Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Giedra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1494-450/2009 pagal ieškovo UAB „Alternos statybos“ ieškinį atsakovui UAB „Giedra“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nenustačius CPK 329 str. įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). Atsakovas padavė apeliacinį skundą dėl dviejų patenkintų ieškovo reikalavimų – 18 543,65 Lt sulaikyto mokėjimo pagal šalių sutarties 8.3 punktą ir 11 643,79 Lt už atliktus darbus. Apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje atsakovas paminėtos ir 1 680,87 Lt bei 1 704,03 Lt sumas už užsakovo suteiktas (sutarties 5.2.10 p.). Tačiau sprendimo šioje dalyje naikinti atsakovas neprašo, argumentų dėl jos skunde nėra. Kadangi 1 680,87 Lt bei 1 704,03 Lt sumos nėra apeliacinio skundo dalykas, teisėjų kolegija laikosi skundo ribų ir dėl šių lėšų nutartyje nepasisako.

Dėl sulaikytos 18 543,65 Lt dydžio mokėjimų dalies.

Atsakovas nesutinka sumokėti ieškovui 18 543,65 Lt remdamasis sutarties 8.3 punktu, kuriame įrašyta: „iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10%, kuriuos sumoka rangovui po baigiamojo akto pasirašymo ir draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimo apdraudimo garantijos pateikimo sumai, ne mažesnei 10% sutarties kainos“. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą, sprendime nurodė, kad baigiamasis aktas nepasirašytas dėl atsakovo kaltės ir kad nepasirašius baigiamojo akto ieškovas negalėjo pateikti draudimo kompanijos garantijos atliktiems darbams. Teismas taip pat pažymėjo, kad galioja įstatyminė ieškovo atliktų darbų garantija (CK 6.697 str., 6.698 str.). Atsakovas, prašydamas atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 18 543,65 Lt, remiasi Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, nustatančia privalomą rangovo civilinės atsakomybės draudimą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su atsakovo argumentu nesutinka ir nurodo, kad šalių sutarties 8.3 punkte susitarta ne dėl civilinės atsakomybės draudimo, o dėl draudimo kompanijos garantijos. Iš sutarties teksto ir statybos draudimą reglamentuojančių aktų matyti, kad atsakovas skunde nurodo netinkamą savo atsikirtimų teisinį pagrindą. Pagal Statybos įstatymo XI skirsnio nuostatas privalomai draudžiama statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė t.y. atsakomybė už žalą padarytą dėl atliekamų ir (ar) atliktų statybos darbų, bet ne atliekamų darbų kokybė. Tokią išvadą patvirtina Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos valdybos 2003 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. N-234, pagal kurias tokios sutartys ir sudaromos (Statybos įstatymo 37 str. 8 d.). Taisyklių 15.9 ir 15.10 punktuose nustatyta, kad reikalavimo pateikimas atlyginti žalą (nuostolius) dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo arba dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (sutartinė atsakomybė) yra nedraudiminiai įvykiai. Tačiau nurodydamas netinkamą teisinį pagrindą apeliantas skunde išdėsto pagrįstą reikalavimą. Kaip ir nurodo atsiliepime ieškovas, šalys sutarties 8.3 punkte susitarė dėl užsakovui suteikiamos papildomos rangovo garantijos. Toks susitarimas nėra draudžiamas, ieškovas šios sutarties sąlygos neginčija. Aplinkybė, kad galioja įstatyminės statybos darbų garantijos, nėra pagrindas pripažinti tokį susitarimą negaliojančiu. Todėl sprendžiant šalių ginčą šioje dalyje reikia svarstyti ne aptariamos sutarties sąlygos teisėtumą, bet jos įvykdymą. Pagal sutarties 8.3 punktą sulaikyta 10 procentų suma rangovui išmokama po baigiamojo akto pasirašymo ir draudimo bendrovės garantijos pateikimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad visi sulygti darbai atlikti ir baigiamasis aktas nepasirašomas tik dėl atsakovo kaltės, pagrįstai nusprendė, kad baigiamojo akto nepasirašymas nėra kliūtis sumokėti ieškovui sulaikytą 10 procentų dydžio sutarties kainos dalį. Tačiau teismas nepagrindė išvados, kodėl nepasirašius baigiamojo akto nėra galimybės pateikti draudimo kompanijos garantijos. Tokių kliūčių nenurodo ir ieškovas, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą 10 procentų sumos sumokėjimą sieja su darbų atlikimu. Tačiau, kaip jau minėta, pagal šalių sutarties 8.3 punktą, visų darbų atlikimas (baigiamojo akto pasirašymas) yra tik viena sąlyga, kurią įvykdęs rangovas įgyja teisę reikalauti sumokėti užlaikytus 10 procentų visos kainos. Kita sąlyga – draudimo kompanijos garantijos pateikimas. Ši sutarties sąlyga nėra pripažinta negaliojančia, nenustatytas įstatyminis pagrindas, leidžiantis ieškovui jos nevykdyti (nepateikti sulygtos garantijos) ir nenustatyta, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas negalėtų jos įvykdyti. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas 2008 m. kovo 28 d. rašte pripažino visą 123 507,92 Lt skolą, nėra pagrindas spręsti, kad tuo atsakovas pripažino neteisėtai sulaikęs 10 procentų sutarties sumos, nes pasiūlytas skolos mokėjimo grafikas neatleidžia ieškovo nuo pareigos pateikti draudimo kompanijos garantiją. Vadinasi atsakovas teisėtai sulaiko 10 procentų sutarties kainos iki ieškovo garantijos pateikimo. O esant teisėtam dalies užmokesčio sulaikymui nėra juridinio pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį. Spręsdamas dėl aptariamo reikalavimo pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai pritaikė materialinės teisės normas bei nepagrįstai patenkino reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 543,65 Lt (CPK 330 str.). Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas keičiamas ir reikalavimas priteisti 18 543,65 Lt atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Netenkinant šio reikalavimo atitinkamai iki 105 151,7 Lt (123 695 - 18 543,65 = 105 151,7) sumažinama priteista skola, ir iki 110 277,39 Lt (128 821,04 - 18 543,65 = 110 277,39) sumažinama bendra priteista suma.

Dėl 11 643,79 Lt už atliktus darbus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Alternos statybos“ baigęs pastato Kauno g. 7/2, Vilniuje stogo skardinimo darbus 2007 m. rugsėjo 28 d. atsakovui UAB „Giedra“ pateikė stogo skardinimo darbų aktą Nr. 1-07-29-4, kuriame įrašyta 11 643,79 Lt suma. Atsakovas ieškovui neatsakė. Analogišką aktą Nr. 1-07-29-8 su įrašyta ta pačia suma ir PVM sąskaitą–faktūrą ALS Nr. G080035 ieškovas pateikė atsakovui 2008 m. birželio 18 d. Atsakovas UAB „Giedra“ 2008 m. liepos 10 d. raštu Nr. 194 paminėtus dokumentus grąžino ir nurodytą sumą sumokėti atsisakė. Nurodė, kad ieškovas nevykdo šalių sutarties 7.1 punkto ir Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, susijusių su atliktų darbų tinkamu įforminimu, nes aktuose nurodyti atlikti darbai: kronšteino pritvirtinimas prie parapeto ir skardos tvirtinimas turi būti įforminti kaip paslėpti darbai statybos darbų žurnale. Tuos pačius argumentus atsakovas išdėstė ir civilinėje byloje, kuomet ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti 11 643,79 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais ir ieškinį šioje dalyje patenkino. Teisėjų kolegija, remdamasi žemiau dėstomais motyvais, sprendžia, kad skunde išdėstyti atsakovo argumentai nėra pagrindas keisti skundžiamą sprendimą ir atmesti reikalavimą dėl 11 643,79 Lt priteisimo. Atlikus rangos sutartimi sulygtus darbus, rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Atsisakydamas sumokėti prašomą priteisti sumą atsakovas akcentuoja, kad kronšteino pritvirtinimas yra paslėpta konstrukcija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje suformuluota sąvoka: „paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai - konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų“. Išsamesnės paslėptų darbų ir jų priėmimo reglamentacijos nėra, todėl sprendžiant šį ginčą reikia taikyti bendrąsias normas. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, arba, jei tai numatyta sutartyje, apie įvykdytų darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Nesant išsamaus reglamentavimo galima daryti išvadą, kad priėmimo–perdavimo akte turi būti atskirai pažymėta, jog priimti darbai yra paslėpti, kas dvigubai prailgina garantijos terminą (CK 6.698 str. 1 d.). Tačiau ir užsakovas, ir rangovas turi žinoti (būti susitarę), kurie darbai bei konstrukcijos konkrečiame objekte yra paslėpti ir reikalauja specialaus priėmimo bei įforminimo. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad kronšteino pritvirtinimas yra paslėpta konstrukcija (CPK 178 str.). Šalių pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. AS-1-07-29 ar kituose dokumentuose susitarimo dėl paslėptų darbų nėra. Pažymėtina, kad atsakovas nevykdė CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nedelsiant pradėti priėmimą, nes į ieškovo pateiktą 2007 m. rugsėjo 28 d. aktą Nr. 1-07-29-4 nereagavo, atsiliepė tik 2008 m. liepos 10 d. raštu į pakartotinį ieškovo raginimą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas atsisakė pasirašyti aktą (priimti darbus) nenurodydamas darbo trūkumų ir nepareikšdamas pretenzijų dėl kokybės (CK 6.6694 str. 4 d.). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis neteko galimybės patikrinti paslėptų darbų kokybės, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškovui tokį pageidavimą. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas dėl darbų įrašymo į statybos žurnalą. Skunde remiamasi CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Atsakovas teigia, kad pagal šią normą jis turi teisę sulaikyti pilną atsiskaitymą, kol ieškovas tinkamai sutvarkys darbų perdavimo dokumentaciją. Tačiau skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovas neįvykdė savo pirmesnės pareigos pateikti rangovui statybos žurnalą (Statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.5 p.). Ši aplinkybė nepaneigta ir apeliacinės instancijos teisme, nes teiginys skunde, kad „žurnalas tikrai egzistavo“, nepagrįstas įrodymais, o atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad atsakovas 2008 m. spalio 30 d. paaiškinimuose raštu (CPK 42 str. tvarka) įsipareigojo teismui pateikti statybos žurnalą, tačiau to nepadarė. Tik pateikęs žurnalą ieškovui atsakovas įgyja teisę reikalauti jį užpildyti, o to nepadaręs, negali sulaikyti atsiskaitymo dėl žurnalo neužpildymo. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad ir procesiniuose dokumentuose, ir 2008 m. liepos 10 d. rašte Nr. 194 atsakovas UAB „Giedra“ teigia, jog ginčijamo akto dėl darbų už 11 643,79 Lt pasirašymas reikštų ir visų iki tol atliktų darbų pripažinimą tinkamais, nors jie taip pat nėra įforminti kaip paslėpti darbai. Argumentas atmetamas, nes vieno, nors ir paskutinio, darbų etapo perdavimo–priėmimo aktas negali būti tapatinamas su baigiamuoju darbų atlikimo aktu. Iš bylos medžiagos matyti, kad visus iki tol atliktus darbus atsakovas priėmė, trūkumų nenurodė. Vadinasi atsakovui perėjo priimtų darbo etapų rezultatų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.694 str. 3 d.) ir jis neteko teisės remtis galimais šių darbų trūkumais (CK 6.662 str. 2, 3 d.), ypač ginče dėl vėliau atliktų darbų priėmimo. Priešingai nei sprendžiant dėl pagal sutarties 8.3 punktą sulaikytos sumos, sprendžiant dėl apmokėjimo už atliktus darbus svarbi yra aplinkybė, kad atsakovas 2008 m. kovo 28 d. rašte pripažino visą 123 507,92 Lt skolą ir pasiūlė jos sumokėjimo grafiką. Pagal šalių sutarties 7 ir 8 skirsnių nuostatas už atliktus darbus apmokama po jų priėmimo, vadinasi atsakovas, pripažindamas skolą pripažino ir atliktų darbų priėmimą. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai patenkino ieškinį dalyje dėl 11 643,79 Lt priteisimo, o apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti šią sprendimo dalį.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia iš atsakovo priteistą skolą sumažindama 18 543,65 Lt. Keičiant teismo sprendimą atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.) ir iš atsakovo ieškovui priteista 5 563 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 5 007 Lt [5563-(18543,65x0,03)] bei, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteisiama atitinkama žyminio mokesčio dalis, sumokėta paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo UAB „Giedra“ ieškovui UAB „Alternos statybos“ priteistą 123 695,35 Lt skolos sumą sumažinti iki 105 151,7 Lt (vieno šimto penkių tūkstančių šimto penkiasdešimt vieno lito septyniasdešimties centų) nurodant, kad bendra priteista suma, nuo kurios skaičiuotinos priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos yra 110 277,39 Lt.

Iš atsakovo UAB „Giedra“ ieškovui UAB „Alternos statybos“ priteistą 5 563 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 5 007 Lt (penkių tūkstančių septynių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovo UAB „Alternos statybos“ atsakovui UAB „Giedra“ priteisti 556 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.