Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. G. 2024 m. kovo 30 d., apie 16.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia mesdamas į N. M. standžios medžiagos penalą ir juo pataikydamas jai į dešinį žandą, sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. pas jį nakvojo N. M. ir pasakė, kad N. M. su A. M. ruošiasi išvažiuoti pas tėvą, o N. M. sakė, kad nevažiuos. Tada nuėjo pas A. V. atsigerti kavos ir kažką su N. M. kalbėjo. N. M. pradėjo ant jo rėkti. Tada nuėjo pas N. M. į kambarį pasikalbėti. Buvo mergaičių kambario tarpduryje. Išeidamas iš kambario užkliuvo už penalo ir trenkė pirštą į jį, tada greitai pasitraukė ir dar į duris trenkė koją. Užsigavęs iš skausmo susikeikė. Mergaitės gal pagalvojo, kad ant jų pasakė tą žodį ir pradėjo rėkti „kokios mes tau k...?“. Paėmęs tą penalą pasakė, kad susitvarkytų ir padėjo penalą ant spintelės. Tada išėjo iš kambario. Buvo tik žodinis konfliktas, bet penalo nemetė. Jei būtų metęs penalą, prisipažintų, juk lengvinanti aplinkybė, net nenorėjo mesti, pakėlė jį ir padėjo. Penalas buvo ant grindų prie pat durų. Penalas buvo toks storas, mėlynas. Kai paėmė penalą, pajautė, kad jis skirtas pieštukams, dviejų skyrių. Kambaryje buvo jis, A. M., N. M. ir jo žmona, kuri stovėjo prie pat jo, tarpduryje, dar norėjo tą penalą atimti, gal galvojo, kad mes jį. Paskui abu su žmona nuėjo pas A. V. į kambarį, kur gėrė kavą. Ką veikė mergaitės nebematė, jos pradėjo savo kambaryje su kažkuo kalbėti, o po to išėjo pro duris. Iki įvykio santykiai su N. M. buvo geri, viskas prasidėjo dėl interneto. Civilinio ieškinio nepripažįsta, jokios žalos nepadarė, kelis žodžius tik pasakė, aprėkė, tikrai nemetė jokio penalo, nėra jokios gydytojo išvados. Kai atėjo į mergaičių kambarį, ant N. M. veido nematė sužalojimų, ji niekuo nesiskundė, tik kalbėjo telefonu.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 16-17 val., su seserimi A. M. parėjo namo. S. G. pradėjo jas negražiai vadinti. Ji su A. M. nuėjo į mergaičių kambarį. S. G. atėjęs pasakė, kad joms namų areštas, kad atjungs visus telefonus, internetą ir niekur iš namų nė kojos. Ji pasakė, kad jis joms ne dėdė, nei kas. Tada S. G. paėmė nuo komodos penalą ir metė, nors prieš tai norėjo mesti vazą. Penalas pateikė jai į žandą, į dešinę pusę. Penalas nukrito ant lovos. Ji apsiverkė, nes skaudėjo. S. G. išėjo, o jos paskambino tėčiui ir pasakė, kad nori pas jį atvažiuoti. Tada pasakė mamai, kad jos važiuos pas tėtį. Mamai nesutikus, su A. M. ir N. M. pabėgo. S. G. liko pas mamą gerti. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Pradžioje S. G. norėjo mesti vazą, bet jį sustabdė jo sužadėtinė. Penalas buvo kvadratinis, kietas, 3 skyrių. Nuo penalo smūgio buvo raudona žymė. Matėsi apie 3-4 dienas. Skaudėjo irgi apie 3-4 dienas. Įvykį matė sesės A. M. ir N. M. Mama nieko nematė, nes su patėviu V. Š. kitame kambaryje gėrė alkoholį. Jai visai nebuvo įdomu. Po įvykio išbėgo iš namų. Su seserimis A. M. ir N. M. nubėgo prie stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Palaukė dėdės L. V., kuris nuvežė pas tėtį. Dėdei papasakojo apie įvykį. Nuvykus pas tėtį papasakojo ir jam bei močiutei. Ji buvo apsiverkusi, močiutė davė vaistų, kad nusiramintų ir iškvietė policiją. S. G. prieš įvykį vartojo alkoholį. Suprato, kad išgėręs, nes koliojosi, blaivus nelabai tai daro (1 t., b. l. 73-75).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nepilnametės liudytojos A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja A. M. parodė, kad S. G. norėjo trenkti iš vazos N. M., bet jį sustabdė jo sugyventinė, tada S. G. pasiėmė brolio M. M. penalą nuo komodos ir metė pataikydamas N. M. į dešinę pusę. Matė, kad buvo raudona žymė dešinėje pusėje. Ji verkė. Suprato, kad N. M. skauda. Ji paskambino tėčiui, pasakė, kad nori pas jį. Šį įvykį matė N. M., S. G. ir jo sugyventinė. Kitų asmenų namuose nebuvo. Tai įvykio 2024 m. kovo 30 d., apie 17 val. Prieš tai, kai S. G. metė penalą, N. M. pasakė, kad S. G. jai nei dėdė, nei tikras brolis mamai. Tuo metu ji sėdėjo lovoje. Po to, kai metė penalą, penalas nukrito ant lovos. Penalas buvo tamsiai mėlynos spalvos, keturių skyrių, medžiaginis (1 t., b. l. 87-89).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nepilnametės liudytojos N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja N. M. parodė, kad su sese norėjo važiuoti pas tėtį, bet mama nenorėjo leisti, nes namų areštas. S. G. norėjo N. M. mesti iš vazono, bet jo sugyventinė jį sustabdė, todėl jis metė iš penalo. Tuo metu jis buvo neblaivus. Penalas pateikė N. M. į veidą. N. M. pasakė, kad jis neturi teisės jas mušti, nes jis joms ne dėdė, buvo pasipiktinusi. Penalas N. M. pataikė į smilkinį, matė žymę ant veido dešinėje pusėje prie smilkinio. N. M. apsiverkė, nes jai skaudėjo. Tai įvyko kovo 30 dieną, po pietų (duomenys neskelbtini), bute, kur jie gyvena, (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl S. G. taip pasielgė. S. G. pradėjo rėkti, aiškinti ,,niekur neisite, jokių laukų nebus“. Mama buvo kitame kambaryje su V. Š. Penalas buvo trijų skyrių, mėlynas, tarsi iš kartono, bet stipresnis. Kai N. M. apsiverkė ir pasakė, kad skambins tėčiui, iš to suprato, kad jai skauda. Žymė buvo iki savaitgalio. Pas tėtį jas nuvežė tėčio brolis. Po suduoto smūgio penalas nukrito ant lovos. S. G. jį paėmė nuo spintelės. Tuo metu iki metant penalą į N. M., ši sėdėjo ant lovos ir žaidė telefone. Tą dieną S. G. išvadino ją ir A. M. necenzūriniais žodžiais, bet fizinio smurto prieš A. M. nebuvo. Tą dieną, kai S. G. smurtavo prieš N. M., jis vartojo alkoholį su mama, šios sugyventiniu ir sužadėtine (1 t., b. l. 95-97).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas atstovas pagal įstatymą N. M. parodė, kad buvo Velykos, kai verkdamos paskambino dukros ir pasakė, kad muša S. G. Kodėl muša nepasakė, tik pasakė, kad nori pas jį (N. M.). Paskambinusi N. M. pasakė „tete gelbėk, mus muša, norime pabėgti, geria“. Greitai paskambino broliui L. V., kuris nuvažiavo paimti mergaičių nuo (duomenys neskelbtini). Mergaitės atvyko vėlai, apie 19 val. ir sakė, kad S. G. neišleido jų, jos net striukių neturėjo, dar sakė, kad jas gaudė, bet jos pabėgo. Mergaitės buvo išsigandusios ir drebėjo. N. M. žandas buvo raudonas. Mergaitės sakė, kad S. G. trenkė N. M. penalu. N. M. sakė, kad tai įvyko kambaryje su komoda, penalas buvo ant komodos, o S. G. paėmė jį ir metė N. M. į veidą. N. M. močiutė R. M. davė raminančių vaistų, nes mergaitė verkė, net kūkčiojo, buvo išsigandusi. Nesuabejojo, kad prieš dukrą buvo smurtauta, ji tikrai nemelavo, ne taip jas auklėja. Toks atvejis buvo pirmas. Policija atvažiavo tik rytojaus dieną, nufotografavo N. M. žandą, viską surašė, iš visų trijų mergaičių paėmė parodymus. Nežino, kodėl tą pačią dieną nekvietė policijos, gal pats nežinojo, nesusivokė. Nuo įvykio mergaitės gyvena su juo. Po įvykio savaitę N. M. nebuvo mokykloje, nes buvo raudonas žandas ir pati bijojo eiti. Pats pasakė mokytojai, kad dukra buvo nuskriausta ir neis į mokyklą, užduotis darydavo namuose. Dabar mergaitė jaučiasi geriau, įvykio nepamiršo, net dabar kalbant šia tema ji apsiverkia, per daug smarkai išgąsdinta buvo, be to, bijo miegoti be šviesos, ko anksčiau nebūdavo.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. mergaitės paskambino tėvui ir prašė jas paimti, nes yra skriaudžiamos. Tėvas dar pasiklausė jos nuomonės. Pasakė, kad būtinai pasiimtų mergaites. Jį paimti važiavo N. M. brolis ir paėmė mergaites pusnuoges nuo (duomenys neskelbtini) malūno. Parvežė jas tik apie 19.00 val. vakare. Pati buvo ką tik iš darbo grįžusi. Visos mergaitės verkė kūkčiodamos ir ją (liudytoją) apsikabinusios. Ant N. M. dešinio žando buvo raudona dėmė. Mergaitė pasakojo, kad jai į veidą S. G. metė penalą, sakė, kad skauda skruostą, kuris buvo visas raudonas. Sužeidimas matėsi ryškai. Kai policija fotografavo N. M., raudonumas dar nebuvo praėjęs. N. M. labai nekaip jautėsi psichologiškai, buvo pas daktarą, jai net vaistus rašė. Mergaitė buvo įsitempusi, prastai miegojo. Pas gydytoją buvo pernai, bet ne tą pačią dieną, nepamena tikslaus laiko. N. M. dabar jau jaučiasi geriau.

Liudytoja V. K. parodė, kad su kolege G. Z. reagavo į iškvietimą dėl N. M. Buvo pranešimas, kad N. M. dėdė S. G. trenkė jai su penalu į veidą. Atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kaimo pavadinimo nepamena, pas N. M., iš kurio kolegė priėmė pareiškimą ir bendravo su N. M. Ši nurodė, kad konflikto metu jos dėdė metė jai į veidą penalą. Nepasakytų, kad mergaitė buvo labai išsigandusi, bet ko klausė, tą pasakojo, tik išsigandusi nebuvo, nes tas įvykis, kiek suprato, buvo iš vakaro. Sunku pasakyti koks įspūdis susidarė. 100 procentų netikėtų mergaitės parodymais, nes ji labai mėtėsi, vieną kartą pasakojo, kad trenkė, painiojosi aplinkybėse. Abejonių kėlė tai, ar tikrai metė penalą, nes pačios mergaitės kalbėjo abejojančiai, nors jų parodymai sutapo. Nepamena, ar buvo žymės ant mergaitės veido. Močiutės nebuvo, tik tėtis buvo namie. Tėtis sakė, kad mergaitės pasakojo tą patį, ką ir joms (pareigūnėms). Sakytų, kad mergaičių parodymuose yra abejonių, bet sakė, kad penalą tikrai metė. Šalia buvo N. M., kuri irgi patvirtino, kad penalą metė.

Liudytoja G. Z. parodė, kad naktį gavo pranešimą, o ryte važiavo patikslinti aplinkybių į (duomenys neskelbtini) kaimą, į N. M. namus, kur rado mergaites, kurios iš vakaro buvo pabėgusios iš (duomenys neskelbtini), iš mamos namų. Buvo gautas pranešimas, kad bute triukšmas, policija nuvažiavo patikrinti, bet nepateko į butą. Buvo susisiekta su mama, kuri pasakė, kad yra ne vietoje, išvykusi, o pabendravus su mergaitėmis paaiškėjo, kad kilo konfliktas su dėde, lyg mama buvo, buvo girtaujama, ir vienai iš mergaičių dėdė metė penalą bei sukėlė fizinį skausmą. Pačios mergaitės pasakojo šias aplinkybes. Mergaičių tėtis rašė pareiškimą, pasakojo, kad lyg mergaitės jam paskambino ir pasakė, kad laukia po konflikto išėjusios ir atvažiavo dėdė jų pasiimti. Bendravo su N. M. Visos mergaitės buvo išsigandusios, pasimetusios, joms buvo nedrąsu pasakoti. Mergaitės pasakojo, kad namie įvyko barnis ir dėdė metė penalą. Vienos mergaitės lyg nebuvo kartu, paskui pakeliui jas sutiko, o kita konflikto metu buvo kartu namuose. Nepasakys, ar matė sumušimą ant mergaitės veido, yra nuotraukos, kažkokių ryškių sužalojimų nebuvo.

Iš 2024 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, patekus į vaikų kambarį, dešinėje kambario pusėje yra plastikinis langas, nuo jo link kairės pusės prieš priešakinę rusvos spalvos tapetuotą sieną yra keturios gulimos vaikų nedidelės sofos. Ant pirmos matyti keletas drabužių, ant antros nieko nėra, ant trečios yra rūbų krūva, o ant ketvirtos, didesnės sofos yra žalsvos spalvos užtiesalas. Lubos yra šviesiai salotinės spalvos, grindys pilkos spalvos, laminuotos. Įvykiui svarbi detalė – mėlynos spalvos, medžiaginis penalas paimtas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 22-28).

Iš 2024 m. kovo 31 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad N. M. pranešė apie tai, jog (duomenys neskelbtini), apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus S. G. iškeikė jo dukras N. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir konflikto metu dukrai N. M., gim. (duomenys neskelbtini), metė penalą į veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 37-45).

Iš 2024 m. kovo 31 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta N. M., ant kurios kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė (2 t., b. l. 13-18).

Iš 2024 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta penalo, paimto įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, apžiūra. Apžiūrimas mokyklinis penalas yra medžiaginis, tamsiai mėlynos spalvos turi keturis skyrius, kurie yra užsegami plastmasiniais užtrauktukais prie penalo nugarėlės yra prisiūta medžiaginė rankena, vienas iš užtrauktukų yra sugedęs. Atsegus užtrauktukus ir apžiūrint penalo vidų matyti, kad penalo vidus yra iš pilkos spalvos medžiagos, prie kurios prisiūti rašiklių ir pieštukų laikikliai. Visi keturi penalo skyriai yra tušti. Apžiūros metu penalas yra nufotografuotas (2 t., b. l. 23-30).

Nors kaltinamasis S. G. tvirtina, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios N. M. atžvilgiu neatliko, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš nepilnametės nukentėjusiosios N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, ji paaiškino, jog 2024 m. kovo 30 d., apie 16-17 val., su seserimi A. M. parėjo namo. S. G. pradėjo jas negražiai vadinti. Ji su A. M. nuėjo į mergaičių kambarį. S. G. atėjęs pasakė, kad joms namų areštas, kad atjungs visus telefonus, internetą ir niekur iš namų nė kojos. Ji pasakė, kad jis joms ne dėdė, nei kas. Tada S. G. paėmė nuo komodos penalą ir metė, nors prieš tai norėjo mesti vazą. Penalas pateikė jai į žandą, į dešinę pusę. Penalas nukrito ant lovos. Ji apsiverkė, nes skaudėjo. Penalas buvo kvadratinis, kietas, 3 skyrių. Nuo penalo smūgio buvo raudona žymė. Matėsi apie 3-4 dienas. Skaudėjo irgi apie 3-4 dienas. S. G. išėjo, o jos paskambino tėčiui ir pasakė, kad nori pas jį atvažiuoti. Po įvykio išbėgo iš namų. Su seserimis A. M. ir N. M. nubėgo prie stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Palaukė dėdės L. V., kuris nuvežė pas tėtį. Dėdei papasakojo apie įvykį. Nuvykus pas tėtį papasakojo ir jam bei močiutei. Ji buvo apsiverkusi, močiutė davė vaistų, kad nusiramintų ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 73-75). Nepilnametės liudytojos N. M. ir A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Liudytoja A. M. parodė, kad S. G. norėjo trenkti iš vazos N. M., bet jį sustabdė jo sugyventinė, tada S. G. pasiėmė brolio M. M. penalą nuo komodos ir metė pataikydamas N. M. į dešinę pusę. Matė, kad buvo raudona žymė dešinėje pusėje. Ji verkė. Suprato, kad N. M. skauda. Ji paskambino tėčiui, pasakė, kad nori pas jį. Po to, kai metė penalą, penalas nukrito ant lovos. Penalas buvo tamsiai mėlynos spalvos, keturių skyrių, medžiaginis (1 t., b. l. 87-89). Liudytoja N. M. parodė, kad su sese norėjo važiuoti pas tėtį, bet mama nenorėjo leisti, nes namų areštas. S. G. norėjo N. M. mesti iš vazono, bet jo sugyventinė jį sustabdė, todėl jis metė iš penalo. Tuo metu jis buvo neblaivus. Penalas pateikė N. M. į veidą. N. M. pasakė, kad jis neturi teisės jas mušti, nes jis joms ne dėdė, buvo pasipiktinusi. Penalas N. M. pataikė į smilkinį, matė žymę ant veido dešinėje pusėje prie smilkinio. N. M. apsiverkė, nes jai skaudėjo. Po suduoto smūgio penalas nukrito ant lovos. S. G. jį paėmė nuo spintelės. Penalas buvo trijų skyrių, mėlynas, tarsi iš kartono, bet stipresnis. Kai N. M. apsiverkė ir pasakė, kad skambins tėčiui, iš to suprato, kad jai skauda. Žymė buvo iki savaitgalio. Pas tėtį jas nuvežė tėčio brolis (1 t., b. l. 95-97). Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti N. M. ir R. M., pas kuriuos į namus iš karto po įvykio atvyko nukentėjusioji N. M. ir liudytojos N. M. bei A. M., taip pat nurodė, kad atvykusios mergaitės papasakojo apie prieš N. M. panaudotą smurtą ir jo panaudojimo aplinkybes. Liudytoju apklaustas N. M. parodė, kad buvo Velykos, kai verkdamos paskambino dukros ir pasakė, kad muša S. G. Kodėl muša nepasakė, tik pasakė, kad nori pas jį (N. M.). Paskambinusi N. M. pasakė „tete gelbėk, mus muša, norime pabėgti, geria“. Greitai paskambino broliui L. V., kuris nuvažiavo paimti mergaičių nuo malūno (duomenys neskelbtini). Mergaitės atvyko vėlai, apie 19 val. ir sakė, kad S. G. neišleido jų, jos net striukių neturėjo, dar sakė, kad jas gaudė, bet jos pabėgo. Mergaitės buvo išsigandusios ir drebėjo. N. M. žandas buvo raudonas. Mergaitės sakė, kad S. G. trenkė N. M. penalu. N. M. sakė, kad tai įvyko kambaryje su komoda, penalas buvo ant komodos, o S. G. paėmė jį ir metė N. M. į veidą. N. M. močiutė R. M. davė raminančių vaistų, nes mergaitė verkė, net kūkčiojo, buvo išsigandusi. Nesuabejojo, kad prieš dukrą buvo smurtauta, ji tikrai nemelavo, ne taip jas auklėja. Toks atvejis buvo pirmas. Liudytoja R. M. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. mergaitės paskambino tėvui ir prašė jas paimti, nes yra skriaudžiamos. Tėvas dar pasiklausė jos nuomonės. Pasakė, kad būtinai pasiimtų mergaites. Jų paimti važiavo N. M. brolis ir paėmė mergaites pusnuoges nuo (duomenys neskelbtini). Parvežė jas tik apie 19.00 val. vakare. Pati buvo ką tik iš darbo grįžusi. Visos mergaitės verkė kūkčiodamos ir ją (liudytoją) apsikabinusios. Ant N. M. dešinio žando buvo raudona dėmė. Mergaitė pasakojo, kad jai į veidą S. G. metė penalą, sakė, kad skauda skruostą, kuris buvo visas raudonas. Sužeidimas matėsi ryškiai. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusios, tiek ir minėtų liudytojų parodymais, nes jie tarpusavyje sutampa. Be to, juos patvirtina ir teisme liudytoja apklaustos policijos pareigūnės G. Z. parodymai. Ši liudytoja parodė, kad pabendravus su mergaitėmis paaiškėjo, jog kilo konfliktas su dėde, lyg mama buvo, buvo girtaujama, ir vienai iš mergaičių dėdė metė penalą bei sukėlė fizinį skausmą. Pačios mergaitės pasakojo šias aplinkybes. Mergaičių tėtis rašė pareiškimą, pasakojo, kad lyg mergaitės jam paskambino ir pasakė, kad laukia po konflikto išėjusios ir atvažiavo dėdė jų pasiimti. Bendravo su N. M. Visos mergaitės buvo išsigandusios, pasimetusios, joms buvo nedrąsu pasakoti. Mergaitės pasakojo, kad namie įvyko barnis ir dėdė metė penalą. Vienos mergaitės lyg nebuvo kartu, paskui pakeliui jas sutiko, o kita konflikto metu buvo kartu namuose. Liudytoja teisme apklausta policijos pareigūnė V. K. taip pat patvirtino, kad N. M. nurodė, jog konflikto metu jos dėdė metė jai į veidą penalą. Ir nors duodama parodymus ši liudytoja tvirtino, kad jai mergaičių parodymai kėlė abejonių, ji taip pat nurodė ir tai, kad visos mergaitės sakė, jog penalą tikrai metė. Taip pat nors ši liudytoja teigė, kad N. M. nebuvo labai išsigandusi, pažymėtina, jog kita pareigūnė, t. y. G. Z., kuri bendravo su nukentėjusiąja, tvirtino, jog visos mergaitės buvo išsigandusios, pasimetusios, joms buvo nedrąsu pasakoti. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybei, jog N. M. nebeatrodė tokia susijaudinusi pasakodama įvykio aplinkybes, įtakos galėjo turėti ir tai, kad policijos pareigūnės atvyko kitą dieną po įvykio, be to, kaip patvirtino tiek N. M., tiek ir R. M., mergaitei esant dideliam susijaudinimui iš vakaro buvo duota raminantį poveikį turinčių vaistų, kas taip pat galėjo šiek tiek slopinti nukentėjusiosios emocijas jau kitą dieną pasakojant įvykio aplinkybes policijos pareigūnėms.