Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo Ž. Č. prašymą perkelti jį į pataisos namus toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu Ž. Č. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. liepos 8 d. Šiuo metu jis atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 30 d.

Nuteistasis Ž. Č. teismo prašo perkelti jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus tolimesniam jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Jis nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dar galiojant BK 50 straipsnio 3 daliai, pagal kurią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parinkdavo teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuteistasis teigia, kad tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose užtikrins greitesnį žalos atlyginimą nukentėjusiajai, kadangi šioje pataisos įstaigoje užtikrinamos geresnės sąlygos dirbti. Taip pat nurodo, kad jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o tik skatintas, vykdo visus teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Nuteistojo prašymas netenkinamas.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu Ž. Č. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šią veiką jis padarė 2020 m. vasario 7 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d.

BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kur nuteistasis Ž. Č. turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, taip buvo atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje pataisos įstaigoje asmuo atliks bausmę. Todėl, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis bei BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), galima būtų pripažinti, kad nuosprendžio priėmimo metu teismas turėjo diskrecijos teisę parinkti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigą. Tai nurodoma ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-22-489/2022.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą reglamentuoja BVK nuostatos ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje, taip pat jam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis. Pagal BVK 83 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2022m. sausio 1 d.) kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę turėjo atlikti, be kita ko, pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu, konkretaus nuteistojo, nuteisto už labai sunkų nusikaltimą, požiūriu, BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal šį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą bausmę visais atvejais bausmę turėjo atlikti kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Tokios pozicijos iš esmės buvo laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-201-788/2021).

Tačiau, pagal BVK 3 straipsnio 1 dalį bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas šiuo metu yra pasikeitęs. O būtent, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BVK 83 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija), pagal kurį kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atlieka pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo. Iš to matyti, kad šiuo metu nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, kaip šiuo atveju – ir Ž. Č., nebūtinai šią bausmę privalo atlikti kalėjime. Jis atlikti laisvės atėmimo bausmę gali būti nukreiptas ir į pataisos namus, jei, kaip reglamentuojama BVK 65 straipsnyje, taip nuspręs nuteistojo kardomojo kalinimo vietos administracija. Esant tokiam dabartiniam reguliavimui nėra pagrindo pripažinti, kad anksčiau galiojusi ir jau panaikinta BK 50 straipsnio 3 dalis buvo švelnesnis įstatymas ir turėtų būti taikomas Ž. Č.

Apibendrinus virš išdėstytą darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nuteistojo Ž. Č. prašymą tenkinti nebėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo Ž. Č. prašymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.