- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- A-662-2001-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00389-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir kompensacijos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė teismo:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. P-14 „Dėl št. srž. A. R. atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas);
2) grąžinti jį į profesinę karo tarnybą – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-sios rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos kuopininko pareigas;
3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, atsakovas) už visą priverstinės pravaikštos laiką tarnybinį atlyginimą ir butpinigius;
4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. P-14 nuo 2013 m. sausio 10 d. jis buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-sios rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos kuopininko pareigų, su juo nuo 2013 m. sausio 11 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Manė, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nuo 1991 m. liepos 4 d. jis yra karys savanoris, o nuo 1993 m. spalio 22 d. tarnauja profesinėje karo tarnyboje. Paskutinį kartą profesinė karo tarnyba buvo pratęsta 2011 m., sudarius profesinės karo tarnybos sutartį, kuri įsigaliojo 2011 m. gruodžio 22 d. ir galioja iki 2013 m. gruodžio 22 d. Nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki atleidimo iš tarnybos ėjo KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-sios rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos kuopininko pareigas. KASP 2-sios rinktinės Štabo viršininkas 2012 m. gruodžio 10 d. patvirtino jo tarnybos vertinimo atestatą, kuriame pažymėta, kad jis yra kompetentingas, sėkmingai dirba komandoje be ypatingų pastabų, geba sėkmingai bendradarbiauti, yra draugiškas ir taktiškas su kolegomis, įskaitytas jo fizinis pasirengimas ir pan. Bendras tarnybos vertinimas buvo pažymėtas balu „gerai“. Tai vidutinis kario veiklos ir potencialo įvertinimas. Taip pat vertinimo atestate buvo pažymėta, kad yra pareigingas, draugiškas ir pasiūlyta pakelti karinį laipsnį perkėlus į kitas pareigas. Nepaisant šio kaip kario tarnybinės veiklos vertinimo, jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Pažymėjo, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje numatyti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindai. Pirmojoje straipsnio dalyje numatyti kario sutarties privalomojo nutraukimo pagrindai, o antrojoje dalyje numatyta, kad ši sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia. Tai reiškia, kad šioje dalyje išvardinti kario atleidimo iš tarnybos pagrindai suteikia atitinkamiems subjektams diskrecijos teisę nuspręsti, atleisti karį iš karo tarnybos ar ne. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte, kuriuo remiantis jis buvo atleistas iš karo tarnybos, numatyti keturi juridiniai faktai, kuriems visiems esant gali būti priimamas atitinkamas sprendimas. Pareiškėjui yra žinomas tik krašto apsaugos ministro sutikimas, išreikštas įsakymu dėl atleidimo iš pareigų. Tačiau nieko nežinoma apie pagrindinį jo atleidimo pagrindą – tarnybos interesus, dėl kurių buvo būtina atleisti jį iš karo tarnybos. Krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtintame Lietuvos karių etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas) nustatyta, kad Lietuvos karo tarnyba grindžiama šiais etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, patriotizmo ir pilietiškumo, politinio neutralumo, teisingumo, teisėtumo, atsakomybės, subordinacijos, konfidencialumo, sąžiningumo, tarpusavio pasitikėjimo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, pavyzdingumo. Pagal šį kodeksą karys tarnybos metu inter alia privalo nepasiduoti asmenų įtakai, dėl kurios gali nukentėti tarnybos interesai, pranešti vadui (viršininkui) ir, jam pritarus, nevykdyti užduoties, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti tarnybos interesams ir panašiai. Daugiau nuostatų, kurios paaiškintų, kas gali būti laikoma „tarnybos interesais“, dėl kurių galima atleisti karį iš tarnybos, nei KASOKTĮ, nei kituose teisės aktuose nėra. Atkreipė dėmesį, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalyje išvardinta iš viso 13 savarankiškų galimo atleidimo iš tarnybos pagrindų. Atskirai paminėta galimybė atleisti karį iš tarnybos dėl atitinkamos institucijos likvidavimo ar karių skaičiaus sumažinimo, sveikatos būklės, ligos, įvairių nusižengimų tarnybos ar ne metu, netekus pasitikėjimo, neturint reikiamos kvalifikacijos arba atestavus jį kaip netinkamą tarnybai. Pažymėjo, kad profesinė karo tarnyba yra sudėtinė valstybės tarnybos (plačiąja prasme) dalis, reguliuojama specialaus įstatymo ir kitų teisės aktų, kurie negali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) numatytų ir visuotinai pripažintų proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms ir kitų principų, tarp jų ir viešojo administravimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Pareiškėjui tarnaujant krašto apsaugos sistemoje nuo pat 1991 m., dalyvavus KFOR-19 misijoje, turinčiam 15 paskatinimų ir apdovanojimų, sudariusiam Profesinės karo tarnybos sutartį, galiojančią iki 2013 m. gruodžio 21 d., tiesioginių viršininkų įvertintam gerai su pasiūlymu pakelti karinį laipsnį, atsirado teisėti lūkesčiai, kad tarnybą galės sėkmingai tęsti iki sutartyje numatyto termino pabaigos. Kariuomenės vado sprendimas, padarytas vos praėjus dienai po tarnybinio vertinimo atestato patvirtinimo, rodo, kad nebuvo pagrindo jo atleidimą grįsti tarnybos interesais. Sprendimai, kuriuos padarė kompetentingi pareigūnai atleisdami jį iš karo tarnybos, yra akivaizdžiai neproporcingi, savavališkai ir subjektyviai traktuojant KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą faktinį sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindą.