Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-167/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-01-08
Bylos Nr.
1-42-167/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
I. M.
Advokatai
Saulius Alysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-42-167/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2; 1.2.4.1.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-01-08Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,dalyvaujant prokurorui Laimutei Martinavičienei,gynėjui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 1995-11-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo ir 490 Lt baudos bausme, pritaikius LR BK 47' str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004-01-05 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 214 str. (1961 m. redakcija) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2005-04-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi pritaikius LR BVK 157 str. paleistas lygtinai neatlikęs 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. M. sužalojo žmogų, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

I. M. sunkiai sutrikdė A. V. sveikatą, o būtent jis 2009 metų rugpjūčio 3 d., laiko tarpe nuo 0 val. 30 min. iki 0 val. 43 min., prie (duomenys neskelbtini)namo, tyčia mušdamas nukentėjusįjį A. V., tai yra rankomis ir kojomis suduodamas nukentėjusiajam A. V. nenustatytą skaičių smūgių į veidą, kaklą ir krūtinės ląstą, padarė jam galvos smegenų sunkų difuzinį aksonų sužalojimą, kaklo ir gerklų sumušimą, kraujo išsiliejimą į abiejų ausų būgnines ertmes, abiejų akių obuolių sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, poodines kraujosruvas veide, muštines žaizdas kaktoje, kairės akies viršutiniame voke ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus veide, kakle ir krūtinės ląstoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes A. V. padarytas galvos smegenų sunkus difuzinis aksonų sužalojimas.

Kaltinamasis I. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, 2009 m. rugpjūčio 3 d. po 0 val., nakties ėjo pas draugą. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė prie vartelių stovintį A. V.. A. V. pradėjo jį pirmas vadinti necenzūriniais žodžiais. Pamatęs peilį A. V. rankose pagalvojo, kad šis norės jį pulti su peiliu. Norėjo išmušti peilį iš A. V. rankų. Neatsimena ar kai susimušė išmušė iš rankų jam peilį ar ne. Peilio neėmė, nežino kur yra peilis. Tada abu ėmė muštis, jie sudavė vienas kitam, tada A. V. nukrito po obelimi. Kol mušėsi stovėdami, jis sudavė apie 6-7 kartus, o kai nukrito po obelimi, sudavė dar 3 kartus. A. V. mušė ir rankomis ir kojomis. Neprisimena ar po muštynių A. V. buvo kruvinas. Paliko A. V. gulėti prie obels. Nebenorėjo toliau konfliktuoti, todėl ir nubėgo pas draugą. Tą vakarą buvo išgėręs stiklinę sidro. Tiksliai neprisimena kas pirmas sudavė smūgius. Visada vengdavo A. V., nenorėdavo jo sutikti. Jis visuomet stengėsi A. V. vengti, šis fiziškai už jį stipresnis. Su jų ilgalaikiu konfliktu susijęs jo sūnus M. M.. A. V. gąsdindavo sūnų, kad pagaus. Nuolat sakydavo „užmušiu tave ir tavo benkartą“. Pykčio A. V. nejaučia. Į namus iš draugo ėjo kitu keliu, nes nenorėjo vėl sutikti A. V. ir vėl su juo konfliktuoti. Grįždamas namo nesislapstė. Kai mušėsi ir jam buvo praskelta galva, bet į medikus nesikreipė. Pripažįsta, kad galėjo praeiti pro šalį ir nekreipti dėmesio į A. V. žodžius. Po 2009 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, savo sūnų išvežė iš miesto, nes bijojo, kad A. V. sūnui gali ką nors padaryti. Dėl grasinimų niekur nesikreipė. Kai A. V. grįžo iš ligoninės, buvo pas jį nuėjęs, A. V. atsiprašė. Iš savo poelgio išvadas padarė. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio incidento.

Nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:

Nukentėjęs A. V. teisme parodė, kad kaltinamąjį I. M. pažįsta, kartu augo. Su I. M. nėra konfliktavęs, visuomet susitikę pasisveikindavo, jokių konfliktų tarp jų nebūdavo. Tą dieną iš namų ėjo pas svainį, per įvykį buvo išgėręs. Apie 2009 m. rugpjūčio 3 d. įvykį nieko neatsimena. Kiek žino, kaip visi sako, kad jį sumušė I. M., tačiau pats to nepamena. Pabudęs iš komos, 2 mėnesius nekalbėjo, nevaikščiojo, teko viską mokytis iš naujo. Peilio su savimi neturėjo. Jei būtų turėjęs, policija būtų radusi. Pretenzijų niekam neturi. I. M. jo neatsiprašė. Yra girdėjęs, kad kaltinamasis I. M. turi sūnų, tačiau nei sūnaus, nei jo draugės nėra matęs. I. M. pretenzijų neturi.

Liudytojas H. P. teisme parodė, kad kaltinamojo I. M. ir nukentėjusiojo A. V. asmeniškai nepažįsta. 2009 m. rugpjūčio 3 d. po vidurnakčio prieš baigiant darbą, tikslaus laiko neatsimena, gavo iš Šiaulių m. VPK iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pranešė, kad sumuštas žmogus. Kai privažiavo prie (duomenys neskelbtini), juos pasiuntė ieškoti įtariamojo, padariusio tą nusikaltimą. Už tvoros matė, kad kažkas gulėjo buvo po obelimi. Buvo tamsu, todėl net nematė, kaip nukentėjusysis A. V. atrodė.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad kaltinamojo I. M. ir nukentėjusiojo A. V. asmeniškai nepažįsta. 2009 m. rugpjūčio 3 d. dirbo su patruliu R. D.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Nuvykę į įvykio vietą, paskambino, beldė į duris, tačiau niekas buto durų neatidarė, durys buvo užrakintos, šviesa niekur nedegė. Išgirdus žmogaus dejones, su žibintu pašvietė į kieme buvusią obelį ir pamatė, kad šalia guli kruvinas žmogus. Žmogus gulėjo ant nugaros, dejavo, gargaliavo. Rankų ir kojų nejudino. Įvykio vieta buvo apžiūrėta, tačiau joks peilis nebuvo rastas. Obels kamienas, maždaug žmogaus ūgio aukštyje , buvo aptaškytas krauju. Nukentėjusiojo pakaušyje buvo lyg įspausta didelė duobė. Galvoja, jog galva galėjo būti daužoma į obels kamieną, ant jos šokinėjama. Su nukentėjusiuoju nebuvo įmanoma susikalbėti, buvo nesąmoningas, iš veido nebuvo galima atpažinti asmens, buvo matyti tik veido kontūras.

Liudytoja M. Š. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, nes tame pačiame rajone gyvena. Nukentėjusįjį A. V. pažįsta, nes brolis yra vedęs nukentėjusiojo seserį. Su A. V. nekonfliktuoja. Jai paskambino brolis A. K. ir pasakė, kad A. V. yra sumuštas, kad šiam labai blogai. Nukentėjusiojo mama D. P. V. sakė, kad kieme rado peilį ir jį paėmė. Kai jis D. P. V. paklausė kur ši padėjo peilį, D. P. V. sakė nesikišti ne į savo reikalus. A. V. buvo sumuštas jos kieme, o ten peiliai ant žolės nesimėto. Su D. P. V. apie tai kalbėjosi autobuse, kai ši važiavo į ligoninę pas sūnų. Kada tiksliai tai buvo – neatsimena. Jei nukentėjusysis A. V. peilį nešiodavosi, tai jai nerodydavo. A. V. yra “užsideganti” asmenybė, bet prie jų nieko blogo nėra padaręs.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, nes tame pačiame rajone gyvena. Nukentėjusįjį A. V. pažįsta, nes šis jo svainis, jie nesipyksta. 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 22:30 val. vakare A. V. atėjo pas jį, beldė į langą, bet jis A. V. neįsileido. Kiek vėliau pamatė, kad A. V. sėdi su keturiais draugais kieme po obelimi ir geria alkoholį. Sėdėjo nugaras atsukę į lango pusę, todėl jis jų neatpažino. Vėliau jis užmigo ir atsibudo, nes išgirdo kažką šaukiant. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad kažką muša. Mušantysis žmogus šaukė: “dabar tau pidere šakės”. Iš balso suprato, kad tai I. M.. Ant žemės gulintysis buvo A. V.. Neužsidegęs namuose šviesos nuėjo ieškoti telefono ir paskambino pagalbos telefonu 112. Kol paskambino, I. M. jau buvo nuėjęs. A. V. neatsikėlė, o tik aimanavo ir gargaliavo. Nuo jo buto lango iki obels yra 5-6 metrai. Paskambinęs prisistatė ne savo vardu todėl, kad galvojo, kad jį gali apkaltinti sumušimu, nes yra teistas. Taip ir buvo – jis buvo sulaikytas. Nežinojo, kad A. V. ir I. M. konfliktuoja. Prie obels su A. V. sėdėjo jauni vyrai. Jam atrodo, kad tada I. M. nebuvo. Po to įvykio peilio kieme nematė. Nukentėjusysis su savimi dažnai nešiodavosi peilį. Kokiu tikslu nešiodavosi – nežino, gal savigynai. A. V. peilis buvo atlenkiamas, geležtė apie 7-10 cm. Nukentėjusiojo mama buvo atėjusi ryte į jų kiemą, bet D. P. V. jam nieko apie peilį nesakė. Jis nežinojo ar ji rado peilį. Jis peilio nerado. Neatkreipė dėmesio ar ant obels buvo kraujo. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko greitai. Pašalinių žmonių per tą laiką, kol atvyko policijos pareigūnai, nebuvo. Pas jį A. V. atėjo apie 22.30 val. ir beldė į langą su metaliniu daiktu. Iš beldimo garso atpažino, kad beldžia su metaliniu daiktu. Tai galėjo būti peilis, o gal raktas. Tą vakarą buvo truputį išgėręs, todėl ir neįsileido A. V., nes suprato, kad šis nori pasiūlyti išgerti. A. V. išgėręs kartais būna ramus, o kartais greitai susinervina. Vieną kartą jis taip pat mušėsi su A. V.. Anksčiau A. V. kabinėdavosi prie žmonių. Paskutinį kartą pas A. V. peilį matė likus savaitei iki įvykio. A. V. peilį nešėsi rankoje.

2009-08-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, kuriame užfiksuota, jog A. K. atpažino I. M., kaip asmenį, kuris 2009-08-03 naktį (duomenys neskelbtini) namo kieme sumušė A. V. (b.l. 97-99).

2009-08-03 tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d ( b.l. 9).

2009-08-03 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kieme po obelimi yra ištrypta vieta, matyti daug kraujo (b.l. 10-13).

2009-12-09 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas iš Šiaulių AVPK gautas kompaktinis diskas su garso įrašu, kuriame užfiksuotas pranešimas apie 2009-08-03 (duomenys neskelbtini) namo kieme mušamą žmogų (b.l. 43-46).

Specialisto išvada Nr. G 1347/09(04), kurioje nurodyta, kad A. V. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sunkus difuzinis aksomų sužalojimas, kaklo ir gerklų sumušimas, kraujo išsiliejimas į abiejų ausų būgnines ertmes, abiejų akių obuolių sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis vokuose, poodinės kraujosruvos veide, muštinės žaizdos kaktoje, kairės akies viršutiniame voke ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai veide, kakle ir krūtinės ląstoje, kurie atitinka nurodytam laikui ir aplinkybėms. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais paveikus veidą, kaklą ir krūtinės ląstą. A. V. dėl galvos smegenų sunkaus difuzinio aksomų sužalojimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 27-28).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis I. M. nurodė vietą ir, panaudojus manekeną, kaip konkrečiai mušdamas sužalojo A. V. (b.l. 116-122).

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajam I. M. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir pilnai atskleidžia nusikalstamos veikos motyvą. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis I. M. atskleidė teismui, kokius veiksmus nusikaltimo padarymo metu jis atliko ir kokius veiksmus atliko nukentėjusysis, tuo tarpu nukentėjusysis dėl alkoholio poveikio bei patirtų sužalojimų neatsimena įvykio aplinkybių. Taip pat byloje nėra pakankamai įrodymų, kad pas nukentėjusį būtų rastas kaltinamojo minimas peilis.

Tokiu būdu, vertinant kaltinamojo I. M. prisipažinimą, nukentėjusiojo A. V., liudytojų parodymus, bei priimant juos kaip iš esmės teisingus, įrodoma I. M. kaip tiesioginio vykdytojo nusikalstama veika, nes šiuo atveju minėti parodymai logiškai siejasi su faktinėmis aplinkybėmis ir jas ne tik patvirtina, bet ir logiškai papildo. Kaltinamojo bei liudytojų parodymus patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo I. M. prisipažinimas, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l. 97-99), įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 10-13), specialisto išvada Nr. G 1347/09(04) (b.l. 27-28), apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu (43-46), kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 116-122) ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis I. M. tyčiniais veiksmais – rankos bei kojos smūgiais į veido, kaklo bei krūtinės ląstos sritis padarė A. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra I. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę I. M. atsižvelgiama į tai, kad jis, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 150-159), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 140-149), pagal gyvenamąją vietą policijos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai (b.l. 167), turi mažametį sūnų, padarė sunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skirti areštą ar laisvės apribojimą netikslinga, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis numato, jog asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas, artimesnis minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

I. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – naikintinos, jį suimant teismo salėje.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-08-07 iki 2009-08-07, t.y. viena para.

Valstybinė ligonių kasa I. M. įvykdyta nusikalstama veika žalą patyrė netiesiogiai, gydydama nukentėjusįjį A. V. nuo nusikalstamų veiksmų, t.y. pašalindama nusikaltimo pasekmes. Ji apmokėjo 6419,84 Lt nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidas, todėl šios turėtos išlaidos iš kaltinamojo I. M. priteistinos, o jų dydis yra patvirtintas byloje esančia medžiaga (b.l. 35) ir ieškinio pareiškimu (b.l. 32-34).

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktiniai įrodymai: kompaktinė plokštelė su įrašu – paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dviems) metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2010-01-08.

Įskaityti I. M. laikinojo sulaikymo laiką į bausmės atlikimo laiką 2009-08-07, t.y. vieną parą.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – panaikinti, suimant teismo salėje.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš I. M. 6419,84 Lt žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: kompaktinę plokštelę su įrašu – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas