Telšių apylinkės teismo nutartis

2016-06-23 · Byla Nr. M1-74-971/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
M1-74-971/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35676-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Nukentėjusysis
Z. M.
Civilinis ieškovas
V. M.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. M1-74-971/2016Proceso Nr. 1-01-1-35676-2015-8Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.14.1.2; 2.8.1.; 2.8.11.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 23 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Astai Kryžiūtei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,nukentėjusiajai Z. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, darbingumas 30 proc., gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydomam Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, neteistam, kuriam 2015-07-08 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015-06-25, apie 10 val., viešoje vietoje - parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) patalpoje, prekybinėje salėje, necenzūriniais žodžiais: „žertvos, kurvos, žąsinai, teliukai“ iškeikė pardavėją Z. M. ir N. Š., apstumdė pardavėją Z. M., bandė jai suduoti buteliu ir lazda, t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo šaldytuvo atvirai pagrobė svetimą V. M. priklausantį butelį vyno „Monikutė“, 1,30 euro vertės.

Taip pat R. K. 2015-06-27, apie 14 val., viešoje vietoje - parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) patalpoje, prekybinėje salėje, grasindamas pardavėjai Z. M. susidorojimu, iškeikdamas ją necenzūriniais žodžiais: „žertva, kurva“, mesdamas saują agurkų į Z. M., t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, atvirai pagrobė svetimą V. M. priklausantį alaus butelį „Tautinis, 1 euro vertės.

Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad R. K. pažįsta. Konfliktai kildavo kiekvieną dieną, kartais jie kviesdavo policiją, o kartais ne. Policija K. išsiveždavo, o po valandos jis vėl vaikščiodavo. Kai matydavo, kad jis ateina, užrakindavo duris, prašydavo pirkėjų, kad jie palauktų, kol K. pasišalins, kad tik nebūtų konflikto. 2015 m. birželio mėn., tikslių datų neatsimena, ji dirbo pardavėja M. įmonėje. K. įėjo su triukšmu, keikdamasis, grasino muštis. Tą kartą jis atėjo, griebė už agurkų, metė į ją. Ji jam alkoholio neparduodavo, tai jis nueidavo ir pats pasiimdavo iš lentynų, o jam neleidus, grasindavo suduoti. Ji ir Š. buvo pasiėmę lazdą, kad nuo jo apsiginti, o K. iš jų ją atėmė. Tą dieną su ja buvo Š.. Jei ne jis, tikriausiai šiandien nebebūtų gyva. K. pasiėmė vyno butelį, ir norėjo jai su buteliu suduoti, bet ji pabėgo. Nepamena, ar tų dviejų įvykių metu parduotuvėje buvo pašalinių asmenų. Jei pažįstami žmonės ateidavo į parduotuvę, tai prašydavo jų išeitį, kad nesužalotų. Kiekvieną kartą, kai pasirodydavo K., tie įvykiai būdavo tokie patys – jis keikdavosi, terorizuodavo, „koliodavosi“. Kai K. būdavo toks agresyvus, ji paprašydavo, kad kas nors atvažiuotų ir pabūtų, nes ji jo bijojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. parodė, kad yra V. M. individualios įmonės savininkas. R. K. asmeniškai nepažįsta, žino jį tik iš matymo. Įvykių pats nematė. Apie įvykius jam papasakojo pardavėja. Pardavėja sakė, kad buvo atėjęs K., kuris turi psichinę negalią, iškeikė pardavėją, ją pastūmė, nuėjo prie lentynos, pasiėmė vyno ir išėjo nesusimokėjęs. Kitą kartą atėjo ir tais pačiais veiksmais pasiėmė alaus ir nesusimokėjęs išėjo. Ką jis konkrečiai ten darė, kalbėjo, nežino, nes jo ten nebuvo. Buvo pagrobtas vienas butelis vyno „Monikutė“ ir vienas butelis alaus. Vynas lyg ir kainavo 1,30 Eur, o alus 1 Eur. Bendra civilinio ieškinio suma 2,30 Eur.

Liudytojas N. Š. parodė, kad dirba V. M. įmonėje pardavėju, to įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. R. K. ateidavo į parduotuvę, triukšmaudavo, „žąsinais“ vadindavo, lįsdavo už prekystalio, imdavo vyną. Taip būdavo diena iš dienos. Būdavo, kad iškviesdavo policiją. Policija atvažiuodavo, o kai K. paleisdavo, jis vėl ateidavo. Sakydavo, kad tai jo parduotuvė, varydavo juos lauk. Visas aplinkybes nurodė apklaustas policijoje. Tą kartą jis iš K. atėmė tą pagalį. Tai ne vienkartinis toks K. elgesys.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti liudytojo N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: N. Š. parodė, kad 2015-06-25 jam dirbant parduotuvėje atėjo akivaizdžiai neblaivus R. K., pradėjo šūkauti, triukšmauti ir sakyti, kad čia jo parduotuvė. R. K. varė tiek jį, tiek kartu dirbusią Z. M. lauk iš parduotuvės, keikė juos necenzūriniais žodžiais, pagriebė vyno butelį, kuriuo bandė suduoti M.. M., norėdama apsiginti, pasiėmė pagalį, tačiau jį K. atėmė ir bandė juo suduoti M., bet jis (N. Š.) tą pagalį atėmė. Po to K. pasiėmęs vyno butelį „Monikutė“ už jį nesusimokėjęs išbėgo (b. l. 28).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, R. K. nebuvo apklausiamas teisiamajame posėdyje, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad parduotuvė priklauso jam, todėl joje daro, ką nori. Pardavėją norėjo išvaryti lauk, nes ši vagia. Vyną pasiėmė, nes parduotuvė priklauso jam, todėl ir vynas jo. 2015-06-27 po pietų jis atėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Parduotuvėje kilo konfliktas tarp jo ir pardavėjos, jis varė pardavėją lauk (b. l. 91, 96).

Iš 2015-06-25 ir 2015-06-27 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolų bei fotolentelės matyti, kad abiejų įvykių vieta yra parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13, 30-31).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-98/2015 išvadoje konstatuota, kad R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo psichikos sutrikimų: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, rezidualinis psichikos sutrikimas (demencija ir kitos nuolatinio kognityvinio pakenkimo formos F10.7), priklausomybės nuo alkoholio sindromas (F10.2), dėl kurių negalėjo suprati savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. K. taip pat turi psichikos sutrikimų – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, rezidualinis psichikos sutrikimas (demencija ir kitos nuolatinio kognityvinio pakenkimo formos F10.7), priklausomybės nuo alkoholio sindromas (F10.2), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. K. negali teisingai suprasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti teisingus parodymus. R. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 74-75).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad R. K. 2015-06-25 ir 2015-06-27 padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. požymių. Nors R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias veikų padarymo aplinkybes, kaltu neprisipažino, nurodė, jog parduotuvė priklauso jam, todėl ir vynas, kurį pasiėmė, yra jo, alų teigia nusipirkęs, pardavėjai negrasinęs, tačiau tokie R. K. parodymai, atsižvelgiant į eksperto išvadas, vertintini kritiškai, juos paneigia nuoseklūs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų Z. M., V. M., liudytojo N. Š. parodymai, kiti bylos duomenys. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teigti, kad abi R. K. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. kaip paminėtuose straipsniuose nurodytų veikų sutaptis.

R. K. šių veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, rezidualinis psichikos sutrikimas (demencija ir kitos nuolatinio kognityvinio pakenkimo formos F10.7), priklausomybės nuo alkoholio sindromas (F10.2), todėl jis, darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikų pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties R. K. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad R. K. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, į tai, kad ir šiuo metu jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis (b. l. 113), kartojasi pykčio priepuoliai, nekritiškas savo elgesiui, R. K. skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98), naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Pagal LR BPK 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju R. K. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal BPK 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. K. tiek pavojingos veikos padarymo, tiek dabartiniu metu serga psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, rezidualinis psichikos sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis yra nepakaltinamas, todėl R. K. veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka (CK 6.268 str.), tačiau pažymėtina, kad R. K. ir civiline tvarka yra pripažintas ribotai pakaltinamu. Dėl paminėtų priežasčių civilinio ieškovo V. M. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėtais.

Vadovaudamasis LR BK 17 str., 98 str. 1 d. 4 p., 5 d., LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 4 p., 4 d., 404 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. K. pripažinti nepakaltinamu dėl 2015-05-25 ir 2015-05-27 padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

R. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

V. M. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė