Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-934-1127/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
1-934-1127/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46956-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
M. S.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-934-1127/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46956-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.3.; 2.1.15.1.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Lauritai Grizickaitei,dalyvaujant prokurorui D. D.,kaltinamajam S. M., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nukentėjusiajam M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. S. M. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 16.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)-ojo namo 1-ojo aukšto laiptinėje, nuplėšdamas nuo lubų pagrobė vaizdo kamerą, priklausančią nukentėjusiajam M. S., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 201 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

K. S. M., apklausiamas teisme, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nukentėjusysis savavališkai įrengė kameras name, kuriame faktiškai būna. Kaltinamasis nėra nei vieno iš šio namo butų savininkas, jis globoja kaimyną, tačiau oficialiai jo globėju nėra paskirtas. Nesutinka, kad be gyventojų sutikimo šios kameros buvo įrengtos, kadangi pažeidžiamas namo gyventojų privatumas. Pripažįsta, kad nulupo kamerą, tačiau nurodė, kad ją įdėjo į maišelį ir pakabino ant nukentėjusiojo buto durų rankenos, sakė: „jei tau reikia, statykis prie savo buto“, sau šios kameros nepasiliko, nežino, kas su ja vyko toliau. Paaiškino, jog nukentėjusysis neteisėtai daro tokius veiksmus, seka visas šeimas nesudaręs sutarties su namo gyventojais, todėl nulupo kamerą ir tai yra teisėta. Kameros savininką buvo perspėjęs dėl jos pastatymo.

Nukentėjusysis M. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad turi problemų dėl namo, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini)buto. Tame bute yra landynė, laiptinėje šlapinamasi, smirda. Laiptinė buvo suremontuota ir susirinkimo metu nusprendė įrengti vaizdo kamerą. (duomenys neskelbtini)buto savininkas Z. S. elektroniniu būdu atsiuntė sutikimą, kad būtų filmuojama laiptinėje, sutiko, kad pakeistų buto spynas, tačiau tam sutrukdė Corona virusas. Buvo surinkti visų laiptinės gyventojų parašai dėl vaizdo kameros, visi dėjosi pinigus. Dėl maišelio ant durų – melagystė. Nukentėjusysis paaiškino, kad vakare, apie 22 val., pamatė, jog nutrūko vaizdo kameros įrašo vaizdas. Tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 3 d. Jis nusileido į apačią, pamatė, kad ji visa išdraskyta, nutraukta su visais laidais, tuomet iškvietė policiją. Pažiūrėjo paskutinę medžiagą, matėsi, kaip asmuo nukabina kamerą. Nors vaizdo kamera buvo nuplėšta, medžiaga yra įrašoma į kitą laikmeną, todėl galėjo pamatyti laiką net minutės tikslumu, liko, kada vaizdas nutrūko. Kamera, kurią pavogė, buvo įrengta pirmojo aukšto laiptinėje, jos vaizdas nukreiptas į lauko duris, nes ten pastoviai prišlapinama. Prieš kabindamas kamerą, skambino į policiją, davė atsakingo žmogaus kontaktus, kad kamera būtų įrengta teisingai ir nebūtų jokių pažeidimų, yra suklijuoti lipdukai, perspėta, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Nukentėjusysis nurodė, kad pavogtos kameros neturi, kaltinamasis tikrai nebuvo užlipęs į antrą aukštą, galėjo bent paskambinti į duris, jei gražino kamerą, bet net nebūtų jos priėmęs, nes kamera buvo išdraskyta ir nutraukta. 16 val. 35 min., kai buvo nuimta kamera, gali būti, kad buvo namuose. Kamera buvo nauja, todėl vis pažiūrėdavo, ar ji stovi. Civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, kad kamera buvo įrengta visų gyventojų lėšomis. Jie surinko pinigus, už ją sumokėjo visi, išskyrus 11 butą, už papildomus darbus - patys (nukentėjusiojo šeima), jų bute yra įrenginys, jie administruoja kamerą. Papildomą naują kamerą pirko už savo pinigus, neprašė kaimynų, viską pirko žmona. Yra 281 Eur sąskaita, papildomi darbai, medžiagos.

Liudytoja D. P. – S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną vakarą nusprendė pažiūrėti laiptinės vaizdo įrašus, pamatė, kad prie įrenginio negalima prisijungti, nusileidus į pirmą aukštą suprato, kad kameros nėra. Turėjo išsaugotus įrašus, kuriuos atsukus pamatė, kaip asmuo atsineša taburetę, užlipa ant jos ir nulupa kamerą. Įrašų pasigedo tikriausiai kitos dienos vakarą, kai sugalvojo pažiūrėti vaizdo įrašus. Kameros pastoviai nestebėjo. Įrenginys, kuriuo stebi, yra jos ir nukentėjusiojo bute. Kameros neturi ir jos nerado, žino tik kad ji nurauta. Sąskaita dėl kameros išrašyta jos vardu, nes samdė tą pačią įmonę, kuri tiekia internetą. Kadangi kamerai naudoja savo asmeninį internetą (sutartis sudaryta jos vardu), nenorėjo, kad dirbtų kiti asmenys. Nauja kamera buvo įrengta iš asmeninių šeimos – jos ir nukentėjusiojo, lėšų. Pirmą kamerą pirko iš asmeninių lėšų, mokėjo už įrengimą ir pačią kamerą, kadangi visi kaimynai iš laiptinės norėjo tos kameros, jie vėliau šią sumą grąžino, visi susidėjo. Kamera buvo pastatyta visos laiptinės - 14 butų pageidavimu. Už naują kamerą mokėjo asmeniškai, kiek tiksliai, nepamena. Buvo sugadintas visas kabelis, reikėjo jį iš naujo pertiesti iki antrojo aukšto. Nutraukimas padarė trumpą sujungimą, todėl reikėjo keisti maršrutizatorių. Tai buvo ne vien tik kameros ir laido nutraukimas, o iki buto ateinantis gedimas, todėl daug kainavo.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), brolio bute. Nematė, kas nukabino kamerą, nes nebuvo namuose. Mano, kad buvo pažeistas privatumas, kadangi buvo sekami žmonės. Apie kameros pavogimą jam niekas nežinoma, kaimynas pasakė, jog buvo nuimta kamera. Jis nesakė, kas nuėmė kamerą, šių aplinkybių jis nežino.

2019 m. lapkričio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjo paaiškinimai, jog 2019 m. lapkričio 3 d., apie 16 val. 35 min. iš daugiabučio namo laiptinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pagrobta vaizdo stebėjimo kamera, kuri buvo pritvirtinta laiptinės pirmajame aukšte ant lubų. Dėl pagrobtos kameros padaryta 200 Eur žala (b. l. 10-15).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-21).

2019 m. lapkričio 5 d. objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kameros vagystė. Vaizdą įraše, pavadinimu „kameros vagystė“ matosi, kaip įraše nurodytu laiku 16:42:44 iš 11 buto išeina vyriškis (nustatyta, kad jis - S. M.) ir su savimi kartu nešasi baltos spalvos kėdutę. Vyriškis yra apie 50 m., amžiaus, užsidėjęs akinius su galimai rudos spalvos odine striuke. 16:42:51 S. M.šalia kameros pasistato kėdutę ir ant jos užlipa. Matosi, kaip užlipęs ant kėdės, nusuka kamerą link sienos ir vaizdas dingsta. Atidarius kitą įrašą - „kameros vagystė 2“, matyti, kaip 16:42:03 kamera yra sukinėjama į visas puses, girdisi garsai, kamerą bandoma nuimti (b. l. 37-39).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis S. M. neginčija fakto, kad vaizdo kamerą, įrengtą (duomenys neskelbtini)namo antrojoje laiptinėje jis nuplėšė, nutraukdamas kameros laidus. Kad būtent S. M. nuplėšė pritvirtintą kamerą, patvirtina ir nukentėjusiojo M. S. bei D. P. – S. parodymai, taip pat ir byloje esantis vaizdo įrašas. Tačiau S. M. teigė, jog minėtos kameros sau nepasiliko – įdėjo ją į maišelį ir pakabino ant nukentėjusiojo buto durų, t.y. neigia šią kamerą pavogęs.

Pažymėtina, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad S. M., būdamas (duomenys neskelbtini)esančiame name, nuplėšė pirmojo aukšto koridoriuje įrengtą vaizdo kamerą nuo jos tvirtinimo vietos. Kaip minėta, šių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis. Taigi, paėmęs svetimą daiktą iš jo buvimo vietos, t. y. nuplėšęs kamerą, asmuo įgijo galimybę elgtis su šiuo daiktu savo nuožiūra. Nors kaltinamasis teigė kamerą nunešęs ir pakabinęs (maišelyje) ant nukentėjusiojo buto durų, šios jo pateiktos versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, tačiau jokios kameros prie savo buto durų jis nematė. Kad kameros nerado, patvirtino ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė. Teismas pastebi ir tai, kad duodamas parodymus S. M. paaiškino, kad nunešė kamerą prie nukentėjusiojo durų ir sakė: „jei tau reikia, statykis prie savo buto“. Tačiau nukentėjusysis, apklaustas teisiamajame posėdyje, nepatvirtino aplinkybės, kad kaltinamasis su juo bendravo ir kamerą atnešė, taip pat neigė ir tai, kad kaltinamasis buvo įspėjęs jį dėl kameros. Taigi kaltinamojo pateikta versija, kad kamerą jis tik nuplėšė, siekdamas, jog laiptinė nebūtų filmuojama, ir ją pakabino ant nukentėjusiojo buto durų rankenos, t.y. kad kameros jis nepagrobė, laikytina gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. M. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 16.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)-ojo namo 1-ojo aukšto laiptinėje, nuplėšdamas nuo lubų pagrobė vaizdo kamerą, priklausančią nukentėjusiajam M. S., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 201 eurų turtinę žalą. Ši suma yra didesnės už 3 MGL, tačiau mažesnė už 5 MGL, todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas pastebi, kad kaltinime buvo nurodyta, jog nurodytais veiksmais S. M. padarė nukentėjusiajam 200 Eur žalą. Matyti, kad tokią kameros vertę nukentėjusysis nurodė pranešdamas apie įvykį (b. l. 10-15), tačiau apklausos metu nurodė, jog kameros vertė yra 201 Eur (b. l. 29-30). Tokią sumą (201 Eur) nurodė ir pagrįsdamas civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinime nurodytos pagrobtos kameros vertė atitinkamai patikslintina.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

S. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Jis neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba (b. l. 64, 80-92, 78, 79). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas, gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje (b. l. 67, 69). 2019 m. gruodžio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1460/2019 nurodyta, kad S. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 77).

S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą minimaliai, t. y. 6 mėnesius (iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 48 straipsnio redakcija). Nors teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas nebuvo. Teismo nuomone, tokia bausmės trukmė, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, yra proporcinga tiek kaltinamojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 482,23 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), antrosios laiptinės pirmame aukšte 2019 m. spalio 17 d. bendru su kaimynais sutarimu, buvo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. 2019 m. lapkričio 3 d. kamera buvo pavogta. Vagystės metu buvo sugadinti ir kiti su kamera sujungti įrenginiai, teko vėl kviesti montavimo meistrą, kad jis išmontuotų ir pakeistų sugadintas detales, taip pat sumontuotų naują vaizdo stebėjimo kamerą. Pavogtos kameros vertė yra 201 Eur, papildomai atliktų remonto darbų suma – 281,23, bendra vagyste padaryta turtinė žala yra 482,23 Eur (b. l. 33). Baudžiamojoje byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad nurodytą dieną buvo suteiktos šios paslaugos: vizitas, papildomi darbai, maršrutizatorius, medžiagos, bendra suteiktų paslaugų vertė – 281,23 Eur. Sąskaita faktūra išrašyta klientui – D. S. (b. l. 31). Taip pat pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, kurioje nurodyta, jog įrengimo detalių: IP kameros ir adapterio kaina yra 201 Eur. Sąskaita išrašyta 2019 m. spalio 21 d. (b. l. 32).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 201 Eur. Kaip matyti tiek iš nukentėjusiojo, tiek ir sutuoktinės parodymų, kamera, kuri buvo pavogta, buvo pirkta bendrai iš visų namo gyventojų surinktų lėšų. Nors ši kamera įrengta ne už asmenines nukentėjusiojo lėšas, teismas atsižvelgia į tai, kad naują kamerą jis su žmona pirko ir įrengė toje pačioje vietoje pats, apmokėdamas visas išlaidas iš savo asmeninių lėšų, namo gyventojai prie naujos kameros pirkimo neprisidėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad realią žalą dėl kameros vagystės patyrė būtent nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S.. Nustatyta, kad ir už papildomai atliktus remonto darbus taip pat buvo sumokėta iš nukentėjusiojo M. S. ir jo sutuoktinės bendrų šeimos lėšų (bendra suma – 281,23 Eur). Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino nukentėjusiojo sutuoktinė, buvo sugadintas visas kabelis, reikėjo jį iš naujo pertiesti iki antrojo aukšto. Be to, kameros laidų nutraukimas padarė trumpą sujungimą, todėl reikėjo keisti maršrutizatorių. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, taigi tenkintinas visiškai ir M. S. priteistina iš kaltinamojo S. M. 482,23 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 36, PBK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš S. M. 482,23 (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 23 euro centus) Eur turtinei žalai atlyginti.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė