Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui D. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovėms Daivai Porutienei ir Audronei Lagunovienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis suinteresuotas asmuo R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės prašė skundą atmesti. Jos paaiškino, kad D. M. valdžia vaikų atžvilgiu nėra apribota, todėl jis turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingas už vaikų vystymą, sveikatą, dvasinį ir moralinį ugdymą. Pažymėjo, kad D. M. su 2011-11-24 ir 2011-11-29 pareiškimais, 2011-12-01 skundu, 2011-12-02 prašymu, 2011-12-07 pranešimu ir 2011-12-08 skundu kreipėsi į Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl R. M. veiksmų ir bendravimo sąlygų su nepilnamečiais vaikais nesudarymo. 2011-12-01 skunde pareiškėjas teigė negalįs susisiekti su vaikų motina. 2011-12-01 į tarnybą iškviesta R. M. pateikė paaiškinimą, kad D. M. žino jos telefono numerį, rodė prieš dieną šiuo telefono numeriu gautas SMS žinutes, teigė, kad vaikai su tėvu kalbėjosi telefonu. 2011-12-06 R. M. informavo, kad D. M. vaikų nelankė nuo 2011-09-01 iki 2011-12-05 ir neprieštarauja, kad D. M. bendrautų su vaikais. Atsakovas išnagrinėjo gautus pareiškėjo prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškėjui D. M. buvo atsakyta 2011-12-09, suteikiant informaciją apie Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyriuje 2011-12-09 organizuotą peržiūrą dėl pareiškėjo nurodytų problemų bendraujant su vaikais, ištyrimo. Į peržiūrą buvo pakviestas pareiškėjas, R. M., vaikų ugdymo įstaigų pedagogės, Šilainių policijos nuovados specialistė, Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė. Pareiškėjui, kuris peržiūroje nedalyvavo, buvo pateikta su 2011-12-09 raštu Nr. 19-2-3790 peržiūros protokolo kopija bei, siekiant išspręsti pareiškėjo ir R. M. konfliktą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, buvo dar kartą siūloma vadovautis sudaryta bendravimo tvarka arba kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Peržiūroje dalyvavusių specialistų nuomone, nėra duomenų, jog R. M. netinkamai prižiūri vaikus, todėl pareiškėjas buvo informuotas, kad bausti ją dėl vaikų nepriežiūros nėra pagrindo, taip pat nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų pedagogų nuomone, vaikams tuo metu psichologo pagalba nebuvo reikalinga. Pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečių vaikų V. M. ir U. M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina R. M., iš vaikų tėvo D. M. yra priteistas išlaikymas vaikams, o išlaikymui skirtas lėšas iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise tvarko vaikų motina, todėl yra nesuprantamas pareiškėjo D. M. skunde išdėstytas prašymas suteikti uzufrukto teisę į nepilnamečių vaikų lėšų tvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nepilnamečių vaikų U. M. ir V. M. gyvenamoji vieta yra jau anksčiau teismo nustatyta su jų motina R. M., taikant laikinąsias apsaugos priemones 2007 m. birželio 1 d. teismo nutartimi, iki kol bus išnagrinėta byla iš esmės ir priimtas teismo sprendimas pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalinimo, iš vaikų tėvo D. M. yra priteistas išlaikymas vaikams, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

D. M. su 2011-11-24 ir 2011-11-29 pareiškimais, 2011-12-08 skundu kreipėsi į Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl R. M. veiksmų ir bendravimo sąlygų su nepilnamečiais vaikais nesudarymo (bl. 52-57). Atsakovas išnagrinėjo gautus pareiškėjo prašymus, skundą, jam atsakė skundžiamu 2011-12-09 aktu ir suteikė informaciją apie Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyriuje 2011-12-09 organizuotą peržiūrą dėl pareiškėjo nurodytų problemų bendraujant su vaikais, ištyrimo (bl. 96-100).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į skundo reikalavimus (bl. 3-4), šioje byloje būtina nustatyti, ar Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-12-09 aktas Nr. 19-2-3790 Dėl bendravimo su vaikais problemų, yra teisėtas ir pagrįstas.

D. M. su 2011-11-24 ir 2011-11-29 pareiškimais, 2011-12-08 skundu kreipėsi į Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių prašydamas imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias R. M. psichologinio smurto prieš vaikus naudojimui, imtis veiksmų, kad būtų sudarytos bendravimo sąlygos tarp pareiškėjo ir vaikų, skirti R. M. administracines nuobaudas pagal ATPK 181 ir 188 straipsnius, paskirti psichologą, kuris vaikams suteiktų psichologinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsižvelgiant į gautus pareiškėjo pareiškimus ir skundus, Vaikų teisių apsaugos skyriuje 2011-12-09 buvo organizuota peržiūra dėl pareiškėjo nurodytų problemų bendraujant su vaikais, ištyrimo. Į peržiūrą buvo pakviestas pareiškėjas, R. M., vaikų ugdymo įstaigų pedagogės, Šilainių policijos nuovados specialistė, Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė. D. M. peržiūroje nedalyvavo dėl jo dalyvavimo konferencijoje „Europos Sąjunga po Lisabonos sutarties ir Lietuvos iššūkiai“ (bl. 95), tačiau bendrųjų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1983, 7.38 straipsnis nenumato, kad pareiškėjo nedalyvavimas, trukdytų surengti peržiūrą sprendžiant problemas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais. Peržiūros metu buvo siūloma vadovautis sudaryta bendravimo tvarka, kuri keletą kartų buvo tikslinama arba kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Peržiūroje dalyvavusių specialistų nuomone, nėra duomenų, jog R. M. netinkamai prižiūri vaikus, todėl pareiškėjas buvo informuotas, kad bausti ją dėl vaikų nepriežiūros nėra pagrindo, taip pat nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų pedagogų nuomone, vaikams tuo metu psichologo pagalba nebuvo reikalinga. Iš peržiūros protokolo taip pat akivaizdu, kad nepasitvirtino motyvai dėl R. M. psichologinio smurto naudojimo ir kliudymo bendrauti (bl. 96-99), o tokią aplinkybę patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai (bl. 11-27, 141-142). Pareiškėjas teigdamas priešingai, šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu taip pat neginčijamai nustatyta, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius, stengdamasis padėti šeimai bei užtikrinti vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, kurio nors iš tėvų prašymu, bendravimo tvarką tikslino 6 kartus, kiekvieną kartą tėvams buvo aiškinama, kad jie turi kreiptis į teismą dėl ginčo dėl vaikų. Pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. pareiškimą atsakovui D. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. 2011-12-23 Kauno apylinkės teisme įvyko teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikinosios vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo - taikymo pagal 2011-12-12 ieškovės R. M. prašymą. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė vaikų su tėvu bendravimo laikiną tvarką (bl. 104-106).

Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 8.5 punkte nustatyta, jog Vaiko

teisių apsaugos tarnyba turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Lietuvos

Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių

Vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai ar jų tam įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę surašyti

administracinio teisės pažeidimo protokolą, esant pažeidimams, numatytiems kodekso 181, 181¹,

181², 181³ straipsniuose. Iš peržiūros protokolo matyti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyboje neturima duomenų dėl R. M. netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo vaikų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo jai taikyti administracinio poveikio priemones.

Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1593 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-26 įsakymu Nr. A-226, reglamentuoja savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir kt. Vadovaujantis minėtais nuostatais, svarbiausi Vaiko teisių apsaugos skyrių uždaviniai yra teikti metodinę paramą, konsultacijas, spręsti kitas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos problemas, užtikrinti visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir kt. Vaiko teisių apsaugos skyrius turi teisę įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku (jeigu tėvai atsisako tokias sąlygas sudaryti) arba atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (jeigu toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams).

Pareiškėjo prašymas paskirti psichologą, kuris vaikams suteiktų psichologinę pagalbą, išeina iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus kompetencijos ribų, be to, D. M. valdžia vaikų atžvilgiu nėra apribota, todėl jis turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingas už vaikų vystymą, sveikatą, dvasinį ir moralinį ugdymą, todėl savo iniciatyva gali kreitis į psichologą, kuris vaikams suteiktų psichologinę pagalbą, jeigu tokia pagalba yra reikalinga.

Teismas sprendžia, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius priimdamas ginčijamą aktą veikė savo kompetencijos ribose, priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą administracinį aktą, skyriaus neveikimo nenustatė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (bl. 120-125), todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad jame nenurodyta apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo aktą panaikinti ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais skundžiamų aktų panaikinimo pagrindais.

Viešojo administravimo įstatymas reglamentuoja administracinę procedūrą, kuri pagal įstatymo 19 straipsnio 1 dalį yra apibrėžiama kaip pagal Viešojo administravimo įstatymo viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo laikytasi esminių administracinei procedūrai keliamų reikalavimų inter alia nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas jo naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus pagrindo nėra. Be to, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištirti jo 2011-11-24, 2011-11-29 pareiškimus, 2011-12-08 skundą yra išvestinis, todėl nepanaikinus Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-12-09 akto Nr. 19-2-3790 Dėl bendravimo su vaikais problemų, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo.

CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su jo neveikimu. Kadangi teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų reaguojant į pareiškėjo 2011-11-24 ir 2011-11-29 pareiškimus ir 2011-12-08 skundą, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsiranda, todėl skundas ir šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.