- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2-890-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00226-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belfuel“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tigusta”
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Belfuel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tigusta” dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Belfuel“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės - UAB „Tigusta“ ieškovės UAB „Belfuel“ naudai 143.518,08 Lt dydžio sumą, kaip įsiskolinimą, 7.151,98 Lt palūkanų; priteisti iš atsakovės - UAB „Tigusta“ ieškovės UAB „Belfuel“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 4.013,00 Lt žyminio mokesčio, 6 % procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2.420,00 Lt - už teisinę pagalbą rengiant ieškininį pareiškimą.
Ieškinyje, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodo, kad 2013-06-27 tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20130628, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti prekes (durpių briketus) atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis prie tarp šalių sudarytos Sutarties priedo Nr. 1 3 punkto nuostatomis atsakovė įsipareigojo už ieškovės pateiktas prekes apmokėti per 20 bankinių dienų po sąskaitos faktūros išrašymo. Ieškovė tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus, 2013-07-03 pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BLF 00041 208.894,40 Lt sumai. 2014-05-26 d. ieškovė, patikslinusi pateiktų prekių kiekius pateikė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BLF 14 00032K ir tokiu būdu sumažino atsakovės mokėtiną sumą iki 166.518,08 Lt. Atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atliko dalinius mokėjimus už ieškovės pateiktas prekes. Viso atsakovė iki šiol už ieškovės pateiktas prekes apmokėjo tik 23.000,00 Lt. Paskutinis atsakovės mokėjimas buvo atliktas 2014-01-14. Pažymėjo, kad atsakovė skolos neginčijo, tačiau iki šios dienos atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove už ieškovės tinkamai ir laiku pateiktas prekes ir yra skolinga 143.518,08 Lt. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti žodžiu, tačiau atsakovė piktybiškai ignoravo tokius ieškovės raginimus bei nepateikusi jokių paaiškinimų, pilnai nėra atsiskaičiusi iki šios dienos. 2014 m. kovo 14 d. ieškovė kreipėsi į teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo kompaniją UAB „EU-RUS Law Service“ prašydama padėti atgauti susidariusią skolą. 2014 m. kovo 28 d. UAB „EU-RUS Law service“ pateikė atsakovei pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriuo pareikalavo pilnai padengti susidariusią skolą iki pranešime nurodyto termino, pranešimas buvo siunčiamas ne tik elektroniniu bet ir registruotu paštu visais žinomais atsakovės adresais. Atsakovė pateikė mokėjimų grafiką, kuriame pripažįsta 142.330,43 Lt įsiskolinimą ieškovei, tačiau nesutinka į mokėjimo grafiką įtraukti įsiskolinimo išieškojimo išlaidų bei delspinigių sumų. UAB „EU-RUS Law Service“ teisininkas 2014-04-30 d. pakartotinai išsiuntė pranešimą dėl skolos ir įspėjimą dėl kreipimosi į teismą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 6.4 str., 6.38 str., 6.63 str., bei nurodo, kad ieškovė yra tiekėja, o atsakovė – užsakovė, ieškovė atliko Sutartyje numatytus įsipareigojimus laiku ir tinkamai, atsakovė pateiktas prekes priėmė, pretenzijų dėl pateiktų prekių kiekių ir/ar kokybės, nepareiškė, tačiau be jokio paaiškinimo iki šiol pilnai neatsiskaitė su ieškove už pateiktas ir priimtas prekes. Pažymėjo, kad ieškovė išrašė ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už pateiktas prekes 2013-07-03 d., todėl atsakovei terminas apmokėti pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą suėjo 2013-08-01 d., atsakovė vėlavo mokėti susidariusią skolą 299 dienų. Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 2 d., nuostatomis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir procesines palūkanas.
Ieškovė UAB „Belfuel“ pateiktame dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, nes nepateikta jokių įrodymų. Ieškovė patikslino 2013-07-03 d. PVM sąskaitą faktūrą BLF Nr. 00041, 2014-05-26 d. pateikdama PVM sąskaitą faktūrą BLF Nr. 14 00032K, ir pažymėjo, kad dėl PVM sąskaitos BLF Nr. 00041 turinio, tarp šalių ginčo niekada nebuvo, kadangi atsakovė pagal šią sąskaitą atliko dalinius mokestinius pavedimus, šalys buvo žodžiu sutariusios dėl skolos sumos, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovė kreipdamasi į teismą surašė ir pateikė dokumentus, patikslinančius (sumažinančius) bendrą skolos sumą. Atsakovė jokių raginimų, prašymų, pretenzijų niekada ieškovei nereiškė. Atsakovė klaidingai teigia, kad įsiskolinimas nesutampa su ieškovės reikalavimu, ieškovės atstovai dar 2014-03-28 d. siuntė pretenzijas dėl 142.330,43 Lt skolos, kuri atitinka ieškinyje nurodytą skolos sumą. Su dydžio skolos suma atsakovė sutiko bei pateikė ieškovei skolos mokėjimo grafiką.
Atsiliepimas
Atsakovė nekvestionuoja netesybų dydžio, tačiau nesutinka jų sumokėti apskritai, manydama, kad tyčios nebuvimas atsakovės veiksmuose atleidžia ją nuo pareigos mokėti netesybas. Pažymėjo, kad vadovaujantis LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime nenurodė jokio teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti netesybas, dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė, susitarė dėl paslaugų kainos - 2420,00 Lt su PVM ir ieškovė šias išlaidas patyrė, tai patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB ,,Tigusta“ nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad reikalavimo sumos nėra tikslios, ieškovė tik 2014 m. gegužės 26 d., t.y., po 10 mėnesių patikslino atsakovei išrašytą 2013 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija BLF Nr. 00041, išrašydama 2014 m. gegužės 26 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, serija BLF Nr. 14 00032K. Ieškovė į atsakovės prašymus dėl sąskaitos koregavimo nereagavo, ilgą laiką netikslino 2013 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija BLF Nr. 00041. Atsakovės įsiskolinimas nesutampa su ieškovės reikalavimu. Ieškovė teismui pateikė susirašinėjimus su atsakove, kurie vyko 2014 m. balandžio mėn., tačiau tik po jų ieškovė patikslino 2013 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija BLF Nr. 00041. Atsakovė nesutinka su 7.151,98 Lt palūkanomis, nesutinka dengti 7.151,98 Lt palūkanų, nes skola nebuvo tyčia nemokama, kadangi ieškovė ilga laiką netikslino 2013 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija BLF Nr. 00041, o po sąskaitos patikslinimo nesuderinusi įsiskolinimo sumos kreipėsi į teismą. Dėl 2.420,00 Lt reikalavimo už teisinę pagalbą rengiant ieškininį pareiškimą nesutinka, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė su UAB ,,EU-RUS Law Service“ sudarė 2014-05-07 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. EU-RUS2014/04/08, pagal šios sutarties 3 p. nustatyta, kad klientas, t.y. ieškovė, sumoka UAB ,,EU-RUS Law Service“ 2.000,00 Lt, o ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 2.420,00 Lt.
Atsakovė UAB ,,Tigusta“ tripliko teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-06-27 tarp ieškovės UAB „Belfuel“ ir atsakovės UAB ,,Tigusta“ buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20130628, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas Sutartyje nustatyta tvarka (8-11 b.l.). Iš Sutarties priedo Nr.1 1 punkto matyti, kad tiekiamos prekės yra durpių briketai kurui, supakuoti didmaišiuose, kurių plotis apie 170 mm, ilgis apie 70 mm, aukštis apie 35 mm. Numatyta, kad prekės vienos tonos kaina lygi 50 EUR, be PVM mokesčio. Iš Sutarties priedo Nr.1 3 punkto matyti, kad atsakovė įsipareigojo už ieškovės patiektas prekes apmokėti per 20 bankinių dienų po sąskaitos-faktūros išrašymo (11 b.l.). Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad visas pervežimo išlaidas autotransportu iki pirkėjo sandėlio pardavėjas įsipareigoja kompensuoti pirkėjui pagal pirkėjo pateiktas sąskaitas-faktūras ir aktus, įrodančius minėtas išlaidas. Sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, kad šalys susitaria, jog pirkėjui vėluojant atsiskaityti ilgiau nei 30 kalendorinių dienų pagal šią Sutartį, pardavėjas turi teisę atsisakyti tiekti prekes ir tai nebus laikoma Sutarties pažeidimu. Sutarties 9.3 punkte numatyta, kad ši Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, informuojant kitą šalį raštu prieš 30 dienų, jeigu kita šalis pažeidė šią Sutartį iš esmės ir per atskirai raštu nurodytą terminą tokių trukumų neištaisė.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Belfuel“ tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus, 2013-07-03 pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BLF 00041 - 208.894,40 Lt sumai. Ieškovė, patikslinusi pateiktų prekių kiekius pateikė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BLF 14 00032K ir tokiu būdu sumažino atsakovo mokėtiną sumą iki 166.518,08 Lt. Atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atliko dalinius mokėjimus už ieškovės pateiktas prekes. Iš ieškovės UAB „Belfuel“ pateiktos 2013-01-01 – 2014-03-13 detalios pirkėjo skolų suvestinės matyti, kad šiuo laikotarpiu debetas sudarė 166.651,08 Lt, kreditas sudarė 23.000,00 Lt, o debeto likutis pabaigai sudaro 143.518,08 Lt. Taigi, iš viso atsakovė iki šiol už ieškovės pateiktas prekes apmokėjo tik 23.000,00 Lt sumą. Paskutinis atsakovės mokėjimas buvo atliktas 2014-01-14. Pažymėtina, kad atsakovė skolos dydžio iš esmės neginčijo, tą patvirtina 9 įplaukos iš atsakovės sąskaitos į ieškovės sąskaitą, patvirtina atsakovės pasiūlymas pasirašyti skolos mokėjimo grafiką, kuriame atsakovė nurodo įsiskolinimą 142.330.43 Lt (b.l.40). 2014 m. kovo 14 d. ieškovė kreipėsi į teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo kompaniją UAB „EU-RUS Law Service“ prašydama padėti atgauti susidariusią skolą (33-34 b.l.). 2014 m. kovo 28 d. UAB „EU-RUS Law service“ pateikė atsakovei pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriuo pareikalavo pilnai padengti susidariusią 143.518,08 Lt skolą, 1.770,06 Lt palūkanas, 8.611,08 Lt išieškojimo išlaidas, iš viso 153.899,22 Lt iki pranešime nurodyto termino (43-44 b.l.). Pripažintina, kad atsakovė UAB ,,Tigusta“ savo įsipareigojimų po raginimų įteikimo, nevykdė, nepagrindė savo nesutikimo priežasčių.
Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio dalyviai yra dvi šalys, iš kurių viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievoliniam teisiniam santykiui yra būdingos dvi šalys: aktyvioji šalis – kreditorius ir pasyvioji šalis – skolininkas, kurias sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kreditoriaus reikalavimo teisė atitinka skolininko pareigą. Dėl to ši teisė negalima be pareigos, pabrėžtina – kito asmens pareigos.
Nagrinėjamos bylos atveju skolininkės UAB ,,Tigusta“ prievolė atsirado dėl netinkamo 2013-06-27 tarp ieškovės UAB „Belfuel“ ir atsakovės UAB ,,Tigusta“ sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20130628, vykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.4 straipsnį kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Nagrinėjam ginčui yra aktualu aptarti pirkimo-pardavimo sutarties esminius bruožus, kadangi būtent dėl šio sutarties netinkamo vykdymo ir kilo ginčas tarp bylos šalių. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovė turi įrodyti, kad ieškovė atsakovei perdavė prekes, o atsakovė jas priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą.
Teismas vertina, kad 143.518,08 Lt skola yra įrodyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė UAB ,,Tigusta“ nei atlikdama paskutinį mokėjimą 2014-01-14, nei atlikdama ankstesnius mokėjimus skolos neginčijo. Atsakovės pateiktas 2014-04-04 grafikas rodo, kad atsakovė ginčija nedidelę dalį susidariusios skolos, tačiau jis prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, atsakovė šios aplinkybės nepagrindė atsiliepime, tripliko nepateikė, todėl teismas vertina, kad atsakovė mokėjimo grafike skaičiuodama skolos likutį suklydo. Atsakovės teiginius dėl skolos nesutapimo su ieškovės reikalavimu teismas atmeta, kaip neįrodytas prielaidas, ieškinį tenkina ir ieškovei priteisia 143.518,08 Lt dydžio skolą.
CK 6.38 straipsnyje yra įtvirtina šalių bendradarbiavimo pareiga. Ši pareiga suponuoja, kad visi neaiškumai tarp sutarties šalių turi būti sprendžiami derybų būdu, kiekvienai iš šalių rodant tinkamą iniciatyvą. Ginčų sprendimas derybų būdu numatytas ir šalių Sutartyje, 8.1 punkte. Pažymėtina, kad bylos šalys yra verslininkai, todėl joms taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovė UAB „Belfuel“ pateikė įrodymus, patvirtinančius jos siekį bendradarbiauti su atsakove UAB ,,Tigusta“. Kadangi atsakovė elgėsi aplaidžiai, nebendradarbiavo su ieškove, teismas vertina, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į UAB ,,EU-RUS Law service“ dėl įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovės. Atsakovei tinkamai nevykdant savo prievolės, neinformuojant kitos šalies tenka prisiimti tokių savo veiksmų neigiamus padarinius.
Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Dviejų palūkanų funkcijų išskyrimas reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti ne tik palūkanų vietą tarp kitų kreditoriaus interesų apsaugos būdų, bet ir palūkanų skaičiavimo tvarką bei išspręsti skirtingas funkcijas atliekančių palūkanų santykio problemas (pavyzdžiui, dvigubų palūkanų; CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas.
Ieškovė UAB „Belfuel“ ieškiniu prašo 7.151,98 Lt palūkanų, atsiradusių dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, atsakovė UAB ,,Tigusta“ nesutinka jų mokėti, nurodydama, kad skolos laiku nemokėjo dėl ieškovės kaltės, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad abiem šalims esant verslininkams už termino praleidimo mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi šalių Sutartyje palūkanų dydis nenumatytas, taikomos įstatyminės palūkanos. Teismas konstatuoja, kad atsakovė neneigė skolos mokėjimo termino praleidimo, o teigė, kad jis praleistas dėl pačios ieškovės kaltės. Kadangi ieškovės kaltė dėl termino praleidimo yra neįrodyta, atsakovė privalo mokėti 7.151,98 Lt kompensacines palūkanas.
Ieškovė UAB „Belfuel“ ieškiniu taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas yra pagrįstas CK 6.37 str. 2 d. Procesines palūkanas sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 d. prasme, kur nustatyta taisyklė, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Ieškovės UAB „Belfuel“ reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl jai priteisiamos 6 % procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pagrįstai prašo priteisti 4013,00 Lt žyminio mokesčio (18 b.l.), 2420,00 Lt už teisinę pagalbą (17 b.l.) ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pripažįsta, kad CPK 93, 98 straipsnių pagrindu bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl priteistinų atstovavimo išlaidų, ieškovės teisinės pagalbos išlaidų mažinti ar jų nepriteisti nėra pagrindo (CK 1.5. straipsnis, CPK 93 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tigusta“ (į.k. 301492970) ieškovės UAB „Belfuel“ (į.k. 302793097) naudai 143.518,08 Lt skolą, 7.151,98 Lt kompensacinių palūkanų, 6 % procesinių palūkanų nuo 150.670.06 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4.013,00 Lt žyminio mokesčio, 2.420,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tigusta“ (į.k. 301492970) 18,75 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.