Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria D. U. atžvilgiu pagal ATPK 163² str. 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir medžiaga gražinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. 2012-08-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² str. 2 d. už tai, kad jis 2012-06-06 apie 09.35 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie Naujosios perkėlos, esančios Nemuno g. 8, Klaipėdoje, jam grįžus po tarnybos, einant nuo tarnybinio automobilio, kuriuo su kitais pareigūnais buvo vežamas iš Neringos užkardos, gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) be banderolių. Bendra cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius - 697 Lt. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadija susideda iš bylos tyrimo pradėjimo, faktinių bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų surinkimo ir fiksavimo, preliminaraus veikos teisinio įvertinimo (KET pažeidimai), procesinio tyrimo rezultatų įforminimo (Protokolas), bylos perdavimo nagrinėti šiuo atveju apylinkės teismui, t.y. tyrimo administracinės teisės pažeidimo byloje rezultatų procesinis įforminimas - administracinio teisės pažeidimo protokolas yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami administracinės bylos tyrimo rezultatai. Protokolu fiksuojamas kiekvienas administracinio teisės pažeidimas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t.y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 str. 1 d. prasme - tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010)“.

Pažymi ir tai, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas 2012-06-06, o protokolas surašytas tik 2012-08-30, t.y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo pažeidimo. Pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos „Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklės“, policijos pareigūną įpareigoja „protokolą pažeidėjui surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o tuomet, kai būtino surašyti protokolo vietoje surašyti negalima, kuo greičiau pristatyti tokį asmenį į artimiausią policijos įstaigos arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas, jo traukimui administracinėn atsakomybėn. Tokį asmenį į vieną iš minėtų vietų pristačius, pirmiausia nustatyta turi būti tokio asmens tapatybė. Jeigu toks pristatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo asmens tapatybę patvirtinančių duomenų neturi arba kyla abejonių dėl jo turimų asmens dokumentų autentiškumo, jo asmens tapatybė turi būti tikrinama turi būti kitais taisyklėse nurodytais būdais“. Valstybės sienos apsaugos tarnyba priklauso Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, todėl šiai tarnybai galioja visi reikalavimai, keliami Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių darbuotojams. 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-462 Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo numato reikalavimus, keliamus tinkamam administracinio teisės pažeidimo išnagrinėjimui. Kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnyba atitinkamos instrukcijos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų sienos apsaugos srityje nagrinėjimą, neturi, pagal teisės analogiją Generalinio komisaro įsakymu patvirtintos taisyklės yra privalomas dokumentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Darytina išvada, kad 2012-08-30 protokolas užpildytas pažeidžiant reikalavimus, keliamus tinkamam ATPP pildymui. Pirmiausia, toks laikotarpis yra per ilgas laiko tarpas nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo momento iki ATPP užpildymo, kadangi beveik 3 mėnesių laikotarpis negali būti pavadintas „nedelsiant“, kaip to reikalauja Generalinio komisaro taisyklės. Beveik 3 mėnesių laikotarpis yra pakankamas, kad galėtų būti baigtas visas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau per tokį laikotarpį buvo surašytas tik ATPP. Be to, nenurodyta kokiais būdais buvo nustatinėjama asmens tapatybė pažeidimo padarymo vietoje, kadangi protokolas surašytas po ilgo laiko tarpo nuo pažeidimo padarymo.

Protokolas, turintis tokių esminių neištaisomų trūkumų, negali būti naudojamas administracinėje teisenoje kaip įrodymas. ABTĮ 81 str. nustato administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t.y. įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį administraciniame procese. Be to, ABTĮ 79 str. 1 d. įtvirtina betarpiškumo principą, įpareigojantį teismą betarpiškai ištirti įrodymus byloje. Įrodinėjimas yra vienas centrinių proceso institutų. Nuo jo daugiausiai priklauso faktinių bylos aplinkybių išsiaiškinimas, o tuo pačiu ir tai, ar bus nustatyta tiesa byloje. Būtent tiesos nustatymas tampa pagrindiniu administracinio proceso tikslu, o teisingas teismo sprendimas gali būti tik tada, kai jis atitinka tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir remiasi tiksliai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Įrodinėjimo procesas, nagrinėjant administracines bylas, neabejotinai skiriasi nuo civilinio proceso. Skirtingai nei civilinės bylos, administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su ypatingu poreikiu apsaugoti viešąjį interesą byloje. Šį poreikį nulemia tai, kad teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, šalys nėra lygiateisiai subjektai. Privaloma tokio santykio šalis yra valstybė (savivaldybės), kuri, veikdama per savo institucijas, įstaigas ar atskirus pareigūnus, imperatyviais savo sprendimais vienašališkai išsprendžia teisinę situaciją. Aktyvaus administracinio teismo vaidmens poreikis sietinas ir su viešojo administravimo subjektų veiklai taikomu teisėtumo principu, be kita ko, reiškiančiu, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Todėl 2012-08-30 protokolas, kuris turėtų būti esminis procesinis dokumentas šioje administracinėje byloje, negali būti laikomas tinkamu įrodymu dėl esminių trūkumų: jį surašiusio pareigūno parašo nebuvimo, kas lemia dokumento teisėtumo nebuvimą, bei dėl protokolo surašymo laiko, kas leidžia abejoti tinkamai išaiškintomis pažeidimo aplinkybėmis.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinės teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinės teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinės teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad institucijai ar pareigūnui, nagrinėjantiems administracinės teisės pažeidimo bylą, nustačius, kad administracinės teisės pažeidimo protokole išdėstytos ne tos faktinės aplinkybės, kurios paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjantis subjektas paties kaltinimo esmės ir (ar) apimties, išdėstytos protokole, keisti ar pildyti negali. Tokiu atveju institucija ar pareigūnas gali priimti tik vienos rūšies nutarimą - nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Minėtoje administracinėje byloje turėtų būti taikomas baudžiamosios teisės šakose galiojantis principas - visas iškilusias abejones vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai, nes jo veikoje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo veikoje esamų administracinės teisės pažeidimų, todėl vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, nutarimas naikintinas, o byla nutrauktina. ATPK 250 str. 1 d. 6 p. „Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: 6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas“.

ATPK 280 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad „Ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga“. Kadangi 2012-08-30 protokolas surašytas netinkamai ir turi esminių trūkumų, administracinio teisės pažeidimo byla nenagrinėtina teisme. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ruošdamasis nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą privalėjo išspręsti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga ir t.t.

Protokolas negali būti grąžinamas jį surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti, nes pareigūno parašo nebuvimas šį protokolą daro negaliojančiu. Protokolas negali būti grąžintas, nes be pareigūno parašo jis net negali būti laikomas protokolu. Protokolas be parašo nėra galiojantis teisinis dokumentas, nustatantis asmens administracinę atsakomybę; jis gali būti laikomas tik tokio dokumento juodraščiu. Todėl teismo nutartis grąžinti protokolą jį surašiusiai institucijai yra nepagrįsta ir neteisėta. Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo Nr. 19 p. 9.6 numatyta, kad parašas - būtinas dokumento rengimo ir įforminimo rekvizitas. Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo Nr. 88 13 p. nurodo, kad įstaigoje parengti dokumentai registruojami po to, kai jie pasirašomi ar patvirtinami. Minėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad dokumentas laikytinas dokumentu tik tada, kai jis yra pasirašytas. Būtent parašo buvimas yra esminis elementas, skiriantis juodraštį nuo oficialaus dokumento. 2012-08-30 protokolas yra administracinis teisės aktas, kuriuo buvo nustatyta jo atsakomybė už ATPK 163² str. 2 d. pažeidimą. Kadangi šis aktas turi esminių trūkumų, kurie daro jį negaliojančiu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą tuo pagrindu, jog administracinio teisės pažedimo protokolas nepasirašytas jį surašiusio asmens.

ATPK nenustato, per kokį terminą nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo ar jo paaiškėjimo dienos turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau ATPK 260 str. 2 d. reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų pasirašytas jį surašiusio asmens. Tačiau pažymėtina, jog, priešingai negu teigia apeliantas, tokio parašo nebuvimas nėra neištaisoma kliūtis, kuri užkirstų kelią tolesnei administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai. Teismas, nustatęs minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumą, turi grąžinti medžiagą protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti, o ne nutraukti bylą, kaip kad šiuo atveju prašo apeliantas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 21/23-126-2 matyti, jog jį surašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas V. P., tačiau protokolas šio asmens nėra pasirašytas. Apeliacinis teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas nepasirašytas jį surašiusio asmens, laikytinas esminiu protokolo trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei administracinės bylos teisenai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinis teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei protokolo trūkumams pašalinti. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.