Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-4193-535/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: I1-4193-535/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02276-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas: V. A.
Atsakovas: Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-4193-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02276-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) Resocializacijos skyriaus patarėjo 2021-06-23 sprendimą Nr. 2S-2382; 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2021-05-13 sprendimą Nr. 42-1681; 3) įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti prašymą perkelti jį toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN specialų padalinį - pusiaukelės namus.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN direktorius 2021-05-13 sprendimu Nr. 42-1681 atsisakė tenkinti jo prašymą perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus PN pusiaukelės namus. Departamentas jo skundą pripažino nepagrįstu.

Pareiškėjas teigia, kad jis prašymo nagrinėjimo metu atitiko visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - BVK) nustatytus reikalavimus (kriterijus), keliamus nuteistiesiems, kurie nori būti perkelti į pataisos įstaigos specialųjį padalinį - Pusiaukelės namus, todėl mano, kad į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus jis turėjo būti perkeltas.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN pusiaukelės namus nebūtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomenės interesui, nes alkoholio vartojimo problemos ir sunkumai vis dar išlieka aktualiu jo kriminogeniniu poreikiu, reikalaujančiu ne tik prevencinių, bet ir intervencinių priemonių įtraukimo.

Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau padarytų 12 nusikalstamų veikų pavojingumas nekito ir nekis viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi iš karto neišnyks jam atlikus bausmę, todėl padarytų veikų kiekis nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant perkėlimo į pakelės namus, klausimą. Su nuosprendžių priėmimu susiję klausimai, tame tarpe ir dėl alkoholio įtakos nusikaltimų padaryme, jau buvo išnagrinėti teismų, skyrusių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą.

Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje jis visą bausmės atlikimo laiką dirba administracijos pasiūlytą darbininko darbą, lanko įvairius užsiėmimus, laisvalaikio metu aktyviai sportuoja. Socialiniai ryšiai su motina A. A., sutuoktine R. A. ir savo visais 5 vaikais yra ypatingai tamprūs - grįžtančio iš pataisos įstaigos sūnaus ir tėvo jie nekantriai laukia (šeimos narių susitikimams labai trukdo su pandemijos Covid - 19 įvestos ribojančios priemonės). Pareiškėjas pažymi, kad po lygtinio paleidimo arba perkėlus į Pusiaukelės namus, UAB „Karavanas“ įsipareigojo jį priimti dirbti kroviku, taip pat perspektyvoje planuoja jam patikėti vairuoti turimas krovimo ir kitas transporto priemones.

Pareiškėjas mano, kad bausmės tikslai, nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinti jįperkėlus toliau atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų specialų padalinį - pusiaukelės namus, nes jo padaryti nusikaltimai - atsitiktiniai, o jam paskirta bausmė turi užtikrinti ir individualizuotą (jokiu būdu ne formalų) teisingumo principo įgyvendinimą - jam dirbant ir išlaikant bei rūpinantis 5 (penkiais) mažamečiais savo vaikais. Jis ir jo vaikai yra ypatingos poreikių grupės atstovai, todėl prasmingo ir pozityvaus santykių su visais penkiais vaikais išlaikymas ir jų atkūrimas – jam tėvui kalint - yra neabejotinai reikšmingas jų gyvenimo gerovei ir visuomenės saugumui faktorius. Pabrėžia, kad tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės (Jungtinių tautų kongresas, 1995) numato, kad svarbu neformaliai, o realiai išlaikyti ir stiprinti kalinio ir šeimos ryšius, atsižvelgiant į abiejų pusių bei visuomenės interesus ir teisingumo principą.

Vilniaus PN vadovybė nevertino ir tos aplinkybės, kad jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, per savo gyvenimą neturėjo jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu ir yra didelės šeimos (5-ių mažamečių savo vaikų) tėvas, nors ir 12 kartų teistas, tačiau bausmės tikslai jo atžvilgiu galutinai gali būti pasiekti perkėlus jį atlikti tolimesnę bausmę į pusiaukelės namus, kadangi nuo 2019-12-19 atlikdamas bausmę - nepadarė nei menkiausio pažeidimo, negavo nei vienos drausminės nuobaudos (esant gana painiam nuteistiesiems skirtų nuobaudų bei bausmes vykdančių institucijų pareigūnų veiksmų ar sprendimų teisiniam reglamentavimui). Akivaizdu, kad per beveik 3 (tris) kalinimo metus jis nebevartoja alkoholio, kardinaliai pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus bei nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais ir veržiasi į laisvę pas savo šeimą, kad vykdyti savo, kaip 5-ių mažamečių vaikų tėvo ir sutuoktinio, pareigas - rūpintis savo daugiavaike šeima ir ją išlaikyti.

Vilniaus PN sprendime padaryta išvada, kad jo atžvilgiu reikalinga tolimesnė kryptingo elgesio korekcija, iš esmės yra neteisinga, kadangi tai neįvardintų pareigūnų ar kalėjimo psichologų daromos interpretacijos, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos. Taigi jam yra atimta išimtinė galimybė praktikoje įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti likusią bausmės dalį atlikti perkėlus jį į Vilniaus pataisos namų specialų padalinį - pusiaukelės namus.

Vilniaus PN administracija netinkamai įvertino jo asmenybę, likusios laisvėje šeimos dydį (5 mažamečiai vaikai), darbą ir elgesį bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu netenkintinas jo prašymas perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad Vilniaus PN direktorius (klaidingai patartas drausmės komisijos) išskirtinę formalią reikšmę suteikė jo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdžiui, tariamam pavojingumui bei dar neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su gan žema rizika jam pakartotinai nusikalsti ir pastovų darbą pataisos įstaigose. Komisija ir pataisos namų vadovas ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas, susijusias su valstybės įsipareigojimais - saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę - tiesioginio taikymo jo atžvilgiu, nekreipdami dėmesio į tai, kad jo (paprasto, jauno darbininko) iki šiol nepaveikė laisvės atėmimo vietose egzistuojančios kriminalinės subkultūros apraiškos ir vertybių bei nuostatų sistema – jis visą bausmės atlikimo laikotarpį dirba pataisos įstaigų administracijų pasiūlytą darbą ir veržiasi susitikti ir gyventi kartu su savo šeima ir penkiais mažamečiais vaikais (perkėlimo atveju - savaitgaliais).

Pareiškėjas motyvą, kad buvusios alkoholio vartojimo problemos neleidžia Vilniaus PN administracijai palengvinti jo bausmės atlikimo sąlygų, vertina kaip formalius, deklaratyvius, kerštingus ir niekaip nesaugančius jo ir jo daugiavaikės šeimos konstitucinių vertybių iš valstybės pusės, todėl realiai paneigia jo viltį pasinaudoti teise būti perkeltam į pusiaukelės namus, jeigu ir bus įvykdyti visi įstatyme keliami reikalavimai. Remiantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant perkėlimo į pusiaukelės namus teisės klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų jo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei tokio leidimo/neleidimo objektyvia motyvacija. Priešingu atveju, tokio perkėlimo į pusiaukelės namus institutas kasdieniniame gyvenime ir praktikoje praranda savo prasmę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis (saugantis ir globojantis šeimą) - neveikia, o kiti nuteistieji - neskatinami pasitaisyti.

Pareiškėjas pažymi, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesmurtinius nusikaltimus - jis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamą bausmės dalį, todėl paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus ir negali būti vertinama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Sprendžiant jo teisės būti perkeltam į pusiaukelės namus klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas ir jo nusikalstamo elgesio rizika, kurie sudaro pagrindą manyti, kad jis - pirmą kartą gyvenime atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir trejus metus nevartodamas svaiginančių ar psichiką veikiančių medžiagų - ateityje visada gerbs įstatymus, rūpinsis savo šeima ir niekada nenusikals.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika ir teigia, kad diskrecija - visų nuteistųjų, tame tarpe ir jo atžvilgiu - privalo būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, nustatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje. Vilniaus PN direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo tiksliai vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti savo sprendimą pagal VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Departamento sprendime nėra individualių ir svarių argumentų dėl jo 2021-05- 31 skunde nurodytų aplinkybių ir kriterijų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, kadangi jau beveik 3 metai, kai jis nebevartoja alkoholio, kardinaliai pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus bei nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais. Departamentas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Tuo tarpu senais duomenimis motyvuotas ir formalus sprendimas esminiai pažeidžia teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias dabartines faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą. Departamentas formaliai ir netinkamai aiškino teisės normas ir klaidinančiai vertino faktines ginčo aplinkybes, spręsdamas jo prašymą suteikti teisę toliau atlikti bausmę Vilniaus PN specialiame padalinyje - pakelės namuose.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas aptaria ginčui aktualų teisinį reguliavimą dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) (BVK ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-03-16 įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau - Aprašas)).

Paaiškina, kad Vilniaus PN Patariamoji komisija nuteistųjjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau - Komisija) 2021-04-29 vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus. Komisijos nariai priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo V. A. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Vilniaus PN direktorius sutiko su Komisijos siūlymu ir jį patvirtino.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Komisija įvertino, kad pareiškėjas 4 kartus paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas ir dalyvavo priemonėse susijusiose su alkoholio vartojimo problematika, visgi iš nusikalstamo elgesio istorijos ši sritis reikalauja intervencijos. Psichoedukacinio pobūdžio užsiėmimai esant ryškioms su alkoholio vartojimu susijusioms elgesio problemoms bei jų raiškai skirtingose gyvenimo srityse, yra nepakankama. Perkėlus pareiškėją į mažiau struktūruotą aplinką ši kriminogeninė sritis taptų nevaldoma ir tiesiogiai didintų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę. Taip pat, vertinant taikytas priemones siekiant valdyti smurtinio elgesio riziką, prevencinio pobūdžio vienkartiniai užsiėmimai, ypač grupėje, nepakankami nuteistajam būdingo kontroliuojančio elgesio bei savitvardos problemų, sprendimui. Pareiškėjo daugybiniai teistumai, sunkėjantis nusikalstamas elgesys, nusikalstamo elgesio modelis esant apsvaigusiam nuo alkoholio, netinkami problemų sprendimo įgūdžiai, asocialumu pasižymintis gyvenimo būdas, reikalauja nuoseklios, kryptingos elgesio korekcijos bei įgūdžių reikalingų šioms problemoms valdyti, ugdymo. Perkėlus pareiškėją į Pusiaukelės namus, iš esmės nuteistojo situacijos rizikos valdyme nepasikeistų, toliau būtų užtikrinami tik formalūs resocializacijos tikslai, taip pat toks nuteistojo perkėlimas padidintų destabilizuojančios aplinkos poveikį jo kriminogeniniams poreikiams ir suponuotų recidyvo tikimybės didėjimą. Teigiamai vertinamas pareiškėjo savęs realizavimas darbinėje sferoje yra nepakankamas. Pareiškėjas turi didelę kriminalinę patirtį, o tai leidžia kelti prielaidas apie pareiškėjo nepakankamas pastangas savo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme. Net ir struktūruotoje aplinkoje pareiškėjas stokoja gebėjimo priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką pataisos įstaigoje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška turi sąsajų su alkoholio vartojimo problemomis. Tačiau piktnaudžiavimo sunkumai vis dar išlieka aktualiu kriminogeniniu poreikiu, reikalaujančiu ne tik prevencinių, bet ir intervencinių priemonių įsitraukimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, linkęs elgtis impulsyviai, pasekmes vertindamas tik atsižvelgdamas į savo poreikius.

Atsakovas nurodo, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus, nereiškia, kad Komisija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį sprendimą.

Atsakovė teigia, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

Komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru būti perkaltam į pataisos įstaigos specialųjį padalinį - Pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai.

Šiuo konkrečiu atveju Komisija visapusiškai įvertinusi visas Komisijos nuomone reikšmingas ir svarbias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, o Vilniaus PN vadovas sutiko su jam pateiktu siūlymu. Pabrėžia, kad prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti šią procedūrą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 51 punktu, Vilniaus PN 2021-05-13 raštą Nr. 42-1681 apskundė Departamentui, kuris 2021-06-23 sprendimu Nr. 2S-2382 pareiškėjo skundą atmetė, pripažindamas, kad Vilniaus PN sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas. Komisija priėmė teisingą ir proporcingą sprendimą, su kuriuo sutiko Vilniaus PN direktorius.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad nei Vilniaus PN, nei Departamentas savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime dėsto nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nurodo, kad Departamentas, surinkęs ir išanalizavęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais sprendimą - siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus PN pusiaukelės namus - priėmė įvertinusi Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi išvadą, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima neizoliuoti nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Pažymi, kad Komisija savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus. Komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, teisės aktų reglamentuojamus terminus dėl galimo perkėlimo į pusiaukelės namus, turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas 2021-05-13 sprendimą Nr. 42-1681 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko jį galioti. Departamento 2021-06-23 sprendimas Nr. 2S-2382 „Dėl V. A. skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Vilniaus PN direktoriaus ir Departamento sprendimai, nesudaro pagrindo jų naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus PN sprendimo, kuriuo atsisakytą perkelti pareiškėją atlikti bausmę į Pusiaukelės namus, ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Departamento sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. A. 2021-04-01 pateikė Komisijai prašymą perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Vilniaus PN specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus.

Komisija 2021-04-29 vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą, susipažino su 2021-04-01 sutikimu Nr. 72(14-17)-496 dėl duomenų naudojimo, 2021-04-01 sutikimu Nr. 72( 14-17)-497 dirbti administracijos pasiūlytą darbą, 2021-04-02 socialinio tyrimo išvada Nr. 63-1140, 2021-04-02 pažyma Nr. 63-1141 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, OASys vertinimu, 2021-04-01 pažyma Nr. 25-832 apie vykdomuosius dokumentus, asmens dokumento kopija, duomenimis apie nuteistąjį, 2018-12-03 charakteristika, 2020-11-09 charakteristika, 2019-12-12 susitarimu Nr. 1/19 dėl nuteistojo įdarbinimo UAB „Karavanas“, 2019-03-06 pažyma Nr. (2019-516-PD)-67 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-27 nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-30 nuosprendžiu ir posėdyje dalyvavusių Komisijos narių vienbalsiu balsavimu nutarė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo V. A. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos į Vilniaus pusiaukelės namus.

Komisija įvertino nuteistojo V. A. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir pokyčius, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, kitas aplinkybes, kurios, komisijos nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

Komisija konstatavo, kad nuteistasis 4 kartus paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors nuteistasis ir dalyvavo priemonėse susijusiose su alkoholio vartojimo problematika, visgi iš nusikalstamo elgesio istorijos ši sritis reikalauja intervencijos. Psichoedukacinio pobūdžio užsiėmimai esant ryškioms su alkoholio vartojimu susijusioms elgesio problemoms bei jų raiškai skirtingose gyvenimo srityse, yra nepakankama. Perkėlus nuteistąjį į mažiau struktūruotą aplinką ši kriminogeninė sritis taptų nevaldoma ir tiesiogiai didintų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę. Taip pat vertinant taikytas priemones siekiant valdyti smurtinio elgesio riziką, prevencinio pobūdžio vienkartiniai užsiėmimai, ypač grupėje, nepakankami nuteistajam būdingo kontroliuojančio elgesio bei savitvardos problemų, sprendimui. Nuteistojo daugybiniai teistumai, sunkėjantis nusikalstamas elgesys, nusikalstamo elgesio modelis esant apsvaigusiam nuo alkoholio, netinkami problemų sprendimo įgūdžiai, asocialumu pasižymintis gyvenimo būdas, reikalauja nuoseklios, kryptingos elgesio korekcijos bei įgūdžių reikalingų šioms problemoms valdyti, ugdymo. Perkėlus nuteistąjį į Pusiaukelės namus, iš esmės nuteistojo situacijos rizikos valdyme nepasikeistų, toliau būtų užtikrinami tik formalūs resocializacijos tikslai, taip pat toks nuteistojo perkėlimas padidintų destabilizuojančios aplinkos poveikį jo kriminogeniniams poreikiams ir suponuotų recidyvo tikimybės didėjimą. Teigiamai vertinamas nuteistojo savęs realizavimas darbinėje sferoje, tačiau nepakankamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš nusikalstamo elgesio istorijos, nuteistajam netaikant griežtos jo elgesio kontrolės, jis pats net nesistengia varžyti savo elgesio, kas taip pat tiesiogiai susiję su jo negebėjimu pasimokyti iš turėtos patirties, savo veiksmų ir aplaidžiai priimamų sprendimų, pasekmių neįvertinimu, apskritai lengvabūdišku požiūriu į socialiai priimtinas visuomenėje normas. Nuteistasis turi didelę kriminalinę patirtį, o tai leidžia kelti prielaidas apie nuteistojo nepakankamas pastangas savo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme. Net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis stokoja gebėjimo priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką pataisos įstaigoje. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška turi sąsajų su alkoholio vartojimo problemomis. Tačiau piktnaudžiavimo sunkumai vis dar išlieka aktualiu kriminogeniniu poreikiu, reikalaujančiu ne tik prevencinių, bet ir intervencinių priemonių įsitraukimo. Konstatavo, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad V. A. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, linkęs elgtis impulsyviai, pasekmes vertindamas tik atsižvelgus į savo poreikius.

Pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas Vilniaus PN 2021-05-13 raštu Nr. 42- 1681 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“.

Pareiškėjas minėtą raštą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2021-06-23 sprendimu Nr. 2S-2382 „Dėl V. A. skundo išnagrinėjimo“ skundą pripažino nepagrįstu.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) nustatytas BVK ir Apraše.

BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.

Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirąją koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.).

Aprašo 11 punkte nustatyta, kad drausmės komisija priimdama sprendimą įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 p.); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 p.); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 p.); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 p.); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 p.); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 p.); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 p.); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 p.); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 p.). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007-03-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012-05-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980-03-11 rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, nustatytais VAĮ 3 straipsnyje (LVAT 2013-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto, t. y. į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.), todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris socialinio tyrimo išvados vertinimu, rodo, kad tikslai dar nepasiekti, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 58 balai.

Kaip matyti iš protokolo turinio, Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi: nuteistojo daugybiniai teistumai, sunkėjantis nusikalstamas elgesys, nusikalstamo elgesio modelis esant apsvaigusiam nuo alkoholio, netinkami problemų sprendimo įgūdžiai, asocialumu pasižymintis gyvenimo būdas, reikalauja nuoseklios, kryptingos elgesio korekcijos bei įgūdžių reikalingų šioms problemoms valdyti, ugdymo. Perkėlus nuteistąjį į Pusiaukelės namus, iš esmės nuteistojo situacijos rizikos valdyme nepasikeistų, toliau būtų užtikrinami tik formalūs resocializacijos tikslai, taip pat toks nuteistojo perkėlimas padidintų destabilizuojančios aplinkos poveikį jo kriminogeniniams poreikiams ir suponuotų recidyvo tikimybės didėjimą, pareiškėjas yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, linkęs elgtis impulsyviai, pasekmes vertindamas tik atsižvelgus į savo poreikius, todėl šiuo metu perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus nebūtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis atitinka Aprašo nuostatas perkėlimui į Pusiaukelės namus, tačiau pažymėtina, jog pagal Aprašo 11.7 punktą Komisija turi įvertinti pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, jų pavojingumą ir pobūdį, o tai Siūlyme dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus labai detaliai ir buvo išdėstyta: pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurių pareiškėjas yra nuteistas, jų pavojingumas ir pobūdis, taip pat buvo vertintos ir kitos aplinkybės, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, t. y. kad pareiškėjas nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jo nusikalstamas elgesys siejamas su alkoholio vartojimo problematika.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus sudarytoje 2021-04-02 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1140 nurodyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0–40 taškų), vidutinė (41–99 taškai), aukšta (100–168 taškai). Pareiškėjui atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 58 taškai, palyginti su 2020-11-03 atliktu vertinimu (buvo nustatyta vidutinė rizika – 67 taškai), rizika sumažėjo 9 taškais.

Kaip minėta, pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta.

Teismo vertinimu, Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus ir remdamasi 2021-04-02 socialinio tyrimo išvada Nr. 63-1140, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 67 taškai, t. y. kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta (sumažėjo tik 9 taškais). Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada ir priimtu siūlymu, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus nepatenkintas, kadangi pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius sumažinti jų įtaką, o akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjo akivaizdžiai buvo sumažinta, sutiktina, kad ji buvo sumažinta 9 taškais, tačiau tai nėra tokia pažanga, kuri reikštų realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą.

Sutiktina ir su Departamento sprendime padaryta išvada, kad nors 2021-04-02 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1140 nurodyta, jog pareiškėjas šiuo metu supranta ir pripažįsta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę ir būtinybę siekiant sėkmingai integruotis į visuomenę, taip pat nusiteikęs vengti situacijų, kurios ateityje gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti, tačiau kitų duomenų visuma (pareiškėjas net nesistengia varžyti savo elgesio, kas taip pat tiesiogiai susiję su negebėjimu pasimokyti iš turėtos patirties, savo veiksmų ir aplaidžiai priimamų sprendimų, pasekmių neįvertinimu, apskritai lengvabūdišku požiūriu į socialiai priimtinas visuomenėje normas, nepakankamas pastangas savo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme, net ir struktūruotoje aplinkoje stokoja gebėjimo priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką pataisos įstaigoje) neleidžia daryti išvadą, kad šiuo metu perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN direktoriaus 2021-05-13 sprendimas Nr. 42-1681 yra pakankamai argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Kalėjimų departamento, išnagrinėjusio pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, 2021-06-23 sprendimas Nr. 2S-2382 yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikini Vilniaus PN ir Departamento administracinius aktus, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti prašymą perkelti pareiškėją toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN specialų padalinį - Pusiaukelės namus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė