
Iš viešojo registro išrašų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2010-01-26 iki 2011-09-13 buvo A. S. (t. 1, b.l. 40-41).
Iš viešojo registro išrašo matyti, jog nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – garažą nuo R-1 iki R-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu yra įgiję ir kiti fiziniai asmenys (t. 1, b.l. 21-23), 2008-12-19 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir D. J. su V. J., kurie įsigijo 251408/10 000 000 bei 575592/10 000 000 dalis minėtos patalpos (t. 1, b.l. 22-23).
Iš teismui pateiktos 2008-12-19 patalpos, žemės sklypo dalies ir garažo dalies pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas pardavė D. J. 304/1000 asmeninės nuosavybės teise ir jai kartu su V. J. 696/1000 bendrosios jungtinės nuosavybės teise: negyvenamąją patalpą – poilsio apartamentus nuo 1-18 iki 1-20, turinčią 41,68 kv.m. bendro ploto, 42/1591 dalis, viso 0,1591 ha žemės sklypo, ir 827/10 000 dalis garažų paskirties negyvenamosios patalpos – garažo nuo R-1 iki R-3, baigtumas 94 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 432,35 kv.m. bendro ploto, pažymėjimas plane R-1, būklė: nebaigtas statyti, esančio J. B. g. 5/S. N. g. 2, Palangoje, toliau sutartyje vadinamą Garažo dalimi, iš 2008-12-19 sutarties 3.1.2 punkto matyti, kad garažo dalis parduota už 37090 Lt. 2008-12-19 sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad Pirkėjai perka garažo dalį, plane pažymėtą indeksu R-1 (15,54 kv.m.) ir ½ dalį, pažymėtos indeksu R-13 (18,98 kv.m. ploto) , t.y. 9,49 kv.m. ploto. Šalys susitaria, kad pirkėjai atskirai naudosis, valdys bei disponuos Garažo dalimi – parkavimo vieta, prie sutarties pridedamoje schemoje pažymėta indeksu R-1 ir ½ dalimi parkavimo vietos R-13, bei bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais Garažo dalies naudotojais naudosis bendro naudojimo Garažo dalimi, plane pažymėta indeksu R-14 (139,26 kv.m. ploto), ši sutartis taip pat įregistruota viešajame registre ir patvirtinta notarės A. P. (t. 1, b.l. 50-66). Iš prie Sutarties pateikto plano matyti, jog V. J. ir D. J. įgyta Garažo dalis, kuria jiems nurodyta naudotis atskirai R-1 yra šalia parkavimo vietos R-13. Ieškovų, kaip ir kitų parkavimo vietos, pažymėtos indeksu R-13, pirkėjų V. ir D. J., Sutartyje nurodyta, kad atskirai naudojasi tik ½ parkavimo vietos, pažymėtos indeksu R-13 (t. 1, b.l. 20). Iš teismo išreikalautų pirkimo-pardavimo sutarčių, kurios pridėtos prie bylos, turinio matyti, jog likusios parkavimo vietos, požeminiame garaže parduotos kitiems fiziniams asmenims, kurių sutartyse nurodytos iš esmės analogiškos sąlygos dėl naudojimosi konkrečia parkavimo vieta atskirai nuo kitų bendraturčių ir bendro naudojimo garažo dalimi kartu su visais bendraturčiais.
Liudytojas T. K. teisme parodė, kad yra R. K. žentas, dalyvavo sudarant sandorį, matė sutartį. Pardavimo aplinkybės buvo žinomos. Notarė informavo, kad yra laisvos pusė garažo vietos, kurią nutarė įsigyti, nes mašina Toyota Avensis į ją telpa. Už tą vietą sumokėjo 30000 litų, kadangi pirko pas notarą, nekilo jokių abejonių. Kai pasirašė sutartį, iškart važiavo į banką, kuriame sumokėjo pavedimu 3500 litų, o likusią sumą 26500 litų atidavė A. S. į rankas. Jis porą kartų buvo pasistatęs mašiną stovėjimo aikštelėje. Niekas nesakė, kad reikia su kažkuo tartis ar derinti mašinos pasistatymo klausimus savo garažo vietoje. Bendrasavininkų kontaktai nebuvo siųsti.
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi sandoris, jų teigimu, sudarytas dėl apgaulės, t.y. atsakovei tyčia pranešus tikrovės neatitinkančias žinias bei nutylėjus svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekiant suklaidinti ieškovus (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.).
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ,,(duomenys neskelbtini)“ v. UAB ,, Folis“, bylos Nr. 3K-3-640.2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB ,, Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).
CK 6.193 str. 1 ir 4 dalių nuostatos įpareigoja aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, o kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kai šalių bendrų ketinimų nepavyksta nustatyti, sutartį reikia aiškinti taip, kaip jos tekstą suprastų protingas žmogus, būdamas šalimi tokiomis pat aplinkybėmis.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas verčiasi statybų verslu (b.l. 17). 2010-04-01 Garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai ir atsakovas susitarė dėl parduodamo turto – 1098/10 000 negyvenamosios patalpos – garažo nuo R-1 iki R-3, tačiau atskirai nuo kitų bendraturčių pirkėjui (t.y. ieškovams) sutartimi buvo paskirta naudotis, valdyti bei disponuoti garažo dalimi – ½ dalimi parkavimo vietos, t.y. 9,49 kv.m. ploto, o likusi dalis paskirta naudotis bendrai su kitais bendraturčiais.
Teisme šalys patvirtino, jog ieškovai prieš ginčijamo sandorio sudarymą buvo informuoti, jog likusi parkavimo vieta skirta tik mažam automobiliui. Ieškovai paaiškino, jog parkavimo vietą įsigijo savo automobiliui statyti ir norėjo naudoti tą vietą pagal paskirtį, ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovui. Patvirtino, kad vyko į vietą, apžiūrėti perkamos parkavimo vietos, kurioje jų automobilis tilpo, todėl tą parkavimo vietą ir nusprendė įsigyti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas žadėjo pažymėti perkamą parkavimo vietą, tačiau iki šiol ji nepažymėta, atsakovas neigė tokius teiginius, tačiau ir nepatvirtino, jog ½ parkavimo vietos R-13 yra kaip nors pažymėta.
Byloje taip pat buvo nustatyta, jog ½ parkavimo vietos R-13 yra įsigiję V. J. ir D. J., kurie taip pat įsigijo ir parkavimo vietą R-1, kuri, kaip matyti iš prie sutarčių pridėtos garažo schemos, yra šalia parkavimo vietos R-13. V. J. ir D. J. taip pat įsigijo ir parkavimo vietą R-1.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šios aplinkybės ieškovams prieš ginčijamo sandorio sudarymą nebuvo atskleistos ir buvo nutylėtos. Iš ginčijamos 2010-04-01 Sutarties ir 2008-12-19 Patalpos, žemės sklypo dalies ir garažo dalies pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų, kuriose apibrėžta atskirai nuo kitų bendraturčių pirkėjų naudojama garažo dalis matyti, jog tiek ieškovai, tiek V. J. ir D. J. atskirai turi naudotis ½ parkavimo vietos R-13, t.y. abiejose sutartyse yra analogiška nuostata dėl ½ parkavimo vietos R-13 naudojimo atskirai nuo kitų bendraturčių. Iš garažo schemos matyti, kad parkavimo vieta R-13 skirta tik vienam automobiliui, kadangi statant antrąjį automobilį minėtoje parkavimo vietoje, būtų užstatytas tiek parkavimo vietoje R-1 pastatytas automobilis, tiek jau R-13 parkavimo vietoje stovintis automobilis. Nors atsakovas teigia, jog R-1 parkavimo vietą įsigiję asmenys R-13 parkavimo vietos pusę nusipirko tikslu, jog jų automobilio stovinčio vietoje R-1 niekas neužstatytų, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti ir nėra logiški, nes 2008-12-19 sutartimi pirkėjai įsigijo net ½ parkavimo vietos, kai iš schemos matyti, jog tam, kad nebūtų užstatytas automobilis parkavimo vietoje R-1, pakaktų įsigyti ketvirtadalį parkavimo vietos R-13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, kaip profesionalus verslininkas turėjo ieškovams išaiškinti ir atskleisti, kad jų perkamos parkavimo vietos dalis ne tik yra parduota kitiems asmenims, su kuriais teks ta parkavimo vieta dalintis, bet kad parkavimo vietos naudojimo tvarka nėra nenustatyta, ir tai žinodamas, nutylėjo.
Pagal CK 1.91 str. 5 d. apgaule laikomas ir sandorio šalies tylėjimas, t.y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Teismas sprendžia, kad ieškovė R. K., sudarydama 2010-04-01 pirkimo-pardavimo sandorį buvo apgauta, kadangi atsakovas parduodamas garažo dalį, o būtent parkavimo vietą, kuria ieškovai norėjo naudotis pagal paskirtį, t.y. šeimos automobiliui statyti, nutylėjo jog parkavimo vietos R-13 ½ dalis jau yra parduota kitiems asmenims, su kuriais minėta parkavimo vieta reikės dalintis, o parkavimo vietos naudojimo tvarka nėra nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra verslininkas ir geriau išmano pirkimo-pardavimo sandorių ypatumus bei turi didesnę patirtį sudarant sandorius, o ieškovė, turinti aukštąjį, tačiau medicininį, išsilavinimą, yra labinau pažeidžiama sandorio šalis, kadangi tokio pobūdžio sutartį sudarė antrą kartą.
Sutartimi ieškovai įgijo 1098/10000 dalį garažo, t.y. ne tik parkavimo vietos dalį, bet ir dalį bendrai naudojamų patalpų, tačiau tiek sandorio sudarymo aplinkybės, tiek šalių ketinimai rodo, kad ieškovai ketino įsigyti tik parkavimo vietą automobiliui, todėl pripažinus, kad parkavimo vieta ieškovams parduota apgaulės įtakoje, teismas aukščiau nurodytais motyvais, pripažįsta, kad 2010-04-01 sandoris sudarytas dėl apgaulės, todėl naikintinas (CK 1.91 str. 1 d.,5 d., 6.193 str.-6.195 str.).
Dėl restitucijos taikymo
2010-04-01 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia taikytina dvišalė restitucija – atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovei pinigus, gautus iš ieškovės pardavus garažo dalį pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovai įpareigotini grąžinti atsakovui pagal minėtą sutartį nupirktą garažo dalį (CK 6.145 str. 1 d., 6.222 str. 1 d.).
Ieškovai teigia, kad dalį pinigų už pirktą garažo dalį atsakovui sumokėjo pavedimu per banką – t.y. 3500 Lt, o likusią dalį, t.y. 26500 Lt atidavė grynais pinigais A. S., kuris ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo atsakovo vadovas, todėl prašo, taikant restituciją, iš atsakovo priteisti 30 000 Lt.
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, tokios formos nesilaikymas daro ją negaliojančią, jeigu kaina nenurodyta, tokia sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.393 str. 1 d., 6.397 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog parduoto ieškovams daikto kaina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri yra 3500 Lt. Byloje esantis kasos pajamų orderis patvirtina, o atsakovas ir neneigė, jog už parduotą daiktą iš ieškovų gavo 3500 Lt. Atsakovas neigė, jog ieškovai pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį įmonei sumokėjo daugiau nei nurodyta sutartyje. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovui už parduodamą garažo dalį perduota didesnė kaip 3500 Lt suma, byloje nėra. Ieškovė savo teiginius grindžia liudytojo T. K. parodymais, kuris teisme patvirtino, matęs, kad A. S. perduota 26500 Lt suma. Trečiasis asmuo A. S. šią aplinkybę paneigė ir nurodė, kad ieškovams parduota prastesnė parkavimo vieta, be to, ekonominio sunkmečio metu, todėl sutartyje nurodyta kaina yra reali. Teismas atkreipia dėmesį, jog kitiems fiziniams asmenims parkavimo vietos garaže parduotos dar 2008 m., o kad 2010 m. šalies ekonomika išgyveno sunkmetį, teismo pripažintina aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti, ieškovams parduota tik ½ parkavimo vietos, juolab nelikus kitų laisvų parkavimo vietų, todėl teismas neatmeta atsakovo ir trečiojo asmens teiginių, jog tokia parduodamos garažo parkavimo vietos dalies kaina -3500 Lt sutarties sudarymo metu galėjo būti reali.
Ieškovai yra išsilavinę žmonės, teigia, jog labai pasitikėję A. S., todėl likusią sumą jam sumokėję grynais ir neprašę pakvitavimo. Tokios didelės pinigų sumos - 26500 Lt, sumokėjimas už nekilnojamąjį daiktą, nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos, negali būti laikomas protingo, rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesiu. Jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų netaikyti CK 1.93 str. 2 d. nuostatų, nenustatyta.
Teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovui už parduotą garažo dalį sumokėjo didesnę nei sutartyje nurodytą kainą, todėl taikant dvišalę restituciją, ieškovų reikalavimas tenkinamas iš dalies, įpareigojant juos grąžinti atsakovui pagal 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, nupirktą garažo dalį, o atsakovą įpareigojant grąžinti ieškovams 3500 Lt, sumokėtus sudarant ginčijamą sutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovams proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi ieškinio suma 30 000 Lt, teismas vertina, jog patenkinta 12 procentų ieškinio reikalavimų Ieškovams iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 108 Lt žyminio mokesčio (900 Ltx12 proc.) (t. 1, b.l. 9).
Taip pat ieškovai pateikė įrodymus, kad už advokatės R. L. atstovavimą byloje patyrė– 15 626,42 Lt išlaidų (t. 1, b.l. 128-130, t. 2, b.l. 39-44). Atsakovo atstovas advokatas R. M. pateikė tris sąskaitas-faktūras 2011-12-30 Nr. 331 – 2202,20 Lt sumai, 2012-04-03 Nr. 348 1802,9 Lt sumai ir 2012-05-31 Nr. 357 1137,40 Lt sumai, kuriose nurodoma, jog atsakovas turėjo 5142,50 Lt atstovavimo išlaidų. Šalims priteistinų atstovavimo išlaidų dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalys nagrinėjamai civilinei bylai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pavedė savo interesus atstovauti Vilniuje buveinę turinčioms advokatų kontoroms, kurių advokatai vyko į posėdžius Palangos mieste. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos priteisiamos, jeigu nėra reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje ar kitais būtinais atvejais. Teismas nenustatė būtinybės šioje byloje dalyvauti advokatams iš Vilniaus miesto, todėl kelionės išlaidos advokatams neatlygintinos. Be to, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, į tai, kad patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas – sandoris pripažintas negaliojančiu, į abiejų šalių advokatų suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, kompleksiškumą, į posėdžių trukmę, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, apimtį ir turinį, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.2, 8.15, 8.18, 9 ir 12 punktuose nustatytais advokato suteiktų teisinių paslaugų įkainiais, laikytina pagrįstomis 3500 Lt dydžio ieškovų ir 2500 Lt atsakovo turėtos išlaidos už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteistina po 1250 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, o kiekvienam ieškovui iš atsakovo priteistina po 1804 Lt šių turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės A. P., not. reg. Nr. 1427-7, nuo jos sudarymo momento.
Taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti ieškovus R. K. ir Ž. K. grąžinti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės A. P., not. reg. Nr. 1427-7, nupirktą 1098/10000 dalį garažų paskirties negyvenamosios patalpos – garažo nuo R-1 iki R-3, baigtumas 94 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 432,35 kv.m. bendro ploto, pažymėjimas plane R-1, būklė: nebaigtas statyti, esančio (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovams R. K. ir Ž. K. 3500 Lt, sumokėtus sudarant 2010-04-01 garažo dalies pirkimo-pardavimo sutartį patvirtintą notarės A. P., not. reg. Nr. 1427-7, t.y. po 1750 Lt kiekvienam ieškovui.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovams R. K. ir Ž. K. kiekvienam po 1804 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini)1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Ž. K. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.