- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- ATP-872-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03546-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-05-02, 17.55 val., Kaune, prie Kalniečių g. 172, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1, 95 prom. girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į pastatą, dėl ko buvo sugadintas pastatas ir automobilis. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 106, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. buvo surašytas ir pagal ATPK 126 str. 4 d., tačiau Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimu konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, kad ATPK 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė asmenims, padariusiems teisės pažeidimą būnant neblaiviems, V. B. veika papildomai pagal ATPK 126 str. 4 d. nekvalifikuotina.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimu V. B. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus, jam paskirta galutinė nuobauda 4300 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
V. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimą pakeisti, už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskiriant piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde nurodo, kad jis yra nubaustas per griežtai, pirmosios instancijos teismui tinkamai ir objektyviai neįvertinus visos eilės bylos aplinkybių. Nutarime visiškai nepagrįstai teigiama, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, šį tariamai dalinį prisipažinimą vertinant ne kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o kaip gynybos versiją, nors teisme apeliantas neneigė nei vienos iš skundžiamame nutarime jam priskiriamų veiksmų. Tai, kad sutinka su visais administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais KET pažeidimais, raštu patvirtino iš karto po įvykio protokole esančiame pasiaiškinime. Nukentėjusiųjų patirtą jų nurodyto dydžio žalą neginčydamas visiškai atlygino dar iki bylą išnagrinėjant teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nepagrįsta: įstatymo leidėjas yra numatęs, kad kaltininko savo noru atlygintas nuostolis ar padarytos žalos pašalinimas yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas ir kaltininko nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o tai, kad nuoširdžiai gailisi apeliantas išsakė iš karto po įvykio.
Atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas skundžiamame nutarime išsakytas pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad vien aukščiau nurodytos piniginės baudos paskyrimas taptų simboline nuobauda, neatitinkančia administracinei nuobaudai keliamų tikslų, yra nepagrįstas ir neteisingas.
Jo darbo funkcijos besąlygiškai susijusios su teise vairuoti transporto priemones, tai patvirtina ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, todėl neturėdamas jos, jis neteks galimybės tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė neturi jokios įtakos skiriamos nuobaudos rūšiai ir dydžiui, kadangi visa eilė aukščiau nurodytų aplinkybių, sprendžiant skirtinos nuobaudos rūšies ir dydžio klausimą, vertintinos apelianto naudai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pačiame skundžiamame nutarime konstatuota, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėjo pakankamą ir teisėtą pagrindą skirdamas jam nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, tai yra paskirti vien piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.
Šalies argumentai
V. B. prašo, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir paskirti jam baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. B. subendrintą galutinę nuobaudą už ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytųjų pažeidimų padarymą tokio dydžio, kaip numatyta įstatyme. Tiek 130 str. 1 d., tiek 127 str. 3 d. imperatyviai numatyta, kad už šių pažeidimų padarymą kartu su bauda privalo būti skiriama ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Kai sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos rūšies taikymas yra privalomas, jis gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos V. B. taikymą. Sutiktina, kad paskirtos baudos dydis nėra vien simbolinis, tačiau ir pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.
Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės neleidžia teigti, kad V. B. padarytieji pažeidimai buvo mažai pavojingi ir kad už tokias veikas jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad asmuo nurodo, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo noru atlygino padarytą žalą gali būti pripažintos atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Beje, nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neteisingai nepripažino esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų nevertino ir skyrė per griežtą nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų vertintinas kaip gynybine versija.
ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad V. B. prisipažinimas buvo tik dalinis. Nors apeliantas tvirtina, kad įvykdęs administracinius teisės pažeidimus prisipažino iš karto po įvykio ir šią aplinkybę patvirtina jo paaiškinimas pažeidimo protokole, tačiau policijos pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po pasišalinimo iš įvykio vietos Kalniečių g. 172, automobilis Audi buvo rastas (duomenys neskelbtini), už vairo sėdėjo R. Š., kuri ir prisipažino vairavusi automobilį, o V. B. neigė vairavęs ir sukėlęs eismo įvykį. V. B. kaltę pripažino tik po to, kai liudytoja R. P. nurodė, jog automobilį vairavo vyras, o ne moteris. Šiuos parodymus patvirtino ir vaizdo stebėjimo kameromis padarytas vaizdo įrašas. Taigi, V. B. stengėsi suklaidinti policijos pareigūnus, perkeldamas kaltę dėl įvykio kitam asmeniui, ir tik pateikus įrodymus, savo kaltę pripažino. Prisipažinimas, padarytas tik po to, kai buvo pateikti jo kaltę pagrindžiantys duomenis, leido pirmosios instancijos teismui abejoti jo nuoširdumu ir nepripažinti to lengvinančia aplinkybe. Be to, teismo posėdžio, vykusio 2014-05-28, metu užfiksuota, kad V. B. taip pat prisipažįsta tik iš dalies, prisipažino, kad būdamas neblaivus, vairavo tėvui priklausantį automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad važiuodamas atbulas, apgadino parduotuvės sieną, tačiau nepripažino, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, tvirtino, kad nuvažiavo pasiimti pinigų žalai atlyginti. Visgi R. P., buvusios tiesiogine įvykio liudytoja, parodymai paneigė V. B. parodymus dėl tyčios nebuvimo. Liudytoja nurodė, kad atsitrenkęs į sieną, V. B. išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo ir, nors liudytoja perspėjo jį, kad siena apgadinta ir ji kviečia policija, kad vairuotojas niekur nevažiuotų, V. B. jos nepaklausė, tik išreiškęs nepasitenkinimą iš įvykio vietos nuvažiavo. Jokio apgailestavimo dėl įvykio jis neišreiškė, nepažadėjo atvežti pinigus ir padengti nuostolius. Jokio gailesčio dėl savo netoleruotino elgesio neišreiškė ir teismo posėdžio metu.
Taigi iš tokių aplinkybių spręstina, kad V. B. prisipažinimas padarytas ne pažeidėjo iniciatyva, o yra sąlygotas surinktų akivaizdžių įrodymų, be to, padarytas su išlygomis, jokio gailesčio dėl padarytų teisės pažeidimų jis neišreiškė, todėl toks prisipažinimas ir gailestis dėl padarytų veikų negali būti laikomas visišku ir nuoširdžiu.
Sutiktina su skundu, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog V. B. dar iki bylą perduodant teismui savanoriškai atlygino pažeidimu padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), tačiau ši aplinkybė vertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijų už padarytus pažeidimus ribose, bet nelemia ATPK 30¹ str. taikymo. Beje, pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažeidėjui už ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą skyrė baudas, kurios savo dydžiu mažesnės už sankcijoje numatytą vidurkį, kas gali būti daroma lengvinančios aplinkybės taikymo atveju (ATPK 30² str.1 d.), be to, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui, taigi, dar labiau švelninti nuobaudų nėra pagrindo, o lengvinančios aplinkybės nepripažinimas nedaro įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui.
Šalies argumentai
Apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, grindžia tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šią aplinkybę, teisingai laikėsi teismų praktikoje suformuotų nuostatų, kurios pažeidėjo interesams neleidžia taikyti prioriteto prieš kitų visuomenės narių interesą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padaręs vienus iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų: vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį bei sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir dar pasitraukė iš eismo įvykio, dėl kurio buvo kaltas, vietos, yra itin pavojingas visuomenei, todėl jis turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Dėl savo ypač neatsakingo ir nerūpestingo, pavojingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Pažeidimą padariusio asmens, darbinė, šeimyninė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Kauno apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo V. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jam skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.