Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. atsakovė su ieškove sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/485977732 (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. buvo apdrausta transporto priemonės TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. lapkričio 12 d. Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu M. G., vairuodamas atsakovės apdraustą automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojo dviratininką Y. C.. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo M. G. kaltės. Atsakovė apie eismo įvykį nepranešė ieškovei. Ieškovei apie šį eismo įvykį tapo žinoma tik 2019 m. sausio 14 d., gavus informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. 2019 m. sausio 14 d. pranešimu ieškovei paprašius atsakovės pateikti informaciją apie aukščiau minėtą eismo įvykį, tokios informacijos ieškovei atsakovė taip pat nepateikė. Ieškovė atlygino nukentėjusiam asmeniui dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, išmokėdama 1 956,20 Eur draudimo išmoką pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus duomenis. Kadangi atsakovė neinformavo ieškovės apie įvykusį eismo įvykį, ieškovės prašymu apie eismo įvykį informacijos taip pat nepateikė, o ieškovė ginčyti užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus duomenis apie eismo įvykyje nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, nesant atsakovės pateiktos jokios informacijos apie įvykį, jo aplinkybes, žalos pobūdį, dydį, ieškovė neturėjo pagrindo, ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti jai 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos, t. y. 391,24 Eur (65,37 Eur + 325,87 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovei šią sumą grąžino (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 60.3 ir 60.4 punktus, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jei atsakingas dėl padarytos žalos transporto priemonės valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, taip pat jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nevykdė Draudimo sutarties 2.2.4, 2.4 punktuose, TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje numatytų pareigų, nepranešė ieškovei apie eismo įvykį, nepateikė duomenų apie eismo įvykį ir žalos įrodymų, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl išmokėtos sumos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją, t. y. atsakovę (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 proc. dydžio jos dėl eismo įvykio išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 391,24 Eur (1 956,20 Eur × 20 proc.), yra pagrįstas, todėl tenkinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 391,24 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 391,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos patirtas 90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 75 Eur dokumentų vertimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybė šioje byloje patyrė 6,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 391,24 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 24 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (391,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.