Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-04-18 · Byla Nr. A2.6.-1895-997/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
A2.6.-1895-997/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01418-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Bystriakovienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1895-997/2016Proceso Nr. 4-06-3-01418-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
Registro objektas ROIK: 16056485960KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. (A. B.), transporto priemonės savininkui A. V. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, specialiojo vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, registruotam darbo biržoje, baustam administracine tvarka, teistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. (A. B.) 2016-03-28 apie 13.30 val., ties Taikos pr. 21, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW 318 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedija), neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs), nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Minėtais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

A. B. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Paaiškino, kad jis turėjo sutvarkyti automobilio BMW 318 I sankabą, nes jis gaudosi automobilių remonto srityje, norėjo užsidirbti. Jam automobilį remontui paliko šio automobilio savininkas A. V. U., kuris po to išvyko į Tauragę. 2016-03-27 vakare, apie 22 val., sutvarkęs automobilį norėjo pravažiuoti ir patikrinti kaip veikia. Važiuodamas atbuline eiga jis kliudė kitą automobilį. Kontaktą pajuto, tačiau jo negirdėjo, nes garsiai klausėsi muzikos. Išlipo iš automobilio apžiūrėti, tačiau buvo labai tamsu. Pagalvojo, kad kliudė šaligatvį, nors matė, kad automobiliai stovi per arti vienas kito, išsigando, galėjęs kliudyti šalia buvusį automobilį, dėl ko pasišalino. Parodė, kad tą vakarą jis buvo blaivus, pripažino, kad teisės vairuoti nėra įgijęs ir tai nėra pirmas toks įvykis. Paaiškino, kitą dieną nuėjęs į policiją ir prisipažinęs, su nukentėjusiuoju dar nesusisiekė. Parodė, kad A. V. U. jam nebuvo davęs leidimo važiuoti automobiliu, nebuvo palikęs automobilio dokumentų, paliko tik automobilio raktelius. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir grąžinti jį A. V. Umnovui, o jam skirti baudą.

A. V. U. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis yra transporto priemonės, t.y. automobilio BMW 318 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Paaiškino šiuo metu neturintis su savimi automobilio nuosavybę įrodančių dokumentų, tačiau parodė, kad automobilis yra draustas, Lietuvos Respublikoje dar neįregistruotas, nes nėra atlikta techninė apžiūra. Automobilį nurodė įsigijęs iš Švedijos piliečio prieš tris savaites. Parodė, kad A. B. yra jo pažįstamas, žinojo, kad jis taiso automobilius, dėl to savo automobilį atidavė jam remontui, siekdamas pataupyti pinigus. Atidavęs automobilį penktadienį prieš šventes išvyko į Tauragę. Paaiškino, kad jiedu nesitarė, kad A. B. važiuos automobiliu. Paaiškino palikęs tik automobilio raktelius, o dokumentus pasiėmęs su savimi. Jis nurodė nežinąs, kad A. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pridūrė, kad įsigijus automobilį lėšų turi labai mažai, o eismo įvykio metu buvo apgadintas ir jo automobilis, kurį teks remontuoti. Paaiškino, kad automobilis yra labai reikalingas darbui, taip pat jis vežioja savo draugę iš darbo, kuriame ji dirba naktinėse pamainose, turi sergančią mamą. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir jį grąžinti jam.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir A. B. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5-6), A. Š. ir A. B. paaiškinimais (b.l. 6-7), eismo įvykio vietos schemomis, duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 8-10), fotolentelėmis (b.l. 11-20), dažų ir grunto likučių pavyzdžiais (b.l. 22), asmens duomenų informacija (b.l. 23), kita bylos medžiaga.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. B. prisipažino padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno, darbingo amžiaus, anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėjęs, tai neigiamai charakterizuoja asmenį, taip pat į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, artimas vidutiniam sankcijose numatytų baudų dydžiui, be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skirtina administracinė nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pasisakydamas dėl automobilio BMW 318 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedija), konfiskavimo, teismas pažymi, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik pažeidėjo nuosavybe esanti daiktas, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, tarp kurių paminėtos bylos dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybė konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantį daiktą, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą paminėta, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-12-13, 2005-09-29, 2014-07-11 nutarimai). Šios nuostatos atspindėtos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, numatančiuose, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo ir sistemiškumo principais. Sistemiškai vertinant nuo 2016-01-01 įsigaliojusius ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus darytina išvada, kad šiuo atveju imperatyviai numatoma būtinybė nustatyti, kad asmuo žinojo apie aplinkybę, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, t.y. jeigu nustatoma, kad asmuo tik turėjo ir galėjo žinoti apie šią aplinkybę, ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas negalėtų būti taikomas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintas transporto priemonės konfiskavimas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, t.y. šios nuobaudos taikymas nėra privalomas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyvi siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Šioje byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kas yra transporto priemonės savininkas, tačiau teisme kaip liudytojas apklaustas A. V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad automobilį BMW 318 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedija), jis prieš tris savaites įsigijo iš Švedijos piliečio. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo davusio priesaiką parodymais, dėl šios priežasties laikytina, kad transporto priemonė pažeidimo padarymo dieną nuosavybės teise priklausė būtent šiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis BMW 318 I buvo paimtas prieš savininko valią, tačiau nustatyta tai, kad automobilio savininkas nedavė leidimo A. B. vairuoti minėtą automobilį, taip pat automobilio savininkas nežinojo, kad jo automobilis gali būti panaudotas administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad A. V. U. negali būti laikomas atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai nėra išpildyti, dėl šios priežasties automobilis BMW 318 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. B. galutinę nuobaudą – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 16056485960 ir įmokos kodą 1001.

Automobilį BMW 318 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedija), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Minijos g. 152, Klaipėda, grąžinti jo savininkui A. V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ar jo teisėtam atstovui, pateikus šio automobilio įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

TeisėjaSkaistė Bystriakovienė