- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- I-5380-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04949-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
Paaiškino, jog Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas nuo 2013-05-10 iki 2013-06-07 perpildytose kamerose, kuriose dėl per didelio kiekio žmonių nėra galimybės judėti bei mankštintis. Jis buvo laikomas kameroje 23 val. per parą, kur dėl blogos kamerų ventiliacijos ir karštų orų buvo labai tvanku, trūko oro. Kadangi nusiprausti po dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę, pareiškėjo kūnas nuo prakaito buvo išbertas, niežtėjo, dėl to jis negalėjo ramiai miegoti. Ne kartą prašė pareigūnų, jog būtų pravėdintos patalpos, tačiau į prašymus pareigūnai nereagavo, todėl pareiškėjas rašė prašymus bei skundus Lukiškių TI-K administracijai, kuri taip pat nereagavo. Dėl blogų gyvenimo sąlygų jis tapo piktas ir irzlus, kankino nemiga, o sveikatos būklė pablogėjo.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 6–10).
Atsakovė remiasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinėje kamerose nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1. p., kuriame nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, tenkantis vienam asmeniui. Atkreipia dėmesį, jog 2013-05-11 vakare, 2013-05-12, 2013-05-17 vakare, 2013-05-18 ryte ir nuo 2013-06-04 iki 2013-06-06 vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, jog netinkamomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, sudaro galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, kuri apima tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Lukiškių TI-K veikia nuolatinio perpildymo sąlygomis, nes ši įstaiga atlieka teismų nutarčių ir sprendimų vykdymo funkcijas ir neturi teisinio pagrindo nepriimti asmenų. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 8 str., 10 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. Taip pat pažymi, jog skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų reikalavimų. Kiekvienam suimtajam yra skiriama atskira lova ir švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktais numatytas inventorius. Už tvarkos palaikymą kamerose yra atsakingi patys suimtieji, todėl jiems išduodamas visas reikalingas inventorius švaros palaikymui bei kalcinuota soda, o karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Atsakovas, siekdamas palaikyti švarą kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir kiekvienais metais ją pratęsdavo. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji patys piktybiškai niokoja suremontuotas kameras, todėl neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimų vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 24 p. ir nurodo, jog kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, todėl asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu dalis kalinimo laiko atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl reikalavimo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų dėl jo kalinimo nuo 2013-05-10 iki 2013-06-07 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. per mažo kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui bei nepakankamo kameros vėdinamo.
Iš byloje esančių duomenų (b. l. 6–7, 15) matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K 2013-05-11 ir 2013-05-12 buvo kalinamas kameroje Nr. 223, plotas – 6,83 kv. m, kurioje buvo kalinamas 1 (vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas nepažeistas). Nuo 2013-05-13 iki 2013-06-04 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 256, plotas – 23,32 kv. m, kurioje kalinamųjų skaičius skirtingu metu buvo nuo 6 iki 14 asmenų. 2013-05-17 vakare ir 2013-05-18 ryte, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Likusiomis dienomis pareiškėjui teko nuo 1,7 kv. m iki 3,3 kv. m ploto. Nuo 2013-06-05 iki 2013-06-07 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 390, plotas 36.54 kv. m, kurioje kalinamųjų skaičius buvo 4 asmenys (nepažeistas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas). Taigi, iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog nuo 2013-05-11 ir 2013-06-17 (28 dienos) pažeidžiant ploto reikalavimus pareiškėjas buvo kalinamas 15 dienų ir 2013-05-17 ryte bei 2013-05-18 vakare.
Pareiškėjas skunde teigia, jog kameros buvo vėdinamos netinkamai, dėl to, pareiškėjas rašė skundus ir prašymus Lukiškių TI-K administracijai, tačiau į juos nebuvo reaguojama.
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 16–3) matyti, jog pareiškėjo kalinimo metu buvo atlikti įvairių kamerų patikrinimai, o taip pat, atliktas ir kameros Nr. 390 patikrinimas, tačiau esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Lukiškių TI-K buvo įpareigotas tik atlikti paprastąjį remontą, nes vietomis yra nubyrėję dažai ir apkalkėję sanitariniai techniniai įrenginiai. Kitu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu kameroje Nr. 223 buvo nenustatyti jokie trūkumai. Taigi, pareiškėjo argumentas dėl netinkamos ventiliacijos nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie kameros Nr. 256 patikrinimus. Remiantis LVAT praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė tinkamų duomenų apie kamerų Nr. 223, ir Nr. 256 būklę tuo metu, kai jose buvo kalinamas pareiškėjas, todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai. Pažymėtina, jog pareiškėjas teigia, kad yra ne kartą kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas nepateikė įrodymų. Taip pat, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis pareiškėjui sutriko sveikata, kad jis kreipėsi į psichologą, todėl pareiškėjo argumentas dėl sutrikusios sveikatos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra objektyviai pagrįstas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu iš viso buvo kalinamas 28 dienas, iš kurių 15 dienų, vieną dieną vakare ir vieną dieną ryte jam teko per mažas kameros plotas. Kadangi, byloje nėra duomenų apie kamerų Nr. 223, ir Nr. 256 būklę, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir moralinę žalą, tačiau byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilo sveikatos sutrikimų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Teismas, atsižvelgęs į minėtą teismų praktiką, pareiškėjo kalinamą sąlygomis, neatitinkančiomis ploto reikalavimų, trukmę, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į tai, jog bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo nustatyta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), į tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais spręstina, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 4 punktais, 127, 129 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.