Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m. balandžio 11 d. apie 18.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 2,19 promilių), konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė savo seseriai K. D. į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichiatrinėje įskaitoje registruotas nėra, priklausomybių nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi K. D. ir dviem broliais. 2019 m. balandžio 11 d., galimai įtarime nurodytu laiku, apie 18.15 val., buvo namuose, kuriuose su broliu H. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Sesuo K. D. grįžo į namus išgėrusi. Ji priėjo prie jų su broliu, ketino įsipilti išgerti, o brolis H. B. sakė, kad jai negalima, nes jai jau gana. Sesuo paėmė butelį, o jis jai neleido. Sesuo bandė atimti butelį, įkando, o jis gindamasis trenkė jai į veidą. Gailisi, kad trenkė ir galimai sukelto fizinio skausmo (b. l. 25-26). Papildomos apklausos metu neneigė, kad sudavė sesei į veidą ir papildomai paaiškino, kad nesigynė, o sudavė iš pykčio (b. l. 31).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad Bendrajame pagalbos centre 2019 m. balandžio 11., 18.32 val., registruotas pareiškėjos L. S. pranešimas apie tai, kad 2019 m. balandžio 11 d., 18.30 val., jos kaimynė, kuri turi galvos traumą yra sumušta, tačiau kas ją sumušė nėra aišku. Anot pareiškėjos, galimai jos kaimynę sumušė sugyventinis (b. l. 3).

2019 m. balandžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiosios K. D. pareiškimas, kad 2019 m. balandžio 11 d., apie 18.15 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), gulint savo lovoje, grįžo namo brolis M. B., kuris įėjęs į jos kambarį, dešinės rankos kumščiu smogė jai į veido sritį. Pareiškėja parodė, kad smulkiau paaiškinti negali, kadangi nepamena įvykio aplinkybių. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta – kambarys, esantis bute adresu (duomenys neskelbtini), fiksuota, jog tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų neaptikta (b. l. 5-8).

Alkoholio matuoklio Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nukentėjusiajai K. D. nustatytas 2,05 promilių girtumas (b. l. 8).

2019 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nukentėjusioji įvykio metu į ligoninę vežta nebuvo, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime reikšti neketina, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips.

Alkotesterio 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2019 m. balandžio 11 d., 21.28 val., M. B. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 41).

Vaizdo medžiaga, kurią sudaro 2 nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos padarė pareigūnai atvykę pagal iškvietimą (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

M. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. B. savo sesers atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo, nurodydamas, kad būdamas neblaivus ir supykęs, kumščiu trenkė seseriai K. D. į veidą (b. l. 25, 31). Be kaltinamojo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios paaiškinimu (b. l. 5-8), BIRT žiūryklės duomenimis, fotonuotrauka, pavadinimu 20190411_190907 G.jpg, kurioje aiškiai užfiksuota nukentėjusioji ir jos veide matomas aiškus sumušimas (kraujo dėmė) virš kairios akies, esanti vaizdo medžiagoje (b. l. 47) ir kita rašytine bylos medžiaga. Kadangi nukentėjusioji į teismo medicinos specialistą nesikreipė, jos sužalojimų mastas nustatinėjamas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Teismui nėra abejonių, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo tarp jų kilusiu konfliktu, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš artimą giminaitį – seserį, kuri gyvena kartu. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl M. B. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

Paskelbus M. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dyžiu sutiko (b. l. 43-44).

Skirdamas bausmę M. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 25), kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 41-42). M. B. neteistas (b. l. 37), administracine tvarka nebaustas (b. l. 38), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 39-40), kadangi yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Nusikalstama veika padaryta žala (sukeltas fizinis skausmas), tačiau nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Veika padaryta spontaniškai, suduotas vienas smūgis konflikto metu, t. y. M. B. pasirinko netinkamą konflikto sprendimo variantą, kuriam įtakos turėjo tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio.

Prokuroras pareiškime siūlo M. B. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą vykdant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad M. B. laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, šeimos narių ir skatintų teigiamus gyvenimo pokyčius. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad M. B. skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę būtina nustatyti tokius įpareigojimus ir/ar draudimus, kurie užtikrintų bausmės paskirtį ir sudarytų prielaidas kaltinamajam suvokti taikomos atsakomybės poveikį bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą. Pagal nustatytas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę netinka prokuroro siūlomas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi kaltinamasis yra sulaukęs pensinio amžiaus. Kadangi nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, teismas M. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždraudžia turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį.

M. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 11 d. 21.28 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 14.19 val. (b. l. 18, 29) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. B. nusikalstamą veiką padarė artimajam giminaičiui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo medžiaga (vaizdo įrašai ir nuotraukos), kuri saugoma prie bylos medžiagos, paliktini kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 11 d., 21.28 val. iki 2019 m. balandžio 12 d., 14.19 val., išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo medžiaga (vaizdo įrašai ir nuotraukos), kuri saugoma prie bylos medžiagos, paliktini kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; b) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; c) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

5. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.