- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- 1-1104-1095/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11117-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- K. A.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 str. 3 d. (1961 m. BK redakcija) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija) – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu, kurią subendrinus su Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu;
4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;
Žemesnės instancijos teismas
5) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija), 241 str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. amnestiją, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 28 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. (1961 m. BK redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2000 m. BK redakcija) ir paskirta 1 metų 6 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalies (1961 m. BK redakcija) pagrindu nuo bausmės atleistas);
6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme;
8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
11) Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
12) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė);
13) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
14) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
15) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
16) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos) – 8 mėnesių laisvės atėmimu, kurią subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
17) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą (bausmę atlikęs));
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. A. 2024 m. kovo 23 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), mušė ir mažiausiai 1 trauminiu poveikiu nežymiai sužalojo artimą giminaitį K. A., tai yra ginčo metu dėl jam keliamų įtarimų slapta pagrobus nukentėjusiojo turtą, mušė jį vagyste kaltinantį tėvą K. A., suduodamas kumščiu bei iš nukentėjusiojo rankų perimto kirvio pentimi kelis smūgius nukentėjusiajam į galvą, ir padarė muštinę žaizdą dešiniame antakyje, dešiniame žande, – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, K. A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. balandžio 11 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.57 val. (duomenys neskelbtini) rajone, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir atgal, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir esant aiškiai matomiems bei policijos pareigūnų nustatytiems neblaivumo požymiams vengė neblaivumo patikrinimo.
Be to, K. A., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. gegužės 28 d. 21 val. 3 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – nustatyta tvarka neįregistruotą lengvąjį automobilį „VW Sharan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 21.07 val. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, o 21 val. 26 min. atlikus pakartotinį tikrinimą nustatytas 2,31 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir įrodymų vertinimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltės dėl nežymaus tėvo sveikatos sutrikdymo nepripažįsta. Kaltinime nurodytą dieną būdamas blaivus buvo pas tėvą namuose (laiko neatsimena), nes nuėjo pas jį pakeisti dviračiui kiauros padangos, planavo grįžti su dviračiu namo. Kai nuėjo pas tėvą, jis sėdėjo ant lovos prie pečiaus. Po to kieme keitė dviračiui padangą. Pakeitęs padangą tėvo kvietimu užėjo į vidų, tėvas buvo stipriai išgėręs ir jam būnant dar gėrė alų (išgėrė dvi stiklines) bei jam dar pasiūlė, bet jis negėrė. Po to kažkuriuo metu tėvas pasigedo telefono ir ėmė jį kaltinti, kad jis pavogė jo telefoną. Tada tėvas griebė kirvį, pradėjo rėkti ir pulti jį. Nors jis dar bandė sakyti, kad telefonas yra iškritęs ant kilimo, bet kad jo nebepultų, išeidinėjo iš tėvo namų. Jam išeinant pro duris tėvas kirviu trenkė į prie įėjimo stovinčio dviračio galinę padangą ir ji sprogo, jis išėjo namo, kur vartojo alkoholį, ir vakare pas jį atvyko policijos pareigūnai. Tą dieną pas tėvą prabuvo apie valandą, spintos nebuvo atidaręs ir kirvio nebuvo paėmęs. Matė, kad tėvo galva kruvina (lyg kairėje pusėje), dar padavė jam rankšluostį apsivalyti kraują. Nežino, kaip tėvas buvo sužalotas, bet jis buvo kruvinas jau jam atėjus, iš tėvo pasakymų suprato, kad nepilnametė dukterėčia R.A. buvo atėjusi ir sakė, kad jis, t. y. K. A., griuvinėjo.
Nukentėjusysis K. A. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo 2024 m. kovo 25 d. duoti parodymai, kad 2024 m. kovo 23 d., šeštadienį, apie kelintą valandą pasakyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, bet jau buvo vakarop. Buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jau miegojo esančiame miegame kambaryje ir išgirdo kažkokį šnaresį ir prabudo. Pamatė, kad kambaryje yra jo sūnus K. A., kuris iš spintos vertė rūbus, kurie priklauso jam. K. A. paklausė, ką jis ten daro. Jis pasakė, kad tik uždarė spintos duris, nes jos buvo atidarytos. Spintoje buvo jo piniginė, kurioje buvo 100 Eur (2 kupiūrios po 50 Eur). Paėmęs piniginę iš spintos pamatė, kad joje nebėra ten buvusių 100 Eur. Suprato, kad K. A. pavogė jo pinigus, liepė jam juos atiduoti ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada K. A. išspyrė telefoną jam iš rankų, su kuria koja, nežino, šiuo metu nebeveikia telefono įkrovimo lizdas. Išspyręs telefoną pasakė, kad nepaėmė jokių jo pinigų. Tada du kartus tyčia ranka jam trenkė į viršugalvį, su kuria ranka trenkė, nepamena. Tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Ar kažką sakė trenkdamas, nežino, nes neatsimena. K. A. jau ruošėsi išeiti iš jo namų, kambaryje buvo pasidėjęs kirvį. Norėjo pagriebti K. A. už striukės, kad jis neišeitų iš jo namų ir atiduotų jo pinigus, tada K. A. griebė kirvį ir tyčia trenkė kirviu jam į dešinės galvos pusės. Po smūgio jam aptemo akyse ir apsvaigo. Tokie jo veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Matė, kaip jo sūnus K. A. pabėgo iš jo namų link pagrindinio kelio į kitą kaimo pusę. Nežino, ar sūnus atvažiavo, ar atėjo į jo namus, bet su savimi jokio dviračio neturėjo, kiek žino, jis dviračio niekada neturėjo. Kai jau pasijautė geriau, nuėjo pas marčią L. G., kuri gyvena taip pat (duomenys neskelbtini), kad iškviestų jam greitąją pagalbą. Prieš jį sūnus smurtauja pirmą kartą, ankščiau yra sugadinęs jo turtą, išdaužė jo namų langus. Sūnus vartojo alkoholinius gėrimus, kartu negyvena.
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo 2024 m. kovo 25 d. duoti parodymai, kad nori nurodyti, jog dėl dingusių pinigų ir turto sugadinimo pareiškimo nerašys, pretenzijų neturi.
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo 2024 m. gegužės 7 d. duoti parodymai, kad apklausos metu nori pasakyti, jog pasinaudos savo teise ir parodymų neduos.
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiojo 2024 m. gegužės 15 d. teisme duoti parodymai, kad pradžioje sūnus išdaužė namų langą, nes baladojosi, tada sūnus pas jį atėjo po kelių dienų ir pavogė 100 eurų. Jo sūnus K. A., pavogęs pinigus, jį dar ir sumušė. Prieš kiek laiko tai buvo, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2024 m. kovo mėnesį. Tą dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau buvo po pietų, į pavakarę. Tuo metu buvo namuose, buvo prigulęs. Tuo metu į jo namus atėjo sūnus K. A.. Pamatė jį stovintį prie spintos. K. A. kažko ieškojo spintoje, o jam pasakė, kad jo rūbai iškritę iš spintos. Tada pasižiūrėjo savo piniginę ir pastebėjo, kad jo piniginėje nebėra 100 eurų. Paklausė K. A., kodėl jis paėmė jo pinigus, tačiau jis atsakė, kad pinigų neėmė. Tada jam sudavė smūgius ir su kirvuku, kuris buvo prie pečiaus, jį užgavo, kliudė prie nosies. Tą dieną buvo išgėręs, tačiau ką ir kiek vartojo, nepamena. Jam bemiegant pas jį į namus atėjo sūnus K. A.. Išgirdęs spintos durų atidarymo garsą jis pabudo. Pamatė kambaryje esantį K. A.. Matė iš spintos ištrauktus ir ant grindų išmėtytus savo drabužius. Spintoje laikė savo piniginę. Atsikėlė, nes jam kilo įtarimas. Paklausė sūnaus, kodėl jis atidarė spintą, o K. A. atsakė, kad spintos durys buvo atidarytos. Tada patikrino savo piniginę, kurioje turėjo būti 2 banknotai po 50 eurų, tačiau jų ten nebebuvo, nes sūnus juos paėmė. Paklausė sūnaus K. A., kodėl jis paėmė jo pinigus, ir prašė, kad pinigus sugrąžintų. Norėjo iškviesti policijos pareigūnus ir turėjo rankoje savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau sūnus išspyrė jo telefoną jam iš rankų, nukritęs telefonas sudužo. Sūnus sudavė jam du kartus į galvą (nukentėjusysis parodo, kad smūgius sudavė į pakaušį), arčiau kaklo. Po to, kai jam sudavė smūgius, jis sūnaus sulaikyti nebandė, o atsisėdo ant lovos. Nepamatė, kaip kirvukas atsidūrė sūnaus rankose, bet sūnus K. A. jį sužalojo (nukentėjusysis parodo nosies ir kaktos sritį). Daugiau nieko nebedarė, o sūnus išėjo. Jam bėgo kraujas iš žaizdos, o maždaug už 30 minučių nenustojus bėgti kraujui nuėjo pas savo marčią ir paprašė, kad ji jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Dėl sūnaus K. A. jam suduotų smūgių juto skausmą, todėl atvykę medikai jam suleido vaistų nuo skausmo. Kaip sūnus pas jį atėjo, nematė, nes tuo metu miegojo. Savo sūnui K. A. yra davęs savo dviratį. Konflikto metu, kai sūnus K. A. norėjo išeiti iš jo namų, jis nenorėjo, kad jis išeitų, todėl su kirviu prakirto savo dviračio galinį ratą. Sūnus gyvena atskirai, ne su juo, jis gyventa (duomenys neskelbtini) kaime. Pagalbos kviesti nuėjo pas savo marčią L.G., kuri gyvena su jo kitu sūnumi nesusituokę. K. A. pas jį ateina retai. Prieš aptariamą įvykį sūnus buvo atėjęs pas jį, bet jam buvo paskirti apribojimai. Nežino, kaip K. A. ateina pas jį, nes sūnus nuo jo gyvena maždaug už 2,5 kilometro. K. A. yra davęs savo dviratį (vyrišką), bet aptariamo įvykio metu šis dviratis buvo pas jį jau daug mėnesių. Dviračio padangą prakirto dėl to, kad K. A. nepasiimtų dviračio ir neišvažiuotų. Prieš aptariamą įvykį K. A. pas jį atvyko ne su dviračiu. Jis pinigų jam negrąžino. Dviračio padangą prakirto su tuo pačiu kirvuku, su kuriuo jį sūnus sužalojo. Tačiau kaip tas kirvukas atsirado pas sūnų, nežino.
Po šių parodymų perskaitymo nukentėjusysis paaiškino, kad neatsimena, ar jam kas nors anksčiau aiškino teisę dėl parodymų nedavimo. Ne vienas mėnuo praėjo, todėl nelabai ką pamena, tik pamena, kad ne kartą buvo apklaustas. Teisme apklausą šiek tiek atsimena, jo kažko paklausė ir liepė sėstis, o ką surašė, nežino. Sakė, kad atleidžia sūnui, kad nenori, jog jį nuteistų, neturi jam jokių pretenzijų.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis pateiktais medicinos dokumentais, K. A. nustatyta muštinės žaizdos dešiniame antakyje, dešiniame žande, padaryta kietu buku (bukabriauniu) daiktu, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki atvykstant GMP (2024 m. kovo 23 d. 18.22 val.). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 73).
Liudytoja L. G. parodė, kad šį pavasarį po pietų atėjo pas ją neblaivus K. A. (vyro S. A. tėvas) kruvinu veidu ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes ji gyvena netoliese. Paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pasakė K.A. eiti namo, todėl greitoji medicinos pagalba ir policija pas jį į namus nuvažiavo. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis prašė pagalbos, nes kitais atvejais pats išsikviesdavo, o šį kartą sakė, kad sudaužė telefoną, todėl neturėjo, kaip išsikviesti pagalbos. Kviesdama pagalbą galėjo pasakyti, kad jį sumušė sūnus, nes K.A. sakė, kad jį sumušė K. A.. Paklausus, kaip primušė, pasakė, kad gėrė. Tą dieną jos dukra R.A. pas K.A. nesilankė, ji pati K.A. tą dieną nematė.
Teisme buvo perskaityti liudytojos L. G. parodymai, kad 2024 m. kovo 23 d. apie 18.00 val. pas ją atėjo K. A., kurio veidas buvo kruvinas. K. A. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paprašė greitosios medicinos pagalbos. K. A. jai nesakė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas. Pamaniusi, kad sukonfliktavo su sūnumi, ji bendrajam pagalbos centrui pasakė, kad K. A. galėjo sumušti sūnus, nors to nežinojo. Jai nespėjus paskambinti pagalbos numeriu, K. A. išėjo namo (1 t., b. l. 117–119).
Po parodymų perskaitymo liudytoja L. G. parodė, kad K.A. pats įvardijo, jog jį sumušė K.A.. K.A. pas ją atėjo pėsčiomis, prabuvo apie pusvalandį, per tą laiką ji skambino vyrui, kai tik ji iškvietė pagalbą, K.A. išėjo. Kiek buvo valandų, nepasakys, nes į laikrodį nežiūrėjo. Su K. A. nebendrauja, su juo bendrauja jos vyras S.A., nes jie broliai.
Iš 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas 2024 m. kovo 23 d. 17.54 val. garso įrašas. Paskambinusi moteris praneša, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga policijos bei greitosios medicinos pagalba, nes yra sumuštas žmogus. Pranešėja patikslina, kad sūnus sumušė tėvą, sudaužė telefoną. Pranešėjos teigimui, žmogus sąmoningas, kraujuoja iš skruosto (1 t., b. l. 58–61).
Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto H. V. 2024 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad smurtą patyręs K. A. (nustatytas 1,49 prom. girtumas) paaiškino, kad jam miegant lovoje į namus atėjo sūnus K. A., kuris du kartus jam trenkė į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Jam prabudus sūnus vieną kartą trenkė kietu daiktu, galimai kirviu, tuo padarydamas kirstinę žaizdą veide. Po smūgio K. A. apsvaigo, o sūnus K. A. paėmė K. A. pinigus, t. y. dvi kupiūras po 50 eurų, taip pat tyčia į grindis metė K. A. mobilųjį telefoną „Nokia“, kurį sudaužė. Ant dešinio K. A. skruosto užfiksuota žaizda, šalia dešinio antakio – patinimas. Apie 19.25 val. K. A. (nustatytas 3,14 prom. girtumas) buvo sulaikytas savo namuose (1 t., b. l. 45–49).
2024 m. birželio 21–25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pareigūno, reagavusio į pranešimą dėl įvykio, nešiojamos kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta prie gyvenamojo namo, kurio kieme stovi greitosios medicininės pagalbos automobilis, prie kurio stovi du paramedikai ir pagyvenęs vyriškis (nustatyta – K. A.). K. A. nosis ir dešinės pusės skruostas, antakis kruvini. Pokalbio metu K. A. paaiškina, kad atėjęs sūnus jį sumušė, iš piniginės paėmė 100 eurų, sudaužė telefoną, kad negalėtų niekur paskambinti. K. A. teigimu, teko eiti pas marčią prašyti, kad išsikviestų pagalbą. K. A. paaiškina, kad sūnus atėjo tuo metu, kai jis miegojo. Patikslina, kad sūnus trenkė kietu daiktu, jam atrodo, kad kirvuku, esančiu prie krosnies. Vaizdo įraše matyti du nedideli kirviai, gulintys ant grindų prie lovos. Pareigūnas pastebi kraują, esantį prie tos pačios lovos kojūgalio. K. A. rodo vietą, kur laikydavo piniginę, iš kurios buvo paimta 100 Eur, tačiau vaizdo įraše nesimato, kur buvo padėta piniginė, nes tuo metu pareigūnas fotografuoja lovą. K. A. parodo lovą, kurioje miegojo, kai jam buvo trenkta į galvą. Dar kartą parodo spintoje lentyną, kur buvo piniginė ir dokumentai. K. A. teigimu, po to jis apsvaigo ir nieko neatsimena. Policijos pareigūnus pasitikslinus, kiek smūgių buvo suduota, K. A. paaiškina, kad iš pradžių pajuto du smūgius į galvą, lygtai, o po to vieną kietu daiktu, po kurio apsvaigo. Policijos pareigūnas dar kartą apžiūri namus, abu kirvius, nufotografuoja ir sako, kad yra kaip ir kraujo dėmė. K. A. atsisako vykti su medikais į priėmimą, nes po to neturi kaip grįžti į namus. Policijos pareigūnui dar kartą paklausus, kiek smūgių juto, K. A. atsako, kad du iš rankos ir vieną iš kieto daikto, gali būti, kad iš kirvio. K. A. nustatytas 1,49 promilių girtumas. K. A. paaiškina, kur ieškoti sūnaus K. A. (1 t., b. l. 62–65).
2024 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus rytinėje namo dalyje esantį kambarį grumtynių ar smurto pėdsakų nepastebėta. Ant lovos, esančios prie virtuvės rytinės sienos, patalinės užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, panašiomis į kraują. Prie lovos yra padėti du kirviai, iš kurių vienas paimtas apžiūros metu. Prie minėtos lovos ant grindų yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują (1 t., b. l. 20–28).
2024 m. liepos 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis – buitinis skaldymo kirvis su mediniu kotu, metaline pleišto pavidalo galva. Koto ilgis 360 mm, galvos ilgis 135 mm, penties dydis 25 x 45 mm, ašmenų ilgis 85 mm. Kirvis nėra naujas, ant koto ir galvos matyti naudojimo žymės: sutepimai, rūdžių dėmės, smulkūs įskilimai, subraižymai (1 t., b. l. 29–33).
2024 m. kovo 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas dviratis, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad dviračio galinė padanga yra pažeista (1 t., b. l. 39–44).
Kaltinamasis pripažįsta 2024 m. kovo 23 d. buvęs pas tėvą K. A. namuose, tačiau kategoriškai neigia prieš jį smurtavęs ir jį sužalojęs. K. A. teigimu, jo tėvas jau buvo sužalotas, kai jis pas jį atėjo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos versiją, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, kurie yra neprieštaringi ir tarpusavyje sutampantys. Nors teisme nukentėjusysis pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tiek pas tyrėją, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuris nukentėjusiajam prieš apklausą išaiškino jo teises, t. y. apklausos atlikimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Nukentėjusysis tiek iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir apklausų metu nuosekliai papasakojo, kad jį jo paties namuose sužalojo sūnus K. A., kuris atėjo tuo metu, kai jis buvo prigulęs, iš spintos paėmė 2 banknotus po 50 Eur ir kai jis pabudo nuo garso, sudavė jam 2 smūgius iš rankos ir po to iš kieto daikto (kirvuko), sudaužė telefoną. Netikėti pakankamai nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nenustatyta, kad jis turėtų pagrindą nepagrįstai apkaltinti sūnų įvykdžius nusikaltimą.
Matyti, kad policiją ir greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam jo paties prašymu prieš 18 val. iškvietė netoliese gyvenanti liudytoja L. G., kuri jau pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi metu pasakė, kad K. A. sumušė sūnus, kuris ir telefoną sudaužė. Kaip nurodė liudytoja L. G., pas ją būdamas K. A. pats įvardijo, jog jį sumušė K. A., dėl to skambučio metu ji ir galėjo nurodyti, jog nukentėjusįjį sumušė sūnus. Iš liudytojos L. G. parodymų ir vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad nukentėjusysis buvo kruvinu veidu. Apžiūrint įvykio vietą rastas ne tik kirvis, bet ir patalynė su dėmėmis, panašiomis į kraujo, ir prie lovos buvo dėmių, panašių į kraują, o kaip jau minėta, nukentėjusysis nurodė, kad prieš jį sūnus naudojo smurtą tuo metu, kai jis atsibudo. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs.
Kaltinamasis tik teisme iškėlė versiją, kad jam iš tėvo pasakymų tapo žinoma, jog nepilnametė dukterėčia R.A. įvykio dieną buvo atėjusi ir sakė, kad jis, t. y. K. A., griuvinėjo, tačiau tai paneigė nurodytos nepilnametės R. A. mama liudytoja L. G., kuri nurodė, kad jos dukra įvykio dieną buvo namuose ir apie K. A. sužalojimą nieko nežino. Tik teisme kaltinamasis pasakojo apie dviračio padangos keitimą pas tėvą, kad davė jam rankšluostį nusivalyti veidą, kuris buvo kruvinas, o ikiteisminio tyrimo metu viso to nebuvo nurodęs, teigė užėjęs pas tėvą, nes ėjo pas jo kaimynę nusipirkti pieno.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad būtent kaltinamasis K. A. 2024 m. kovo 23 d. prieš 18 val. (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo tėvą K. A. (sudavė jam kumščiu bei kirviu kelis smūgius į galvą) ir padarė jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, dešiniame žande, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamajam taikytina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors sulaikant kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau nepaneigta jo versija, kad alkoholį jis vartojo po to, kai grįžo iš tėvo, nes sulaikytas jis buvo praėjus pusantros valandos nuo policijos kvietimo.
Įrodymai ir įrodymų vertinimas dėl transporto priemonės vairavimo 2024 m. balandžio 11 d.
Kaltinamasis K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltę dėl transporto priemonės vairavimo 2024 m. balandžio 11 d. pripažįsta. Teisės vairuoti niekada neturėjo. Atsimena, kad tą dieną važiavo su Ž. S. jam (duomenys neskelbtini) prie bendrabučio perduotu Peugeot automobiliu, kuris registruotas Ž. S. tėvo vardu. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) iki savo tėvo į (duomenys neskelbtini) parvežti brolio A.A. ir jo draugo E. G.. A.A. žmona I. dar paprašė nuvažiuoti paimti dujinę iš kito brolio žmonos L.G.. Po to grįžę į (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį su broliu A.A. ir E. G. pas jį namuose. Buvo išgėręs jau iki vairavimo ir vartojo alkoholį po vairavimo, todėl kai atvyko policijos pareigūnai, buvo stipriai neblaivus, nes po vairavimo buvo praėję jau gal kokia valanda laiko. Nepamena, ar jam buvo liepta tikrintis girtumą, bet kai jį sulaikė ir pristatė į areštinę, jam tikrino girtumą.
Liudytojas M. M. parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Veiklos skyriaus tyrėju. Tarnybos reikalais bendravo su kaltinamuoju, bet nebelabai pamena aplinkybes. Įvykis lyg susijęs su automobiliu Peugeot, kuris stovėjo prie namo. Nematė, kad jį vairuotų kažkas. Neatsimena, kaip aiškinosi aplinkybes įvykio vietoje, gal pagal liudytojus, kurie matė, kad vairavo. Neatsimena, ar tikrino neblaivumą.
Liudytoja Ž. M. parodė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl girto vairuotojo, nes buvo pranešimas, kad neblaivus K.A. važinėja (duomenys neskelbtini) kaime. Vykdami link (duomenys neskelbtini) pastebėjo prie namo stovintį juodą Peugeot automobilį, kurio valst. Nr. atitiko. Apklausė liudytoją, kuris nurodė, kad vairavo K.A. tą automobilį. Kolega nuėjo į namus ieškoti K.A. ir neblaivumą nustatyti jam. Neprisimena, ar ji pati su K.A. bendravo, bet pamena, kad sulaikė K.A., kuris atsisakė tikrintis neblaivumą ir buvo agresyvus, bei pristatė jį į laikino sulaikymo patalpas. Negali pasakyti, kada jis prisigėrė.
Teisme buvo perskaityti liudytojos Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. balandžio 11 d. dirbo ekipaže kartu su vyr. patruliu M. M.. Apie 14.11 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur po kaimą su Peugeot markės automobiliu važinėja girti asmenys, vairuotojas irgi neblaivus. Nuvykus į šalia (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo juodos spalvos Peugeot markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Netoli to namo pastebėjo vyriškį, vėliau nustatė jo asmenybę, tai A. A., kuris nurodė, kad jis automobilio nevairavo, jam nustatė 2,52 prom. girtumą, jį apklausė liudytoju, jis atsisakė duoti parodymus dėl to, kas vairavo automobilį, nors prieš tai žodžiu buvo pasakęs, kad automobilį vairavo jo brolis K. A.. Tuomet prie jų priėjo kitas vyriškis, E. G., kuriam nustatė 1,76 prom. girtumą. E. G. nurodė, kad minėtą automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo K. A.. E. G. nurodė, kad automobilis gali priklausyti S., vardo nežino, o automobilio raktai gali būti pas K. A. kelnių kišenėje. E. G. nurodė butą, kur yra K. A.. M. M. nuėjo iki buto ir vėliau jai papasakojo, kad nuėjus iki nurodyto buto K. A. buvo rastas nurodytame bute. K. A. neigė, kad vairavo automobilį, kategoriškai atsisakė nusistatyti blaivumą, pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto. K. A. atvedė iki tarnybinio automobilio, kur dar keletą kartų buvo parašyta nusistatyti girtumą, tačiau jis atsisakė. Akivaizdžiai buvo matyti, kad K. A. neblaivus, jis net pats pasakė, kad yra neblaivus, tik atsisakė nusistatyti neblaivumą. Nuo K. A. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo nerišli. K. A. pristatė į laikino sulaikymo patalpas. Automobilis buvo perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę. Taip pat nustatinėjo, kam priklauso minėtas automobilis, tačiau dabar jau nepamena, kam tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis jis atsidūrė pas K. A., bet apie tai surašė tarnybinį pranešimą.
Po parodymų perskaitymo liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi.
Liudytojas E. G. parodė, kad gal prieš 3 mėnesius vasarą (gali būti ir balandį) pas jį išgėręs (sprendė iš balso) su juodu automobiliu apie pietus ar po pietų atvažiavo K. A., su kuriuo kartu gėrė alų, kol po pusvalandžio ar valandos atvyko 2 policijos pareigūnai (vyrai), kuriems paaiškino aplinkybes. Kiek žino, K. A. davė automobilį kažkas iš (duomenys neskelbtini), nors jis neturi teisės vairuoti. Pro langą matė, kaip pas jį atvažiavęs K. A. išlipo iš automobilio. Policijos pareigūnų bendravimo su K. A. negirdėjo, automobilio raktelių nematė. Su K.A. ar A. A. nevažiavo niekur, pas A. A. tėvą nebuvo. Policija lyg nustatinėjo neblaivumą K.A. būnant kieme, bent alkotesterį tikrai turėjo. Jam pačiam lyg ir nebuvo tikrintas neblaivumas, bet jis pat buvo labai daug išgėręs.
Liudytojas V.A. A. S. parodė, kad gegužės mėn. dingo nuo namų (duomenys neskelbtini), juodas Peugeot automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galvojo, kad sūnus Ž.S. nuvažiavo, nes kartais jį pasiimdavo. Kitą dieną susiskambino su sūnumi ir sužinojo, kad pavogė automobilį. Dėl to parašė pareiškimą. ir prašė grąžinti automobilį. Automobilį įsigijo gal prieš 4 metus, pirko už 4500–5000 eurų. Pats turi teisę vairuoti. Automobilis jam buvo grąžintas.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad šį pavasarį susitiko su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholį pas pažįstamą bendrabutyje. Po to jis užmigo, o ryte atsikėlęs pasigedo tėvo juodos spalvos automobilio Peugeot 3008 (valst. Nr. nepamena) raktelių, kuriuos turėjo kišenėje, ir paties automobilio, kuriuo važinėdavo, nebebuvo. Klausinėjo apie tai kaimynų, jam sakė, kad tikriausiai automobilį nuvarė K.A., dėl to pranešė policijai. Automobilis aikštelėje už bendrabučio stovėjo. Kokiomis aplinkybėmis rado automobilį, nežino, bet jam buvo pranešta, kad automobilis rastas. Su K.A. po įvykio nebendravo. Kiek atsimena, tomis dienomis yra važiavęs tuo automobiliu su K.A., bet ne dingimo dieną. Vairavo K.A. automobilį, nes jis pats buvo išgėręs. Vienam K.A. automobilio nebuvo davęs. Nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti.
2024 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2024 m. balandžio 11 d. 14.00 val. pranešimo stenograma. Įraše girdisi, kaip paskambinęs vyriškis, prisistatęs K. A., praneša, kad (duomenys neskelbtini), sūnus K. A. važinėja automobiliu „Peugeot“ ir kelia problemas. Pranešėjo teigimu, automobilyje visi yra neblaivūs (1 t., b. l. 149–152).
2024 m. balandžio 11 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo pietinėje pusėje stovi juodos spalvos automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vidus netvarkingas, galinėje automobilio dalyje yra rudos spalvos plokštė, ant kurios matomi alkoholiniai buteliai ir medžiaginis maišelis su įvairiais daiktais (1 t., b. l. 123–138).
2024 m. balandžio 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyriausiasis patrulis M. M. neblaivumo nustatymo akte pažymėjo, jog K. A. atsisakė nusistatyti neblaivumą (1 t., b. l. 145).
Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjos Ž. M. 2024 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje buvo bendrauta ne tik su liudininku E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,76 prom girtumas be paklaidos), bet ir su A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,52prom. girtumas be paklaidos), kuris nurodė, kad minėtą automobilį Peugot, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo brolis K. A., gim. (duomenys neskelbtini), bet A. A. atsisakė liudyti prieš brolį. Paklausus, kam priklauso automobilis, A. A. nurodė, kad S., bet nei vardo, nieko nenurodė, pasiteiravus, kur yra minėto automobilio raktai, A. A. ir E. G. nurodė, kad pas K. A. kišenėje. Bendraujant su E. G. jis nurodė, kad vairuojantį automobilį K. A. matė ir K. A. tėvas K. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), bet įvykio vietoje su K. A. pabendrauta nebuvo, nes buvo dirbama įvykio vietoje, buvo sulaikytas įtariamasis K. A. ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę. K. A. neigė, kad vairavo automobilį, taip pat atsisakė nusistatyti blaivumą, pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto. Naudojantis CDB buvo nustatytas automobilio Peugot, vals Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. V.A. A. S.. Bendraujant su V. A. S. telefonu, jis nurodė, kad minėtas automobilis dingo prieš kelias dienas, kas juo naudojasi, nežino, tokias aplinkybes jam nurodė sūnus Ž. S.. Susisiekus su Ž. S. telefonu jis nurodė, kad jam miegant K. A. iš kišenės paėmė automobilio Peugot, valst Nr (duomenys neskelbtini) raktus. Taip pat nurodė, kad pats Ž. S. su K. A. bandė susisiekti telefonu, bet šis į skambučius neatsakinėjo, taip pat nurodė, kad K. A. slepia jo automobilį, kuris priklauso tėvui V.A. A. S.. Ž. S. nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl pavogto automobilio, bet kadangi buvo neblaivus, negalėjo rašyti pareiškimo, nurodė, kad išsiblaivys ir kreipsis dėl pavogto automobilio, nes K. A. taip elgiasi ne pirmą kartą.
2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi policijos pareigūnų, reagavusių į pranešimą, nešiojamų kamerų vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4, matyti, kad pokalbio metu su policijos pareigūnais A. A. neigia vairavęs automobilį „Peugeot“ ir paaiškina, kad automobilis priklauso S., tačiau nei vardo, nei gyvenamosios vietos adreso nežino. Prie pareigūnų priėjusi moteris patvirtina, kad A. A. automobilio nevairavo. Pokalbio metu prie policijos tarnybinio automobilio priėjęs E. G. taip pat patvirtina, kad A. A. nevairavo automobilio ir paaiškina, kad automobilį „Peugeot“ vairavo K. A., kuris automobilį iš kažko pasiskolino. E. G. patvirtina matęs, kad K. A. vairavo automobilį ir paaiškina, kad pastarasis dar jį parvežė iš A.A. tėčio. Policijos pareigūnui pasiteiravus, kur yra automobilio raktai, E. G. atsako, kad nežino, gal pas K. A.. A. A. atsisako liudyti prieš brolį K. A.. Antrame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4, matyti, kad pokalbio metu su policijos pareigūnais K. A. neigia vairavęs automobilį „Peugeot“, atsisako pasitikrinti girtumą ir pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, paaiškindamas, kad nenori jokių problemų. K. A. teigimu, automobilis priklauso Ž. S., kuris čia buvo atvažiavęs ir paliko automobilį, nes buvo neblaivus. K. A. tvirtina, kad jis automobilio nevairavo ir paaiškina, kad automobilį vairavo Ž. S. (1 t., b. l. 153–159).
VĮ „Regitra“ išraše apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V.A. A. S. (1 t., b. l. 161).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Peugeot“, pagal techninius duomenis atitinkančio automobilio, kurį vairavo K. A., duomenis, vidutinė kaina 2024 m. balandžio mėnesį yra 3650 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 162).
Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (KET 14 punktas). Pagal KET 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Iš kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju K. A. kaltinamas 2024 m. balandžio 11 d. vairavęs automobilį ir po to vengęs neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Nustatyta, kad 2024 m. balandžio 11 d. K. A. 14 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) važinėja sūnus K. A., prigėrę visi, važinėja mašina, juodas „piežas“, valst. Nr. yra skaičiai (duomenys neskelbtini). Tokio pranešimo patikrinti vyko liudytojai (policijos pareigūnai) M. M. ir Ž. M.. Apklausiama Ž. M. parodė ir jos įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pranešime nurodytą Peugeot automobilį pastebėjo stovintį prie namo (duomenys neskelbtini). Aiškinantis aplinkybes iš asmenų (A. A. ir E. G.) sužinojo, kad jį vairavo kaltinamasis, su kuriuo bendravo kolega M. M., kuris neblaivumo nustatymo akte nurodė, kad K. A. atsisakė tikrintis neblaivumą. E. G. bendraujant nurodė, kad vairuojantį automobilį K. A. matė ir jo tėvas K. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kuris, kaip jau minėta, ir iškvietė policiją.
Nors pats K. A. įvykio dieną neigė, kad vairavo automobilį, taip pat atsisakė nusistatyti blaivumą, pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, tačiau Ž. S. patvirtino, kad automobilio Peugeot raktelius iš jo apėmė būtent kaltinamasis. Kaltinamajam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai: nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. Kadangi jis buvo nurodytas kaip automobilį vairavęs asmuo, jis turėjo pareigą pagal KET 17 punktą tikrintis blaivumą, tačiau iš vaizdo ir garso įrašų matyti, jog atsisakė tai daryti. E. G. ir A. A. įvykio dieną bendraudami su pareigūnais patvirtino, kad K. A. juos parvežė iš (duomenys neskelbtini). Tai, kad iš (duomenys neskelbtini) ir atgal važiavo prieš tai vartojęs alkoholio, pripažįsta ir pats kaltinamasis. Visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad K. A. vartojo alkoholį, vairavo Peugeot automobilį jau būdamas neblaivus (tai matė kaltinamojo tėvas, A. A., E. G.), o po to atsisakė tikrintis blaivumą, nors buvo nustatyti jo neblaivumo požymiai. Tai, kokio neblaivumo laipsnio vairavimo metu buvo K. A., ir tai, kad jis alkoholį vartojo dar ir po vairavimo, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes jam atsakomybė taikoma už neblaivumo patikrinimo vengimą, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o tai, kad jis jau būdamas neblaivus vairavo automobilį, įrodyta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo vairuotas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal byloje esančius dokumentus ir liudytojų Ž. S. bei V. A. S. parodymus priklauso V. A. S.. Duomenų, kad automobilio savininkas būtų žinojęs, jog jo turtas bus panaudotas nusikaltimui daryti, nėra. Taigi paties automobilio, kuris savininkui jau grąžintas, konfiskavimas negalimas. Tačiau tokioje situacijoje yra pagrindas iš kaltinamojo konfiskuoti automobilio vertę – 3650 Eur.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kad K. A. iš viso neturi teisės vairuoti, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 3 metai.
Įrodymai ir įrodymų vertinimas dėl transporto priemonės vairavimo 2024 m. gegužės 28 d.
Kaltinamasis K. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltę dėl transporto priemonės vairavimo 2024 m. gegužės 28 d. pripažįsta. Buvo girtas (gėrė alaus) ir su automobiliu „Sharan“ važiavo žvyrkeliu į parduotuvę alaus nusipirkti iš (duomenys neskelbtini). Nusipirko 2 butelius alaus, išgėrė, važiavo pro kitą kaimą (pro (duomenys neskelbtini)) namo ir prieš posūkį jį sustabdė pareigūnai. Jam buvo nustatytas 2 prom. viršijantis girtumas. Du arba tris kartus jam tikrino neblaivumą. Buvo šviesus paros metas. Automobilį „Sharan“ nusipirko prieš kelias dienas iki sustabdymo iš pažįstamų (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad perka automobilį už 600 eurų: 200 eurų sumokėjo, o 400 eurų liko skolingas iki šiol. Jokių dokumentų dėl pirkimo nepasirašė ir jokių automobilio dokumentų negavo. Buvo pažadėta, kad ateityje gaus dokumentus. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Supranta, kad reikia gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir atlikęs bausmę tai darys, nes yra pasirengęs keisti gyvenimą, dirbti, turi kelias specialybes.
Liudytojas L. S. parodė, kad pastebėjo (duomenys neskelbtini) automobilį Sharan, kurį vairavo neblaivus vienas važiavęs asmuo. Nustatė neblaivumą jam. Nepamena, ar vairuotoją sulaikė. Įtartinai manevravo automobilis. Ant automobilio buvo uždėti ne to automobilio valst. Nr., tai pagal VIN kodą nustatė. Teisės vairuoti tikrai neturėjo, o ar pateikė kažkokius dokumentus, nepamena.
Teisme buvo perskaityti liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. gegužės 28 d. dirbo ekipaže „P1922“ kartu su vyr. specialistu E. R.. Dirbant maršrute apie 21.03 val. nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė įjungdami šviesos raudonos-mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, automobilis sustojo, jį vairavo vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Nustatė jo asmenybę, tai K. A.. K. A. nurodė, kad vartojo alkoholį prieš valandą, jam buvo nustatytas pirmu putimu 2,60 prom. girtumas, o antru putimu – 2,31 prom. girtumas. K. A. vykti į ligoninės priėmimo skyrių blaivumo nusistatymui atsisakė. Atliko K. A. neblaivumo nustatymą, vyr. specialistas E. R. užpildė aktą. K. A. buvo nerišli kalba, judesiai nekoordinuoti, neadekvati eisena. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Patikrinus automobilio valstybinius numerius, tai yra (duomenys neskelbtini), nustatė, kad valstybiniai numeriai priklauso kitam, neatsimena kokiam, bet apie tai yra parašyta tarnybiniame pranešime. Taip pat per duomenų registrus pagal VW Sharan VIN kodą patikrinus duomenų sistemoje nustatė, kad minėtam automobiliui buvo išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis VW Sharan buvo perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę. K. A. pristatė į laikino sulaikymo patalpas. K. A. paaiškino, kad jis neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Po parodymų perskaitymo liudytojas patvirtino, kad teisingi parodymai.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad kartu su K. A. ėjo pirkti automobilio pas K. M., nes K. A. ketino pirkti automobilį. Ką jis susitarė su pardavėju, nežino, bet K. A. pasiėmė tą Sharan automobilį ir su juo iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis pats kartu su juo nevažiavo, o nuėjo į garažą, kur atvažiavo K. A. valėsi automobilį.
Liudytojas K. M. parodė, kad pardavė automobilį, kurį turėjo prieš 2–3 mėnesius nupirkęs iš (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą už 300 Eur, nes atėjo iš matymo pažįstamas K. A. ir paprašė parduoti automobilį. Jis iš viso pas jį buvo gal 3 kartus. Kai pasiėmė automobilį, K. A. buvo atėjęs su Ž. S., iš kiemo su automobiliu išvažiavo K. A., o Ž. S. išvažiavo su juo ar išėjo, jau nepamena. Prastos būklės automobilis buvo, bet užsivesdavo, važiavo. Pirkimo neįformino, nes pardavėjas nerado dokumentų, laukė, kol ras dokumentus. Valstybinių numerių ant automobilio nebuvo. Galvojo išardyti arba perparduoti automobilį, tačiau neturėjo tam laiko. Pardavimo taip pat neįformino, nes nebuvo automobilio dokumentų. K. A. visos sutartos sumos (600 Eur) nesumokėjo, liko skolingas kažkiek.
Liudytojas V. A. parodė, kad daug metų turėjo Sharan automobilį, kuris registruotas jo vardu. Apie 2 metus jis stovėjo nevažiuojantis, todėl nutarė jį parduoti, įdėjo skelbimą. 2024 m. balandžio 20 d. pardavė jį atvykusiam K.M. už 300 Eur, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nerado automobilio dokumentų. Pažadėjo radęs sutvarkyti dokumentus, bet taip gavosi, kad nesutvarkė tų dokumentų. Pinigai už automobilį jam buvo sumokėti. Automobilis užsivedė, jo variklis buvo geras, tačiau jis buvo techniškai netvarkingas ir neapsimokėjo jo remontuoti. Pardavė automobilį be jokių numerių, nes valstybinį numerį, kuris jam buvo suteiktas ((duomenys neskelbtini) pasiliko sau kitam automobiliui.
2024 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę, galas nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Ant automobilio įsibrovimo požymių nesimato. Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis (2 t., b. l. 14–18).
Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. S. 2024 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gegužės 28 d. apie 21.03 val. dirbant kartu su vyr. specialistu E. R. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas kelyje (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį nuo automobilį vairavusio vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis nerišliai kalbėjo. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Nustatė, kad automobilį vairavo K. A., kuris paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0438, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu, atliktu 21.07 val., K. A. buvo nustatytas 2,60 prom. girtumas, antru tikrinimu, atliktu 21.26 val., nustatytas 2,31 prom. girtumas. Vykti už savo lėšas į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių blaivumo nusistatymui K. A. atsisakė. Patikrinus automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šie valstybiniai numeriai priklauso automobiliui „Audi A6“, kurio savininkas L. P.. Pagal automobilio „VW Sharan“ VIN kodą (duomenys neskelbtini) nustatė, kad minėtam automobiliui buvo išduoti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis „VW Sharan“ buvo perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12–13).
Iš 2024 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyriausiasis specialistas E. R. nustatė K. A. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0438, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas blaivumo patikrinimas. 2024 m. gegužės 28 d. 21.07 val. K. A. buvo nustatytas 2,60 prom. neblaivumas. Atlikus pakartotinį tikrinimą, 2024 m. gegužės 28 d. 21.26 val. K. A. buvo nustatytas 2,31 prom. neblaivumas. K. A. su tikrinimo rezultatais sutiko. Nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra (2 t., b. l. 26–30).
Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūno nešiojamos kameros vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)+0300.mp4, matyti, kad kaimiškoje vietovėje, asfaltuoto kelio kelkraštyje stovi policijos tarnybinis automobilis, kuriame policijos pareigūnas paruošia naudojimui alkotesterį. Pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie kelkraštyje stovinčio automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame už vairo sėdi vyras. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai yra K. A.. Pareigūnas nustato K. A. girtumą. Alkotesteris rodo 2,60 prom. Policijos pareigūnas paima iš K. A. automobilio raktelius. Antrame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4, matyti, kad policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje kompiuteriu pildo dokumentus. Prie pareigūno prieina kitas policijos pareigūnas, kuris ateina nuo sulaikyto automobilio „VW Sharan“, ir rankose laikydamas alkotesterį pasako 2,60. Policijos pareigūnas pasako, kad ant automobilio uždėti ne tie valstybiniai numeriai. K. A. teigimu, apie tai nieko nežino, nes jam padavė tokią mašiną. Pokalbio metu K. A. patvirtina, kad neturi išsilaikęs teisių. Automobilio apžiūros metu atidarius priekines keleivio pusės duris, matyti ant grindų gulintys trys plastmasiniai buteliai alaus. Pareigūnai užfiksuoja automobilio VIN kodą. Trečiame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4, matyti, kad policijos pareigūnas pildo dokumentus, apžiūri ir fotografuoja sustabdytą automobilį. K. A. teigimu, neblaivus už vairo papuolė pirmą kartą. K. A. uždaromas į policijos tarnybinio automobilio sulaikytų asmenų skyrių. Policijos atsakingam darbuotojui pranešama, kad sulaikytas neblaivus vairuotojas, kad ant automobilio uždėti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o turi būti (duomenys neskelbtini) tad neaišku, kam priklauso mašina. Pareigūnas nueina prie tarnybinio automobilio galo ir K. A. pasako, kad reikia antrą kartą pasitikrinti blaivumą, praeiti tiesia linija ir pataikyti pirštu į nosies galą. K. A. sako, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Atliekamas antras neblaivumo patikrinimas. Alkotesteris parodo 2,31 prom. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus. K. A. eina linija ir abiejų rankų pirštais taiko į nosies galą. Pareigūnas apie tai pažymi protokole, K. A. pasirašo. Ketvirtame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4, matyti, kad policijos pareigūnas prieina prie K. A., kuris sėdi už automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir liepia išlipti. Pareigūnai apieško K. A. ir uždaro į policijos tarnybinio automobilio sulaikytų asmenų skyrių. Penktame vaizdo įraše, pavadinimu PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4, matyti, kad policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo, duoda K. A. pasirašyti į alkoholio matavimo prietaiso panaudojimo ir registravimo žurnalą. K. A. pranešama, kad jis bus sulaikomas (2 t., b. l. 36–40).
VĮ „Regitra“ išraše apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio „VW Sharan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. A. (2 t., b. l. 23).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „VW Sharan“, pagal techninius duomenis atitinkančio automobilio, kurį vairavo K. A., duomenis, vidutinė kaina 2024 m. gegužės mėnesį buvo 1120 Eur (su PVM) (3 t., b. l. 182).
Paties kaltinamojo K. A., liudytojo L. S. parodymai, šio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūno kūno kameros vaizdo įrašų apžiūros protokolas ir kiti įrodymai patvirtina, kad K. A., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. gegužės 28 d. vakare Panevėžio r. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Sharan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus iki tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems jo vairavimas sukėlė įtarimų, ir jį sustabdžius K. A. 21.07 val. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, o 21 val. 26 min. – 2,31 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes K. A., kaip vairuotojui, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo vairuotas automobilis „VW Sharan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus dokumentus ir paties kaltinamojo ir liudytojų Ž. S., K. M. ir V. A. parodymus nusikaltimo padarymo metu jau priklausė jį įsigijusiam kaltinamajam, kuris jį pirko būdamas su Ž. S. iš K. M., o K. M. automobilį pardavė V. A., kuris VĮ „Regitra“ nurodytas kaip savininkas, tačiau pateikė tarp jo ir K. M. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi kaltinamajam priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, iš jo konfiskuotinas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas 2,31 promilių girtumas), tai, kad asmuo važiavo ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo techniškai netvarkingą automobilį, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 3 metai.
Skirdamas K. A. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė 3 nesunkius tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų yra smurtinio pobūdžio ir susijęs su kito asmens sveikatos sutrikdymu, o kiti du nusikaltimai susiję su eismo saugumu. Visos veikos baigtos. Kaltinamasis praeityje teistas 17 kartų už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, ne kartą atlikinėjęs realią laisvės atėmimo bausmę, šiuos 3 nusikaltimus padarė per labai trumpą laiko tarpą (kiek daugiau nei 2 mėnesius), laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka. Nors seniūnijoje raštiškų skundų dėl kaltinamojo elgesio negauta, tačiau iš aptartų duomenų akivaizdu, kad K. A. nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, anksčiau jam skirtos, įskaitant ir švelnesnes už laisvės atėmimą, bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes šių metų pavasarį jis padarė 3 nusikaltimus.
Įvertinęs nustatytas tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas K. A. už visas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, tik mažesnes už vidurkį. Už smurto atvejį skirtina 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – po 4 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės subendrintinos sudėjimo būdu prie griežčiausios 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant po minimalią dalį (3 mėn.) už kitus nusikaltimus skirtų bausmių ir paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, po arešto bausmės atlikimo pradėjo gydytis, tačiau vien tai nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. A. skiriant švelnesnes bausmes ar atidedant bausmės vykdymą. Nei kaltinamojo asmenybė, nei jo sistemingai daromi teisės pažeidimai neleidžia spręsti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas. Kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) panaikintina. Kadangi uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 str. 3 d.).
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu K. A. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, kuri Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi pakeista į areštą, tačiau kadangi arešto bausmę jis jau atlikęs, bausmė nebendrintina su anksčiau jam skirta bausme.
Byloje esantys kompaktiniai diskai palikini saugoti byloje, o kirvis grąžintinas nukentėjusiajam.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju gynėja kaltinamajam buvo skirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes jo laisvė buvo suvaržyta, t. y. jis iš pradžių atlikinėjo arešto bausmę. Tačiau po to ta pati gynėja jam buvo skirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Kaltinamasis pajamų ir turto neturi, turi nesumokėtų baudų, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjos dalyvavimo, iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. A. pripažinti kaltu 2024 m. balandžio 11 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
K. A. pripažinti kaltu 2024 m. gegužės 28 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti K. A. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 23 d. 19.25 val. iki 2024 m. kovo 25 d. 16.25 val., nuo 2024 m. balandžio 11 d. 15.50 val. iki 2024 m. balandžio 12 d. 14.24 val. ir nuo 2024 m. gegužės 28 d. 21.07 val. iki 2024 m. gegužės 29 d. 10.24 val., t. y. iš viso 4 (keturias) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, K. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto („Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3650 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „VW Sharan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
– palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus;
– grąžinti K. A. iš jo paimtą kirvį.
Nepriteisti iš kaltinamojo K. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.