Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-200-357/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
2A-200-357/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. Š., D.
Atsakovas
E. B.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė, Irina Petkienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-200-357/2010

Teisėjas E. Baziulis Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovės D. Š. atstovei advokatei Irinai Petkienei,atsakovo E. B. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. Š. Šiaulių rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui E. B., prašydama pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 18 d. nutartimi priteistą išlaikymą ir priteisti nepilnamečiui sūnui G. Š. iš E. B. 500 Lt periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo E. B. išlaikymą sūnui G. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009 m. vasario 10 d. iki G. Š. pilnametystės; nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė D. Š.; priteisė iš atsakovo E. B. ieškovei D. Š. 912,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, valstybei – 99 Lt žyminio mokesčio bei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyviai patvirtintų duomenų apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau nepilnamečio G. Š. išlaikymo faktas buvo spręstas dar 2004 m., per tą laiką vaikas brendo, keitėsi jo fiziologiniai, materialiniai ir kultūriniai poreikiai, taip pat kito ir šalies ekonominė padėtis, todėl, teismo manymu, nepilnamečio vaiko poreikiai galėjo kisti iš esmės. Teismas pripažino pagrįstu byloje ieškovės pateiktą ir paaiškintą vaiko poreikių paskaičiavimą, kurio pagrindu konstatavo, jog, atsižvelgiant į protingus vaiko poreikius, išlaikyti G. Š. per mėnesį reikia ne mažiau kaip 900 Lt. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgęs tiek į ieškovės, tiek į atsakovo veiklos, iš kurios gaunamos pajamos, pobūdį (ūkininkavimas), negali tiksliai nustatyti šalių gaunamų per mėnesį pajamų kiekio, tačiau atsižvelgė į pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas, iš kurių matosi, kad atsakovo šeimoje, jau po 2004-05-18, buvo įsigytas nekilnojamasis turtas (2 žemės sklypai), atsakovo žmona, ūkininkė V. B., kurios ūkyje atsakovas nurodė dirbantis, deklaravo gavusi 109062,91 Lt neapmokestinamųjų pajamų, atsakovo šeima įsigijo brangios žemės ūkio technikos. Įvertinęs aplinkybes, jog papildomų nepilnamečio vaiko priežiūros išlaidų, reglamentuotų LR CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, nėra bei atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažino, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas nurodė, jog proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 912,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu; valstybei iš atsakovo priteistinas 99 Lt žyminis mokestis bei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą – patenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant iš atsakovo E. B. išlaikymą sūnui G. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismas, nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurios yra neproporcingos atsakovo turtinei padėčiai, akivaizdžiai per didelės, kad atsakovas galėtų realiai jas sumokėti, bei pažeidžiančios atsakovo kitų dviejų vaikų teises gauti išlaikymą iš tėvo. Atsakovas padeda savo žmonai dirbti ūkyje. Kadangi pelnas iš ūkininko ūkio yra nedidelis, tam, kad būtų galima išgyventi, atsakovo žmona dar dirba Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnijoje. Jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį siekia 1170 Lt, o nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažinus jį 30 proc. – bus tik apie 800 Lt. Per visą ūkininkavimo laiką vieni iš geriausių buvo 2008 m. Per tuos metus (už juos pajamų deklaracija yra pateikta byloje) buvo gauta 109062,91 Lt pajamų, iš kurių pelnas sudarė tik 25581 Lt per metus, t. y. 2131 Lt per mėnesį 4 asmenų šeimai arba po 532,93 Lt vienam šeimos nariui. Tai yra visos atsakovo šeimos mėnesio pajamos, iš kurių turi pragyventi 4-ių asmenų šeima, susimokėti visus mokesčius. Be to, atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, ką patvirtino byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, dėl kurių yra ribojama atsakovo galimybė dirbti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei atsakovo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos šeimos vieno mėnesio pajamos yra virš 3000 Lt, o tai reiškia, jog vienam šeimos nariui tenka daugiau nei po 1000 Lt per mėnesį, neskaitant gaunamų pinigų už žemės nuomą. Be to, teismas visiškai neįvertinto to, kad ieškovė turi įsigijusi nekilnojamojo turto: be gyvenamojo namo Norušaičių k., ji nuosavybės teise valdo butą Šiaulių mieste bei, kaip pati nurodė, šiuo metu buto nenuomoja, nes jame dažnai gyvena Šiauliuose besimokantis sūnus. Manytina, kad galėjimas turėti bei naudotis net dvi gyvenamas patalpas turėtų būti teismo vertinama ne kaip būtinybė, bet kaip prabanga.

Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimų dalį, privalėjo atsakovo naudai iš jos priteisti dalį atsakovo patirtų išlaidų pagal byloje esančius rašytinius dokumentus, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus turi vertinti vaiko interesų naudai. Taip pat teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį reikia vadovautis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą – 800 Lt. Apeliantas klaidina teismą pateikdamas duomenis apie realias savo šeimos pajamas – jo kiekvieno šeimos nario pajamos žymiai didesnės, nei nurodyta apeliaciniame skunde. Ieškovės šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra motinos K. Š. gaunamos išmokos. Beveik visi motinos gauti pinigai išleidžiami jos slaugai ir vaistams. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad vienam ieškovės šeimos nariui tenka 1000 Lt. Kadangi ieškinys buvo iš esmės patenkintas, teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimas nesudaro apeliacinio apskundimo objekto, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik pakeisto materialinio išlaikymo dydžio nustatymo, o ne jo pakeitimo dalyje, todėl apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro būtent priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas.

Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

Sūnaus G. Š. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu raštu – išlaidų paskaičiavimu už 2008 metus, kuriame nurodytos vieno mėnesio sūnaus G. išlaidos sudaro 988,35 Lt (b. l. 7, 8). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (LR CPK 177 str.). Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2009 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio protokolo duomenimis nustatyta, jog pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad sūnui per mėnesį išleidžia 500 Lt (b. l. 157). Vertinant šį ieškovės teismui pateiktą vieno mėnesio išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti, paskaičiavimą, reikšmingomis laikytinos minėtos aplinkybės – išlaidų dydis nėra pagrįstas įrodymais, t. y. nerealizuota įrodinėjimo pareiga, įtvirtinta LR CPK 12, 178 straipsniuose, bei pačios ieškovės nenuosekli ir prieštaringa pozicija šių išlaidų atžvilgiu – ieškinyje nurodytos iš esmės dvigubai didesnės vieno mėnesio išlaidos, negu tos, kurias ieškovė nurodė teismo posėdyje. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti, paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.

Konstatavus, jog byloje nėra įrodytas nepilnamečiui sūnui reikalingo išlaikymo realus dydis, ir nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, preliminaria nepilnamečio G. Š. vieno mėnesio išlaikymo išlaidų suma pripažintina 800 litų.

Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gaunamos pajamos yra susijusios su ūkininkavimo veikla, šios pajamos nėra pastovaus dydžio, todėl pripažintina, jog iš esmės nėra galimas tikslus šių pajamų dydžio nustatymas (tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas) bei jų tarpusavio palyginimas. Tuo tarpu byloje esantys duomenys apie ieškovės ir atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą leidžia daryti išvadą, jog, vertinant šiuo aspektu, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovė nuosavybės teise turi du gyvenamuosius būstus (butą, esantį Šiauliuose, bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį Norušaičių kaime) bei 9 žemės sklypus (b. l. 9-33), tuo tarpu atsakovo vardu yra įregistruota tik transporto priemonė bei pastatas – mechaninės dirbtuvės, esantis Grikpėdžių kaime (b. l. 48-50). Taip pat byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė jai priklausančius du žemės sklypus nuomoja tretiesiems asmenims, už šią nuomą gaudama pajamų (b. l. 10, 15, 16, 150, 151).

Be to, svarbi aplinkybė, lemianti atsakovo galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą sūnui G. Š., yra tai, jog atsakovas, be sūnaus G., turi dar du nepilnamečius vaikus – V. B. ir E. B., kurie auga atsakovo šeimoje ir kuriuos atsakovas taip pat privalo išlaikyti (b. l. 58-60). Tuo tarpu ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi, todėl pripažintina, jog dėl šių priežasčių ieškovė turi objektyvią galimybę teikti didesnį materialinį išlaikymą sūnui G., negu atsakovas.

Kita vertus, atsakovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose (b. l. 138, 139) nėra konstatuotas atsakovo darbingumo sumažėjimas ar negalėjimas dirbti tam tikro pobūdžio darbų, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog atsakovui dėl rimtų sveikatos problemų yra ribojama galimybė dirbti.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą sūnui nėra visiškai vienodos. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į aplinkybę, jog atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus, laikytina, kad ieškovė turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Tai reikštų konstatuoto preliminaraus 800 litų dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem tėvams skirtingomis dalimis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš esmės atitinkantį jų poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme sūnui G. turėtų sudaryti 350 Lt, likusią išlaikymo dalį mokant ieškovei. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 350 Lt.

Bylos duomenimis nustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų, todėl, vadovaujantis LR CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pripažintini nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1250 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 procentų ((350 – 125) / (500 – 125) = 0,6), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal šią proporciją. Ieškovei iš atsakovo priteistina 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybei iš atsakovo priteistina 81 Lt žyminio mokesčio dalis ((375 x 12 x 0,03) x 0,6 = 81), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (LR CPK 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 39 Lt, kurios proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš bylos šalių valstybei – iš atsakovo priteistina 23,40 Lt, iš ieškovės – 15,60 Lt.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį, kurią sudaro 25 procentai ((400 – 350) / (400 – 200) = 0,25), atitinkamai paskirstytinos apeliacinės instancijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo išlaidas sudaro 72 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 1210 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų dalis (320,50 Lt) priteistina atsakovui iš ieškovės (1282 x 0,25 = 320,50). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 8,90 Lt, kurios proporcingai priteistinos iš bylos šalių valstybei – iš atsakovo priteistina 6,68 Lt, iš ieškovės – 2,22 Lt.

Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 429,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (750 – 320,50 = 429,50).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti, sumažinant išlaikymo dydį iki 350 Lt.

Priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovo E. B. 429,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt devynis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B. 81 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 30,08 Lt (trisdešimt litų, 8 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. Š. 17,82 Lt (septyniolika litų, 82 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėBirutė Simonaitienė