- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-101-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00019-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Punys
- Nukentėjusysis
- S. Ž.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-256/2012
Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00019-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.8.2.; 2.9.; 2.8.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.
2012 m. birželio 1 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal nukentėjusiosios S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties, kuria J. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nustačius, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymius nusikaltimo, numatyto BK 140str. 1d.
Iš J. J. atstovės S. J. S. Ž. priteista 500Lt turtinės žalos atlyginimo, dalyje dėl neturtinės žalos ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. dėl psichikos būklės negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2009 m. spalio 26 d., Vilniaus r., Prūdiškių k., Prūdiškių pensionato patalpose sumušė S. Ž., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. Ž. prašo nutartį civilinio ieškinio dalyje pakeisti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad BPK 109str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 111str. numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstamą įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-16 sprendimu J. J. buvo pripažintas neveiksniu, o 2010-04-20 to paties teismo nutartimi S. J. pripažinta jo globėja. Pažymi, kad BPK 403str. ir 307str. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas nutarties rezoliucinėje dalyje turi nurodyti sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Įstatymas neišskiria turtinės ir neturtinės žalos, todėl ieškinys turėjo būti išnagrinėtas pilna apimtimi, o ne skaidomas į atskiras dalis, atsižvelgiant į žalos rūšį. Kadangi jokių klausimų dėl ieškinio dydžio apskaičiavimo ar dokumentų išreikalavimo nekilo, teismas netinkamai pritaikė įstatymo normas, palikdamas nenagrinėtą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas šioje byloje turėtų būti Prūdiškių pensionatas, kuriame nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno J. J., tačiau teismas nesiėmė priemonių patraukti pensionatą civiliniu atsakovu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka teismas paskyrė J. J. teismo psichiatrinę ekspertizę, kurios išvadoje nustatyta, kad J. J. konstatuotas įgytos silpnaprotystės sindromas – demencija, sergant epilepsija su dažnomis disforijomis, dėl ko jis nusikaltimo padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. Teismas 2011-09-20 nutartimi pradėjo priverčiamųjų priemonių taikymo procesą. Iš posėdžio protokolo ir nutarties matyti, kad teisiamajame posėdyje nedalyvavo prokuroras ir teismo ekspertas psichiatras, kai tuo tarpu BPK 400str. numato, kad tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka, t. y. dalyvauja prokuroras ir turi būti išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Šios aplinkybės reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nedalyvaujant prokurorui ir ekspertui, padarė esminį BPK nuostatų pažeidimą, kuris sukliudė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kadangi byla išnagrinėta pažeidžiant esmines BPK nuostatas, teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentus nagrinėti nėra prasmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.