Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. už tai, kad ji galimai 2016-10-09, apie 23.10 val., iš neužrakinto G. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta pavogė G. K. priklausančius 20 eurų ir tuo G. K. padarė 20 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu R. K. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad jokių pinigų iš G. K. buto ji nevogė. Neneigė, kad 2016-10-09 vakare, tiksliai laiko nepamena, nes buvo neblaivi apie 23.00 val. ji lankėsi G. K. bute. Nuėjusi ir pabeldusi į jos buto duris niekas jų neatidarė, todėl palenkusi rankeną tiesiog įėjo į vidų, nes buto durys buvo neužrakintos. G. K. tuo metu gulėjo lovoje ir jos manymu snaudė. Ji paprašė jos paskolinti cigarečių. G. K. pasakė ir leido jas pasiimti iš pakelio, gulėjusio ant stalelio. Pasiėmusi dvi cigaretes ji išėjo iš buto ir sugrįžo į savo namus. Jokios piniginės ant stalelio ji nematė ir jokių pinigų tai yra 20 eurų ji nevogė.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą arba administracinį areštą.

Protokole nurodyta, kad R. K. pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji 2016-10-09, apie 23.10 val., iš neužrakinto G. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta pavogė G. K. priklausančius 20 eurų ir tuo G. K. padarė 20 Eur turtinę žalą, t.y. užėjusi į nerakintą G. K. butą, jai miegant slapta iš ant stalo buvusios piniginės pavogė ten galimai buvusius 20 eurų. G. K. pareiškime (b.l. 1), nurodyta, kad 2016-10-09 apie 23.10 val. iš jos namų esančių (duomenys neskelbtini), pavogta 20 eurų (dvi kupiūros po 10 Eur). Pinigai buvo raudonoje piniginėje ant stalo, ji buvo kietai įmigusi, todėl negirdėjo. Naktį prabudusi pastebėjo, jog dega šviesa namuose, patikrinus piniginę nerado 20 eurų. Tikrai žino jog pinigus pasisavino R. K. gyvenanti pirmame aukšte. K. sako jog neėmė pinigų, bet ji tikrai žino, jog ji tai padarė, nes yra mačiusių kai ji užėjo apie 23.00 val. pas ją į butą prieš tai porą kartų pabeldusi. Prašo padėti atgauti pinigus; G. K. paaiškinime(b.l. 2), nurodyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016-10-09 vakare apie 21.30 val. namuose ji atsigulė į lovą ketindama pailsėti. Piniginę, kurioje buvo 20 eurų, t. y. dvi kupiūros po 10 eurų ji pasidėjo šalia ant stalelio prie lovos. Kadangi ketino, tik pailsėti, bet nemiegoti, buto durų neužrakino, tačiau kambario antras duris užsidarė, kad būtų šilčiau bei užgesino šviesą. Nepajuto kaip užmigo. Po vidurnakčio prabudusi, tai buvo 2016-10-10 apie 01.10 val. pastebėjo, kad bute įjungtos šviesos, nors jas prieš tai buvo išjungusi. Tai pasirodė labai keista. Apėmus blogai nuojautai pasiėmė nuo stalelio savo piniginę ir ją patikrinusi pamatė, kad joje nėra minėtų 20 eurų. Kadangi buvo nakties metas, todėl nieko jau nebesiaiškino ir užsirakinusi iš vidaus buto duris nuėjo miegoti. Ryte, žinodama, kad jos kaimynė B. K. visuomet vakare užmigdžiusi savo vaiką, nakties metu eina į balkoną parūkyti, jai parašė SMS žinutę, kurioje jos paklausė, ar vėlai vakare R. K. nebuvo pas ją užėjusi. B. atrašė, kad buvo užėjusi apie 23.10 val. Žinutėje nurodė, kad R. K. pasibeldusi du kartus į jos duris, pati jas atidarė ir užėjo į vidų. Iš parašytos žinutės suprato, kad 2016-10-09 apie 23.10 val. ji su sutuoktiniu A. rūkė bendrajame balkone ir matė pas ją į butą nurodytu laiku užeinančią R. K.. Apie pavogtus pinigus ji viską papasakojo B.. Tuomet suprato, kad pinigus galėjo pavogti, tik R. K.. Pažymi, kad įtarimas, jog pinigus iš buto pavogė būtent R. K. kilo dėl to, kad ji vienintelė iš pažįstamų, kuri drąsiai ir kartais net nesibeldusi savavališkai užeina į butą. Visi kiti pažįstami taip nesielgia. Tai jau ne vienintelis kartas, kai ji tokiu būdu pas ją užeina ir prašo cigarečių, tai paskolinti jai pinigų. Dėl to ir kilo įtarimas. Pažymi, kad vėliau, kartu su B. nuėjo pas ją į namus ir bandė aiškintis dėl dingusių pinigų. Keista buvo tai, kad R. K. net išpūtusi akis rėkė ir neigė, kad tą vakarą buvo užėjusi į jos butą, nors ji sakė, kad tai matė du liudininkai. Tai įrodo, kad pinigus pavogė būtent R. K.. Kadangi dėl vagystės jai padaryta 20 eurų turtinė žala, todėl prašo išsiaiškinti ir nubausti kaltą asmenį įstatymo nustatyta tvarka bei įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą; B. K. paaiškinime (b.l. 3), nurodyta, kad su sutuoktiniu A. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016-10-09 apie 23.00 val. su A. rūkė jų namo antrojo aukšto bendrame balkone. Maždaug nurodytu laiku rūkant balkone abu pastebėjo, kaip iš laiptinės į bendrąjį aukštą atėjo iš matymo pažįstama kaimynė R. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Atėjusi prie bendrojo balkono durų ji jas atidarė ir juos su vyru pamačiusi paklausė, ar savo namuose yra G.. Ji atsakė, kad gal būt yra, tačiau gali ir miegoti. Aiškiai matė, kad R. K. yra neblaivi. Uždariusi balkono duris, ji tiesiai nuėjo prie kaimynės G. K. buto Nr. 225 durų. Pabeldusi į duris ir niekam jų neatidarius, R. K. palenkė durų rankeną ir atsidariusi duris užėjo į vidų. Iš to suprato, kad butas buvo neužrakintas. Kada R. K. išėjo iš kaimynės buto nei ji, nei jos sutuoktinis nematė, nes po kelių minučių baigę rūkyti sugrįžo į savo kambarį. Sekančios dienos rytą iš G. K. gavo SMS žinutę, kurioje ji rašydama klausė, ar praeitos dienos vakare, apie 23.00 val. pas ją nebuvo užėjusi minėta R. K., nes namuose ji tvirtino pasigedusi 20 eurų. Ji jai parašė, kad buvo užėjusi ir viską parašė, ką matė tą vakarą rūkydama. Žinant šios moters gyvenimo būdą bei charakterį ji yra įsitikinusi, kad pinigus tikrai galėjo pavogti R. K., nors po to karto su G. buvo nuėjusios pas ją į namus pasiaiškinti. R. K. viską neigė ir meluodama aiškino, kad iš viso tą vakarą nesilankė G. bute ir net iš viso nebuvo užlipusi į jų namo antrąjį aukštą. Drąsiai tvirtina, kad ji tiesiog meluoja, arba dėl to, kad tuo metu buvo girta jau pati neprisimena, kad buvo užėjusi į G. butą; A. K. paaiškinime (b.l. 4), nurodytos aplinkybės analogiškas B. K. paaiškinimui.

Ištyrus byloje esančius įrodymus – apklausus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų ir neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad R. K. pasisavino G. K. priklausančius 20 Eur. Iš nukentėjusiosios pareiškimo ir paaiškinimo matyti, kad ji galimos vagystės metu t. y. laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 01.10 val. miegojo ir nematė kas pas ją į butą tuo laikotarpiu buvo užėję. Iš liudytojų B. K. ir A. K. paaiškinimų matyti, kad jie patvirtina, tą aplinkybę, kad apie 23.00 val. rūkydami balkone matė, kaip R. K. užėjo į nerakintą G. K. butą, tačiau kada ji išėjo ir ar ji konkrečiai pavogė pinigus, teismas neginčijamų įrodymų neturi. Nukentėjusioji ir liudytojai kaltina R. K. vagyste, remdamiesi prielaidomis, kad ji galėjo įvykdyti vagystę dėl netinkamo gyvenimo būdo ir charakterio, bei todėl kad ji viena iš G. K. pažįstamų drąsiai ir kartais nesibeldusi užeina į butą. Teismo manymu iš byloje esančių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad būtent R. K. paėmė G. K. priklausančius 20 eurų. Be to pati R. K. neneigia, jog buvo užėjusi pas G. K. į butą, pasiskolinti cigarečių, tačiau ji kategoriškai neigia pavogusi pinigus. Įvertintina tai, kad išties nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent R. K. paėmė 20 Eur. Be to laiko tarpas kai G. K. buvo užmigusi ir į jos butą galėjo užeiti ir kiti asmenys yra pakankamai ilgas. R. K. nurodė, kad neėmė G. K. priklausančių 20 eurų, o nukentėjusioji G. K. tuo metu miegojo ir nematė, kas paėmė jai priklausančius pinigus. Bylos dalyvių nurodytos aplinkybės kad R. K. buvo užėjusi į G. K. butą ir būtent ji galėjo pavogti pinigus, neįrodo būtent jos kaltės. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad R. K. pasisavino svetimą turtą, tai yra iš nerakinto G. K. priklausančio buto, iš ant stalo buvusios piniginės, pasisavino G. K. priklausančius 20 Eur.

Esant abejonėms, kurių negalima pašalinti, jos vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. R. K. atžvilgiu administracinė teisena pagal ATPK 50 str. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. atžvilgiu administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.