Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-1592/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
2-1592/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00116-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
M. D. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinė ligoninė
Trečiasis asmuo
V. Ž., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje
Civilinė byla Nr. 2-1592/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00116-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 94.; 94.2.; 94.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria nutarta civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo V. Ž., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. D. S. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 56-67, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti ieškovės skundo dėl, jos manymu, netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos viešojoje įstaigoje (toliau tekste – VšĮ) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2013 m. sausio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką.

Šalies argumentai

Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 56-67 ir priteisti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Teismui priėmus nagrinėti M. D. S. ieškinį ir nustačius terminus atsiliepimams pateikti, atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime pažymėjo, jog byla turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi išsprendė klausimus dėl atsiliepimų priėmimo ir trečiojo asmens į bylos nagrinėjimą įtraukimo bei nutarė civilinę bylą pagal ieškovės M. D. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys po trūkumų šalinimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant bendrojo, taip pat alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykles, kadangi, tiek ieškovės gyvenamoji vieta, tiek atsakovo VšĮ Klaipėdos Universitetinės ligoninės, kuriam pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, buveinės vieta, tiek galima žalos padarymo vieta yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, todėl yra pagrindas bylą perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui, paliekant bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Apeliantės manymu, bylą perdavus nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, būtų daroma įtaka bylos nagrinėjimui, kadangi Klaipėdos miesto teisininkai ir jų šeimų nariai gydosi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklą vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą ir atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Šalių manymu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jo tenkinti, kadangi skundas paremtas ne objektyviais įrodymais, o subjektyvia apeliantės nuomone.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties dali,s kuria jis, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, perdavė ją nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog ieškovės ieškinys, kuriuo ginčijamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas ir prašoma priteisti ieškovei iš žalą padariusio asmens – VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neturtinės žalos atlyginimo, priimtas nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas iškilusį klausimą pažymi, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises) atlyginimą, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, šis įstatymas asmeniui, nesutikusiam su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, suteikia teisę ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis į teismą civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Minėta įstatymo nuostata pabrėžia, jog ginčas teisme galimas tik tarp sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju tai VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, kadangi jai reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir pareiškimą pateikusio asmens (ieškovės). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovais byloje traukia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų akivaizdu, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nors pačiame ieškinyje ir nurodoma, kad prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, jokie reikalavimai LR Sveikatos apsaugos ministerijai nėra reiškiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks perteklinis ieškinio reikalavimo suformulavimas iš esmės reiškia ieškovės reikalavimą nagrinėti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės, o ne pasirinktą jos pažeistų teisių gynimo būdą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas, nes teismo, nagrinėjančio ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų nebuvimo, nesaisto. Išankstinė ne teisminė ginčo sprendimo institucija tokioje byloje atsakovu netrauktina, be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturi procesinio teisinio subjektiškumo, todėl atsakovu byloje ir negalėtų būti. Teismas bet kokiu atveju, spręsdamas dėl tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimo, privalo patikrinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys reiškiamas VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei ir bendrasis teritorinio teismingumo nustatymo klausimas sprendžiamas pagal jos buveinės vietą . Teismo nuomone, šiuo atveju CPK 33 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu, netaikytinas.

CPK 29 straipsnis, reglamentuojantis bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, nustato, jog ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniams asmenims ieškinys pareiškiamas pagal jų buveinės vietą. Atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė buveinė yra Klaipėdos mieste. Kadangi ieškiniu keliami klausimai dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, byla nagrinėtina apygardos teisme - Klaipėdos apygardos teisme (CPK 27 str. 8 p.). Tačiau dėl ieškiniu keliamų reikalavimų, taikytina teismingumo nustatymo išimtis, suteikianti ieškovui, pareiškusiam ieškinį dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, galimybę pasirinkti bylos nagrinėjimo vietą ir ieškinį pareikšti ieškovo ar žalos padarymo vietoje (CPK 30 str. 5 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės galimai patirtos žalos padarymo vieta yra Klaipėdos mieste, t.y. tame pačiame mieste, kur yra ir ieškovės gyvenamoji vieta. Todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog civilinė byla pagal ieškovės ieškinį teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Nors CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, jei ji ir taptų vėliau teisminga kitam teismui, tačiau iškėlus bylą teisme ir paaiškėjus, jog priimant ieškinį buvo pažeistos teismingumo taisyklės, teismas perduoda nagrinėti bylą kitam tos pačios pakopos teismui. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog priimant ieškinį buvo pažeistos teismingumo taisyklės, be to, bylą nagrinėjant ieškovės įrodinėjamos žalos padarymo, o tuo pačiu ir įrodymų buvimo vietoje, teismui sudaromos galimybės tinkamai įvertinti ieškiniu keliamus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylos šalių gyvenamosios ir buveinės vietos yra Klaipėdoje, todėl bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, bus taupomos šalių ir teismo bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės atskirojo skundo motyvai, kuriais siekiama palikti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme neparemti jokiais teisiniais argumentais. Ieškovė prašymą argumentuoja tuo, jog Vilniaus apygardos teisme bus išvengta kišimosi į teismo darbą. Teismo vertinimu, minėti teiginiai, paremti subjektyvia ieškovės nuomone, nesudaro pagrindo keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Teismo ir bylą nagrinėjančių teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas ne tik vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų, bet ir konstitucinė nuostata (Konstitucijos 109 str.), įpareigojanti teismus ir bylą nagrinėjančius teisėjus vadovautis tik įstatymu. Be to, ieškovei abejojant dėl teisėjų nešališkumo CPK jai suteikia galimybę pasinaudoti procesine teise – nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją, todėl ieškovės nuogąstavimai dėl galimo poveikio bylą nagrinėjančiam teismui ir teisėjams yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo klausimus ir pagrįstai nusprendė bylą perduoti pagal teismingumą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti priimtą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė