Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-06-20 17.20 val. iki 2020-06-21 10.27 val.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šią baudžiamąją priemonę pradedant vykdyti, kai R. S. atliks bausmę; ir turto konfiskavimas, konfiskuojant kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į R. S. charakterizuojančius duomenis – neįgalus, vedęs, niekur nedirba, nuo 2018-04-18 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis su sutuoktine A. S. augina du mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 180–182), kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-09-27 sprendimą jis privalo teikti išlaikymą kitiems dviem savo nepilnamečiams vaikams (Liteko duomenys). Nors skunde nuteistasis teigia, kad jis turi širdies ydą, buvo patyręs galvos traumą, tačiau byloje tokias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra ir tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas bei jo gynėjas. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu R. S. nurodė, kad jis galvos traumų neturėjo, yra sveikas (t. 1, b. l. 107).

7.3. Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis per penkerius metus buvo baustas 19 kartų, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam (9 nusižengimai), ir už KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (4 nusižengimai), turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų nuobaudų suma – 1575 Eur, 4 kartus buvo nubaustas įspėjimu, 2 kartus paskirtos baudos buvo pakeistos viešaisiais darbais). Taip pat iš bylos matyti, kad R. S. anksčiau buvo teistas 11 kartų, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas girtumas 1,51 prom. ir daugiau. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui ir praėjus vos metams po to, kai 2019-02-01 buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą (smurtavo savo buvusios sugyventinės ir vaikų motinos atžvilgiu). Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, bauda (2020-12-09 teismo sprendimu buvo pakeista į 96 valandas viešųjų darbų), laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirti laisvės apribojimo bausmę, kaip apeliaciniu skundu prašo nuteistas, nėra pagrindo, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmė nėra numatyta, o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų taip pat nėra teisinio pagrindo (nenustatytos mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra duomenų, kad nuteistasis vienintelis šeimoje materialiai išlaiko ir prižiūri mažamečius ir nepilnamečius vaikus, bei nėra pagrindo manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui).

7.4. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kad darydamas nusikalstamą veiką R. S. itin grubiai pažeidė KET reikalavimus (būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, tokiu būdu sukėlė didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, sveikatai ir gyvybei), padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir mano, kad R. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dėl to švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.

2. R. S. skundu prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimus, apykoję, įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose.

8.1. Apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. S. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 11 kartų (vien per 2020 metus jis nuteistas keturis kartus), jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas, taip pat jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau jis toliau grubiai pažeidinėja KET reikalavimus (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių jis jas vairuoja, dažnai viešoje vietoje pasirodo neblaivus), padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad R. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-829 dėl 63,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino R. S. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, yra iš dalies darbingas, turi išlaikytinių, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistojo R. S. Valstybės naudai nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta R. S. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį R. S. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą, kad R. S. paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose.