- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- N1-222-767/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48069-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, 2024-01-25 ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. 3 d. nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsniu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. G. 2024 m. gruodžio mėn. 09 d., apie 16 val. 30 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) kieme, matant kitiems asmenims, tyčia, įžūliais veiksmais, dėl menkavertės dingsties, suduodamas nukentėjusiajam I. J. tris smūgius rankos kumščiu į kairį šoną, šiam nugriuvus, suduodamas keturis smūgius rankos kumščiu į kairį šoną, po ko nukentėjusiajam I. J. atsistojus spirdamas koja vieną smūgį į tarpukojį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam I. J. fizinį skausmą ir aplinkinių išgąstį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-12-09 vakare išėjo į lauką parūkyti prie (duomenys neskelbtini) mieste. Nukentėjusysis I. J. sukūrė grupę, į kurią jį įtraukė ir skambinėjo naktimis, dėl ko jis supyko. Lauke susikivirčijo ir sudavė visus smūgius, kurie nurodyti kaltinime. Dabar vėl draugauja su nukentėjusiuoju, yra neįgalus dėl psichikos ligos, yra dar kitų bylų Panevėžio apygardos teisme, neatsimena dėl ko, ar vagystė ar kitų reikalų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo K. G. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:
4.1. Iš nukentėjusiojo I. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2024-12-09 dieną, apie 16 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), kieme, priešais (duomenys neskelbtini) įėjimą, ėjo atgal į (duomenys neskelbtini) vidų ir šalia įėjimo buvo jam nepažįstamas asmuo, kuris pasikvietė pabendrauti. Šis jam prisistatė esantis K. G. ir pradėjo teigti, piktu balsu, kad jis sukūrė grupę susirašinėjimo programėlėje pavadinimu „Snapchat“, nors jokioje grupėje toje programoje nėra ir tikrai grupės nekūrė. Jis nesuprato dėl ko šis jam teigė, kad jis sukūrė susirašinėjimo grupę ir dėl ko jis dėl viso šito reikalo pasipiktinęs, kadangi asmuo jam nenurodė, dėl ko jis pyksta. Pokalbio eigoje šis pradėjo jį įžeidinėti žodžiais kaip „Esi duchas,“, bet daugelių įžeidimų jis nepamena. Pokalbio metu, po įžeidinėjimo, K. staiga jį užsipuolė ir iš dešinės rankos kumščio trenkė tris kartus į kairį šoną, bei po to jį pervertė. Kol buvo nugriuvęs ant žemės, K. toliau jį mušė iš kumščio į kairį šoną ir pataikė keturis kartus. Po to, jis staigiai atsistojo , K. jam spyrė vieną kartą iš dešinės kojos į tarpukojį. Jam visi nurodyti smūgiai, atlikti K., sukėlė fizinį skausmą, kuris tęsėsi ir po įvykio. Tol, kol jį mušė, jis šaukėsi pagalbos. Po visų smūgių prie jų pribėgo pro šalį einantys jam pažįstami asmenys- K. K. ir M. D., ir K. atitraukė. Po viso įvykio iš karto visi ėjo pas (duomenys neskelbtini) budėtoją, kuri paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jis iki šio įvykio su K. niekada nėra bendravęs, jo visiškai nepažįsta, bei su juo nėra konfliktavęs, todėl nežino, dėl ko jis supyko (B. l. 42-43).
4.2 Iš liudytojos K. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024-12-09- apie 16.40 val. buvo (duomenys neskelbtini). Lipdama laiptais, girdėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas rėkauja. Priėjusio prie (duomenys neskelbtini) pamatė, kad ant vejos mušasi jos klasiokai K. ir I. priėjusi tik matė, kad I. buvo ant žemės, o K. ant jo atsisėdęs ranka trenkė I. Buvo tamsu, kur trenkė, ji nematė. Matė, kad vienas vaikinas bandė jį atitraukti nuo I., bet K. jį nustūmė. Tada ji priėjo prie jų su S. ir M. ir K. pabėgo. Įvykio metu buvo daugiau (duomenys neskelbtini) gyventojų (B. l. 68-69).
4.3 Iš 2024-12-07 I. J. protokolu pareiškimu, kuriuo I. J. praneša, kad 2024-12-09 dieną, apie 16 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), kieme, priešais (duomenys neskelbtini) įėjimą, K. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., be priežasties aštuonis kartus sudavė iš dešinės rankos kumščio į kairį šoną bei vieną kartą iš dešinės kojos sudavė į tarpukojį ir tokiais savo veiksmais sukėlė man fizinį skausmą. (B. l. 5-7).
4.4 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio į Bendrajį pagalbos skyrių garso įrašo kopija. (B. l. 18, kompaktinis diskas).
4.5 (duomenys neskelbtini) pateiktu vaizdo įrašu (B. l. 22-23, kompaktinis diskas).
4.6 Iš 2024-12-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, apžiūra. (B. l. 27-35).
4.7 Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad vyras nurodė, kad apsižodžiavo ir susimušė su kitu vyru. Skausmo nenusako. Sužalojimų nestebima (B. l. 57-58).
Teismas konstatuoja:
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
5. Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamasis K. G. įvykdė šią nusikalstamą veiką, tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, tiek nukentėjusiojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga ir įrodyta.
6. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
7. Teismas , įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 4.1 - 4.7 punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2024 m. gruodžio mėn. 09 d., apie 16 val. 30 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) kieme, matant kitiems asmenims, tyčia, įžūliais veiksmais, dėl menkavertės dingsties, suduodamas nukentėjusiajam I. J. tris smūgius rankos kumščiu į kairį šoną, šiam nugriuvus, suduodamas keturis smūgius rankos kumščiu į kairį šoną, po ko nukentėjusiajam I. J. atsistojus spirdamas koja vieną smūgį į tarpukojį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam I. J. fizinį skausmą ir aplinkinių išgąstį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.
11. Nukentėjusysis I. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė didelį skausmą, nemigą, pažeminimą. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Bausmės skyrimas
12. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
13. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas kelios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
14. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
15. Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. K. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis administracine tvarka baustas , mokosi, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, turi protinį atsilikimą, gyvena globos įstaigoje, jo atžvilgiu nagrinėjama byla kitame teisme bei atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai kitoje byloje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis yra neįgalus dėl psichikos sutrikimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam K. G. skyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos trukmę – 9 mėnesius, skiriant auklėjamojo poveikio priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 11 val. vakaro iki 6 val. ryto ir mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.(LR BK 87 str.2d.1,2p.) Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – bausmės atlikimo laikotarpiu, taikyti elgesio apribojimą ,įpareigojant būti namuose nuo 11 val. vakaro iki 6 val. ryto ir mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.(LR BK 87 str.2d.1,2p.)
Tenkinti nukentėjusiojo I. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš kaltinamojo K. G. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturinės žalos atlyginimą, o šiam neturint lėšų ir turto išieškoti iš jo įstatyminių atstovų. (LR BPK 115 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.